- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Uoste iš mirties taško pajudėjo užteršto dumblo tvarkymo darbai. Laivų statybos ir remonto bendrovės jau dešimtmečiais kelia problemą., nes kai kur dumblo susikaupė iki šešių metrų sluoksnis, nebegalima priimti didelių laivų remontui.
Uoste iš mirties taško pajudėjo užteršto dumblo tvarkymo darbai – nuo teršalų uostą išvalys latviai.
Dumblo valymo iš dokų duobių istorija turi maždaug dešimtmečio ilgio „barzdą“. Daugiau nei prieš dešimtmetį gautų Pasaulio banko lėšų – apie 10 mln. litų nesugebėta panaudoti. Kurti įvairiausi užteršto grunto tvarkymo planai, o laikas vis bėgo. Kai problema jau tapo „degančia“, ketinta laidoti užterštą gruntą jūros sąvartyne. Pradžioje lyg ir sutikę, vėliau tai daryti
uždraudė aplinkosaugininkai.
Klaipėdos uoste dokų duobėse gruntas yra užterštas sunkiaisiais metalais ir naftos produktais, kitomis medžiagomis. Juokaujama, kad dokų duobių grunte yra visa Mendelejevo lentelė.
Tinkamai sutvarkyti užterštą gruntą yra brangus malonumas. Latvijos kompanija BGS jį pasisiūlė sutvarkyti už 22 mln. litų. Kitos konkurse dalyvavusios kompanijos siūlė net 32 ir 35 mln. litų kainas.
Užteršto dumblo tvarkymo procesas nėra paprastas. Iš po dokų duobių pradėti siurbti dumblą planuota dar pernai gruodį. Procesas kiek užsitęsė. Dumblo valymo iš po dokų konkursą laimėjusi Latvijos kompanija BGS tokių darbų patirties turėjo nedaug. Latvijoje jos buvo atliktas kažkoks žymiai mažesnės apimties darbelis.
Latvijoje užterštas gruntas tvarkomas paprasčiau – iš uosto visas gruntas plukdomas į jūros sąvartynus. Jelgavos rajono Emburgo mieste yra grunto valymo fabrikas. Per metus jis perdirba 2000–2500 tonų užteršto grunto. Valant Klaipėdos uostą ir gruntą perdirbant tokiame fabrike tam prireiktų dešimtmečių.
Trukdo uostui vystytis
Per maždaug 50 metų, kai Klaipėdos uoste buvo pastatyti pirmieji dokai, duobėse, kur remontuojami laivai, susikaupė daugiau kaip 200 tūkst. kubinių metrų dumblo. Tai nuo laivų nuvalytų dažų sluoksniai, įvairių metalų, kitų liekanų. Iš jų apie 130 tūkst. kubinių metrų yra po Vakarų laivų gamyklos dokais.
Laivų statybos ir remonto bendrovės jau dešimtmečiais kelia problemą. Dokų negalima giliau nugramzdinti, nes kai kur dumblo susikaupė iki šešių metrų sluoksnis, nebegalima priimti didelių laivų remontui. „Vakarų laivų gamykla“ planavo įsigyti doką didesniems „Panamax“ tipo laivams remontuoti. Tačiau ji to negali daryti, kol neišvalytos duobės.
Neišvalytos dokų duobės Malkų įlankoje trukdo valyti ir gilinti jos akvatoriją. Taip uostas praranda nemažą kiekį krovinių.
Dumblą suriša reagentai
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė teigė, kad duobės pirmiausia valomos iš po Vakarų laivų gamyklos dokų.
Vėliau, vamzdynais išsiurbtas gruntas į aikštelę bus pumpuojamas ir iš „Vakarų Baltijos laivų statyklos“, „Klaipėdos laivų remonto“, buvusios „Laivitės“ dokų duobių.
Iš Vakarų laivų gamyklos dumblas siurbiamas per Smeltės pusiasalį ir Malkų įlanką specialiai nutiestu vamzdžiu. Jau išsiurbtos pirmosios tonos dumblo. Jis pilamas į aikštelę. Naudojant chemines medžiagas surišami jame esantys teršalai. Vienam kubiniam metrui grunto surišti naudojama apie 30 kilogramų – reagentų akrilo polimerų. Reakcijos metu iš grunto atsiskiria vanduo ir lieka sausa medžiaga.
Likusi masė dedama į specialius maišus, kur gruntas susigulės. Kaip sausas gruntas laikosi, bus aišku po pirmosios žiemos.
Planuojama, kad išvalius visą gruntą iš po doko duobių susikaups apie 100 tūkst. kubinių metrų sausosios medžiagos.
Ant dumblo – naujos krantinės
Vėliau sukietėjusį užterštą gruntą planuojama stabilizuoti, paskleisti ir ant jo pastatyti naujas uosto krantines. Kada tai bus daroma, dar neaišku, naujų krantinių statyba buvusioje valčių prieplaukoje nėra įtraukta į artimiausius Uosto direkcijos infrastruktūros vystymo planus.
Tvarkant užterštą gruntą pradžioje vykdytas eksperimentas, kokios sudėties chemines medžiagas naudoti, norint padaryti gruntą nekenksmingą aplinkai. V.Paukštė akcentavo tai, kad tiriant gruntą ypač padeda aplinkosaugininkai, kurie reikalui esant net savaitgaliais atvyksta paimti iš grunto atsiskyrusio vandens cheminės sudėties mėginių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą3
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais2
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...