Uostamiesčio tarybai bus teikiamas svarstyti Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros planas. Pastarajame ne tik nurodyta, kaip patobulinti esamus takus, bet ir atkreipiamas dėmesys, kokias papildomas paslaugas galima teikti.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjos Mildos Žekonytės, parengtame plane yra numatytas vientisas dviračių takų tinklas visame mieste ir jungtys su Klaipėdos rajonu.

Taip pat nustatyti dviračių takų įrengimo prioritetai, išskirti jų tipai: rekreaciniai, rajoniniai ir magistraliniai. Patvirtinus specialųjį planą, bus galima rengti projektus dviračių infrastruktūros gerinimui ir plėtrai, skatinant bevariklio transporto naudojimą mieste.

Rengiant specialųjį planą buvo konsultuojamasi su dviratininkų asociacija ir kitais miestiečiais.

M.Žekonytė pasakojo, kad parengtame plane yra numatyti etapai, kaip būtų galima atnaujinti dviračių takų sistemą.

Pirmojo etapo metu žadama tvarkyti magistralinius dviračių takus, kurie driekiasi per visą Klaipėdą iš pietinės miesto dalies į šiaurinę. Prie šių takų priskirtas ir vadinamasis žaliakelis.

Pastarasis prasideda Žardės rajone, tęsiasi per Sąjūdžio, Trinyčių parkus ir išeina į mišką.

„Tai svarbus dviračių takas. Jame trūksta tam tikrų ruožų, kad galėtum pervažiuoti per visą miestą“, – tvirtino vedėja.

Antrojo etapo metu numatoma atnaujinti rajoninės reikšmės dviračių takus, kurie nutiesti iš rytų į vakarus. Norima, kad dviračių takai vestų ir į stambesnes teritorijas, tarp kurių – ir laisvoji ekonominė zona.

Trečiojo etapo metu būtų tiesiamos smulkesnės trūkstamos jungtys.

M.Žekonytė nesiryžo svarstyti, kada planas galėtų būti įgyvendintas. Tačiau per artimiausius kelerius metus turėtų būti pagerintas vadinamasis žaliakelis.

„Kiti planai priklausys nuo situacijos, finansavimo“, – teigė vedėja.

Plane yra numatytas ne tik dviračių takų atnaujinimas, bet ir papildomos paslaugos, pavyzdžiui, nurodytos vietos, kur būtų galima įrengti saugyklas. Taip pat siūloma įsteigti dviračių nuomos punktus kaip Vilniuje.

Parengti minėtą planą atsiėjo per apie 20 tūkst. eurų. 85 proc. lėšų finansavo Europos socialinis fondas, 15 proc. atseikėta iš miesto savivaldybės biudžeto.

Specialiojo plano sprendiniams įgyvendinti toliau bus rengiami atskiri projektai.