Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija intensyviai rengiasi statybos, kurios susijusios su naujais gyliais. Dėl to prie uosto prisijungiamos netgi naujos teritorijos.

Prijungs dalį pajūrio

Vyriausybei pritarus, didės Klaipėdos uosto išorinės akvatorijos dalis. Bus prijungta papildoma 24 hektarų teritorija šalia dabartinio pietinio uosto molo. Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė sausio 20-ąją. Tai bus dalis pajūrio ir jūros prie Kopgalio.

Ši teritorija reikalinga statyti naujam pietiniam bangolaužiui.

Sprendimą prie uosto prijungti papildomą teritoriją Vyriausybė skubos tvarka priima todėl, kad rengiant Klaipėdos uosto bendrąjį planą būtina nurodyti teritorijos prie pietinio molo naudojimo ir tvarkymo reglamentus.

Papildomos teritorijos prijungimą prie uosto išorinio reido suderino ne tik įvairios ministerijos, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus buvo užsiminęs, kad prieš kurį laiką Vyriausybėje buvo pristatyti net keturi galimi uosto vartų plėtros, sutvarkant molus variantai.

Specialistų vertinimu priimtiniausias variantas yra šalia dabartinio pietinio molo statyti naują jo statybos metu panaudojant ir dalį senojo bangolaužio medžiagų.

Atsilieka nuo laivybos tendencijų

Pagal 2014 metais patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos kanalo maksimalaus gilinimo ir platinimo galimybių plėtros planą numatyta įrengti 250 metrų pločio ir 17,5 metrų gylio laivybos kanalą.

Rekonstruojant dabartinį pietinį molą galima pasiekti didžiausią iki 190 metrų laivybos kanalo plotį (dabar 150 metrų). Tas plotis netenkintų Klaipėdos uosto poreikių žvelgiant į ilgesnę perspektyvą. Juo labiau, kad rekonstruojant bangolaužį jį būtina dar ir pasukti maždaug 12 laipsnių kampu. Tai gerokai padidintų senojo bangolaužio rekonstrukcijos kainą.

Todėl labiau apsimoka statyti naują bangolaužį, o jį pastačius senąjį išardyti ir taip praplėsti Klaipėdos uosto vartus.

Tokia statyba, skirtingai nei senojo bangolaužio rekonstrukcija, netrikdytų ir Klaipėdos uosto laivybos.

Uosto direkcijos atstovai ne kartą akcentavo, jog sparčiau nei planuota, didėja į uostus atplaukiančių laivų parametrai. Jau šiuo metu Klaipėdos uosto parametrai nebeatitinka artimiausių metų uosto plėtros ir laivų didėjimo Baltijos jūroje tendencijų. Tai reiškia, kad Klaipėdos uosto vartus būtina rekonstruoti kaip galima greičiau.

Uosto žemės ir vandenys

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorija turi keletą skirtingų naudojimo statusų.

Uosto žemę sudaro 19 atskirų sklypų, kurių bendras naudojimo plotas 552 hektarai. Tame tarpe ir 3,8 ha plotas, kurį valdo Lietuvos kariuomenė.

Kita uosto dalis yra jo akvatorija. Išorinės akvatorijos plotas 30849 hektarai. Prie šio ploto kaip tik ir bus prijungti nauji 24 hektarai.

Uosto vidinė akvatorija yra formuojama iš keturių atskirų dalių, kurių plotai – 589,96 ha; 269,69 ha; 17,61 ha ir 7,71 ha.

Dar viena atskira uosto dalis yra rezerviniai plotai. Jų uoste iš viso 353,47 ha. Didžiausias 336,5 ha rezervinis plotas yra Klaipėdos pietinėje dalyje tarp Kairių gatvės, III vandenvietės ir Klaipėdos rajono teritorijos. Ateityje, jei pavyktų iškeldinti III vandenvietę ir surasti bendrus interesus su šalia esančiais privačių žemių savininkais, Klaipėdos uosto pramonės ir logistikos vystymo plotas išaugtų iki vieno tūkstančio hektarų. Tai būtų viena didžiausių laisvų uosto teritorijų dalių tarp rytinės Baltijos uostų.

Be šios teritorijos laisvų rezervinių teritorijų šalia dabartinio Klaipėdos uosto beveik neliko. Prie „Klaipėdos naftos“ yra laisva 9,56 ha teritorija numatyta šios kompanijos plėtrai. Prie Šiaurinio molo yra 2,5 ha teritorija. Ji planuota kaip privažiavimo koridorius prie išorinio uosto, kuris būtų statomas ties Melnrage. Pietinėje uosto dalyje dar yra 4,9 ha rezervinė uosto teritorija tarp Nemuno ir Žalgirio gatvių.