Pramoginė žūklė Klaipėdoje – sezoninis verslas

Pramoginės žūklės Baltijos jūroje verslas Klaipėdoje klesti. Tačiau žvejus mėgėjus žvejoti plukdantys klaipėdiečiai tikina, kad dėl vadinamųjų nelegalų konkurencija pastaraisiais metais labai išaugo.

Konsultavo čempionas

„Tai ne verslas, tai – labiau hobis. Jau šeštą sezoną organizuoju žmones, kad išplauktume į jūrą žvejoti lašišų“, – pasakojo klaipėdietis Raimondas.

Teigiama, kad tokios pramogos populiarios Švedijoje, Norvegijoje, Kanadoje. Esą daug metų užsieniečiai tą lašišų žvejybą populiarina, tik Lietuvoje dar nelabai tikima, kad Baltijoje galima pagauti šių taurių žuvų.

Raimondas pasakojo, kad tuo domėtis ėmė prieš daug metų. Tam reikėjo laivo, žūklės įrangos.

„Niekas mano sumanymu netikėjo, manė, kad Baltijos jūroje lašišos nekimba. Praėjo pora metų, pradėjau pagauti, ir niekas nebesijuokė“, – verslo pradžią prisiminė Raimondas.

Iš JAV ir Kanados vyras įsigijo specialią žūklės įrangą, kuri nėra pigi. Reikėjo lengvų blizgių, nes lašišos plaukioja paviršiuje, jos nuolat migruoja, kuo toliau į jūrą, tuo sunkiau galima atrasti migracijos kelius.

Menkes žvejoti – paprasčiau. Jos lėtesnės, o lašišos gali per dieną nuplaukti po 10 km.

„Reikėjo labai daug žinių, norint sugauti lašišas. Pradžioje žvejoti nesisekė. Nuvažiavau pasitreniruoti pas pasaulio ir Europos lašišų gaudymo čempioną Konstantiną Levikiną, už konsultacijas sumokėjau komercinę kainą“, – pasakojo klaipėdietis.

Pasak Raimondo, tik tada jis suvokė, kaip gaudyti tas žuvis. Pradėjo kibti 8–12 kilogramų lašišos.

Pomėgiai kainuoja nepigiai

„Žmonės labai domisi šia pramoga ir laiko praleidimu. Tačiau pagal mėgėjiškos žūklės įstatymus be licencijos galima pagauti tik vieną žuvį. Pasitaiko, kad vienas žmogus pagauna 10 lašišų, tačiau pasilieka tik vieną, kitas paleidžia, nes tokia tvarka“, – teigė Raimondas.

Žinovai tikino, kad visose Skandinavijos šalyse, taip pat Vokietijoje vienam žmogui jūroje be licencijos leidžiama pagauti 2 lašišas, Lietuvoje – tik vieną.

Raimondo laivelis nedidelis, jame telpa 4 žmonės, jie gauna visą žūklės įrangą. Žvejai mėgėjai nuplukdomi 32–35 km į jūrą. 8 valandų lašišų žvejyba žmogui kainuoja 1 tūkst. litų. Tai nėra pigu. Skandinavijoje tokioms pramogoms laivo nuomos kaina dienai yra 300 eurų, taip pat dar tenka padengti ir degalų išlaidas.

„Laivelis labai daug degalų eikvoja, 60 km reikia 60 litrų. Iš šito verslo daug neužsidirbu, įranga ir benzinas brangus“, – teigė Raimondas.

Konkuruoja su „nelegalais“

Menkių žūklė – pigesnė nei lašišų. Į menkių žvejybą gabena ir dideli laivai, didelėmis grupėmis. Kaina dienai yra ir po 100 litų žmogui.

„Jei iš to verslo išgyvenama, vadinasi, mūsų paslauga reikalinga. Dar prieš porą metų pramoginę žūklę jūroje organizuodavo mūsų asociacijos nariai, turėję 15 laivelių, o dabar kas nori, tas ir plukdo į jūrą“, – pasakojo jau 15 metų pramoginę žvejybą organizuojantis Algirdas Valentinas.

Jis tikino, kad nemažai šiuo verslu užsiimančių asmenų net neturi patento ar verslo liudijimo. Esą jie yra konkurentai, kurie „veikia laisvai“.

„Dabar visi mėgėjai, kurie tik turi įsigiję katerius, plukdo žmones į jūrą žvejoti, dažniausiai už pinigus. Jokių apribojimų nėra, aišku, čia tik mokesčių klausimas. Todėl mūsų legalus verslas labai sumenko“, – įsitikinęs A.Valentinas.

Jūroje sezonas trumpas

Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacija turi didesnius laivelius. Žmonės, susiruošę į jūrą žvejoti, mėgsta plaukti mažesniais greitaeigiais kateriais. Tačiau tuomet iškyla saugumo klausimas.

„Pas mus laivo nuoma vienai žvejybai kainuoja iki 1,2 tūkst. litų, į jį telpa 12 žmonių. Tai nedideli pinigai, jei į žvejybą tie žmonės vyktų automobiliu, išlaidos būtų ne ką mažesnės“, – mano A.Valentinas.

Menkes žvejojančiam žmogui leidžiama sugauti daugiausia 15 kg.

Tačiau Baltijos jūra nėra palanki komercinei žūklei. Tinkamų dienų išplaukti nėra daug, pasitaiko, kad pavasarį būna 5–6 dienos, rudenį – 10 dienų.

„Labai mažai naudingų dienų šiam verslui per metus, pavyzdžiui, aš pernai buvau išplaukęs tik 6 kartus“, – pasakojo A.Valentinas.

Kuršių mariose irgi organizuojama komercinė sterkų žūklė. Ją labai mėgsta į Palangą pailsėti atvykę poilsiautojai iš Rusijos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos. Tačiau vasarinė žūklė mariose – nepopuliari, komercinę žūklę organizuojantys klaipėdiečiai mano, kad ją reikia populiarinti.