Nori naujų keltų linijų iš Klaipėdos į Švediją

Uosto direkcija analizuos laivybos linijos iš Klaipėdos į Švedijos uostus perspektyvas. Svarstoma galimybė pradėti naują laivybos liniją į Malmės uostą. 

Uosto direkcija analizuos laivybos linijos iš Klaipėdos į Švedijos uostus perspektyvas.

Šiuo metu Lietuvą ir Švediją jungia viena jūrų keltų laivybos linija – tarp Klaipėdos ir Karlshamno. Ji nėra pati patogiausia. Švedijos pramoniniai centrai nuo Karlshamno yra tolokai. Ne itin patogus šis uostas ir keleivinei laivybai, nes didžiausias turistų traukos centras – Švedijos sostinė Stokholmas nuo Karlshamno taip pat tolokai.

Praeityje yra buvusi jūrų keltų linija tarp Klaipėdos ir Stokholmo. Keleivių srautas čia buvo pakankamas, bet dėl krovinių stokos neatsipirko išlaidos. Neatmetama galimybė, kad ateityje iš Klaipėdos į Švediją gali atsirasti ir naujų keltų linijų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija netrukus užsakys atlikti laivybos linijos tarp Klaipėdos ir Karlshamno studiją. Bus siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką laivyba su Švedija ateityje gali turėti Klaipėdos uosto plėtrai.

Vykdant studiją bus bandoma analizuoti keltų laivybos linijos tarp Klaipėdos ir Karlshamno augimo tempus nuo 2015 iki 2030 metų. Ši studija iš dalies susijusi ir su netrukus pradėsiančiu veikti nauju keleivių ir krovinių terminalu Klaipėdoje.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas teigė, kad Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūros įrengimas de facto jau baigtas. Šiais metais turėtų įvykti ir šio objekto pridavimo procedūra. Terminalo operatorius – bendrovė "Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas" lygiagrečiai įrenginėja terminalo aikšteles, rengia keleivių ir krovinių aptarnavimo patalpas.

Vykdant planuojamą užsakyti Uosto direkcijos studiją bus analizuojama ir alternatyvi laivybos linija iš Klaipėdos į kitą Švedijos uostą – Malmę. Karlshamnas nuo Klaipėdos yra už 413 kilometrų. Tiesus atstumas nuo Klaipėdos iki Malmės – 510 kilometrų. Malmės privalumas yra tai, kad jis arčiau Švedijos pramoninių centrų ir visiškai šalia Danijos sostinės Kopenhagos.

Galimybė iš Klaipėdos į Malmę kursuoti jūrų keltui yra reali. Šis uostas yra netgi arčiau nei Kylis. Nuo Klaipėdos iki Kylio – 719 kilometrų. Nepaisant to, keltai tarp šių uostų plaukioja kasdien.

Bus analizuojamos įvairių tipų keltų plaukiojimo iš Klaipėdos į Malmę galimybės. Dabar iš Klaipėdos uosto plaukioja ro ro ir ro-pax keltai, tai yra tie laivai, kurie gabena tik krovinius arba krovinius ir keleivius. Bus analizuojama situacija, ar tikslinga būtų iš Klaipėdos į Malmę plaukioti pax+personal car, tai yra keleiviams su privačiais automobiliais, taip pat car carrier, tai yra krovininiams automobiliams su vairuotojais. Tokio tipo keltai plaukioja tarp daugelio Baltijos jūros Vakarų Europos ir Šiaurės jūros uostų.

Pagal šių metų veiklos rodiklius Klaipėda yra pirmaujantis uostas rytinės Baltijos jūros regione, įskaitant ir Rusijos uostus, pagal ro ro krovinių gabenimus. Per 10 mėnesių regionui teko 12 mln. 717 tūkst. tonų šio tipo krovinių srauto. Klaipėdos uosto ro ro srauto dalis sudarė 3,9 mln. tonų, Talino – 3,1 mln. tonų. Trečias pagal ro ro srautą – Ventspilio uostas – 1,6 mln. tonų. Sankt Peterburgo ir Ust Lugos ro ro krovinių srautas sudarė po 1,1 mln. tonų. Beveik 800 tūkst. tonų ro ro krovinių gabenta ir per Kaliningrado uostą. Menkiausias ro ro krovinių srautas yra Rygos uoste – apie 500 tūkst. tonų. Jį aplenkė net Liepojos uostas (598 tūkst. tonų), turintis laivybos linijas į Vokietiją.

Pagal keleivių srautus Klaipėdos uostas šviesmečiais atsilieka nuo Talino. Klaipėdoje per 10 mėnesių lankėsi 277 tūkst. keltų keleivių, kai Taline jų buvo 7,8 mln. Netgi Rygoje, kur ro ro krovinių mažai, apsilankė gerokai daugiau negu Klaipėdoje – beveik 660 jūrų keltų keleivių.

Pastatytas Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas suteikia vilčių, kad iš mūsų uosto atsiras naujų keltų laivybos linijų, kuriose dominuos ne vien kroviniai, bet ir keleiviai. Užkulisiuose kalbama, kad į Klaipėdos uostą gali atsirasti naujo operatoriaus – galbūt "Stena Line" ar kurio nors kito naujos linijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ricka

ricka portretas
taigi,tiesasakai

ricka

ricka portretas
taigi,tiesasakai

jojo

jojo portretas
keltas i stokholma is klaipedos butu gera alternatyva, manau padaugetu turistu kardinaliai, nes dabar svedam vaziuoti toloka is stokholmo i karlshamna ir kam gaisint laika kai pries nosi keltas i ryga arba talina. Taip ir lieka Lietuva uz borto. O jei dar atsirastu stena line linija i lt tai butu sviesmeciu i prieki. Negeda butu ir pries uzsieniecius, parekomenduoti plaukti i musu sali, nes dabar kai tokie braskantys ir sovietmecio laiku keltai kursuoja net geda. Pavydim mes latviam, estam ir lenkam, va jie tai turi ir kainas ir keltus superinius.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Senjorai merui išsakė rūpesčius
    Senjorai merui išsakė rūpesčius

    Šeštadienį darbo diena užsimoję paversti senjorai su šiuo ir kitais prašymais nužingsniavo tiesiai pas Klaipėdos merą. Susitikime užsiminta ir apie papildomo finansavimo poreikį. ...

    1
  • „Litana“ – nuo angaro iki neutronų greitintuvo
    „Litana“ – nuo angaro iki neutronų greitintuvo

    Gargžduose įsikūrusi UAB „Litana ir Ko“ prieš 25 metus veiklą pradėjo kaip angarų statytoja, o šiandien ji yra generalinės statybų rangos kompanija, galinti įgyvendinti bet kokį projektą – nuo projektavimo iki ra...

  • Estakadą į Rusnę statys „Kauno tiltai“ ir Tiltų ekspertų centras
    Estakadą į Rusnę statys „Kauno tiltai“ ir Tiltų ekspertų centras

    Estakadą nuolat potvynių užliejamame kelyje Šilutė–Rusnė už 9,46 mln. eurų statys įmonių „Kauno tiltai“ ir Tiltų ekspertų centras konsorciumas. ...

    2
  • Ginklai nuo paniką sėjančios infekcijos – paprasti
    Ginklai nuo paniką sėjančios infekcijos – paprasti

    Meningokokinės infekcijos rizika padidėja žiemą, tad vis dažniau galima išgirsti pranešimų apie naujas aukas. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad nuo paniką sėjančios infekcijos kartais galima apsisaugoti paprastais būdais. ...

  • Miesto biudžetą teks mažinti
    Miesto biudžetą teks mažinti

    Klaipėdos tarybai bus teikiamas tvirtinti patikslintas miesto biudžetas. Jį siūloma mažinti 3,245 mln. eurų, nors vos prieš mėnesį jis buvo didinamas 1,15 mln. eurų. Didžiąją minėtos sumos dalį sudaro ES lėšos, kurių nepavyks įsi...

  • Kapines perkels į virtualią erdvę
    Kapines perkels į virtualią erdvę

    Miesto kapines ateityje planuojama perkelti ir į virtualią erdvę. Siekiama, kad internete žmonės galėtų rasti, kur palaidotas artimasis ar pažįstamas, informaciją, kaip pasiekti kapavietę. ...

    9
  • Vieno langelio principą – į laivyną
    Vieno langelio principą – į laivyną

    Biurokratija „skandina“ jūrininkus – laivyne turi būti mažinamas įvairių ataskaitų ir nereikalingos biurokratijos kiekis. ...

    2
  • Žvejams kaip ir jūrininkams – speciali sutartis
    Žvejams kaip ir jūrininkams – speciali sutartis

    Žvejai iki šiol laivuose laikyti tarsi žemesne kasta, prilyginti jūrininkams. ...

    4
  • Neliko grėsmės palikti ratus
    Neliko grėsmės palikti ratus

    Daugiabučių namų kiemuose, kur kasdien važinėja daugybė automobilių, netikėtai atsirandančios duobės gyventojams virsta galvos skausmu. Tačiau savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai tikina, kad mašinų ratų laužyti neverta. Gav...

    1
  • Į šilumos ūkį investuos beveik 30 mln. eurų
    Į šilumos ūkį investuos beveik 30 mln. eurų

    Per penkerius metus įmonė "Klaipėdos energija" įrangai ir vamzdynams planuoja atseikėti apie 30 mln. eurų. Tai padės sumažinti šilumos gamybos sąnaudas ir nuostolius trasose, pagerinti energijos tiekimą vartotojams. ...

    4
Daugiau straipsnių