Reikėtų neužmigti ant laurų

Anot Klaipėdos uosto direkcijos, per vienuolika šių metų mėnesių uoste buvo perkrauta 36,72 mln. tonų krovinių – 4,5 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Ypač sėkmingas uostui buvo lapkričio mėnuo – palyginti su pernai, krova išaugo 21,5 proc. (iki 3,452 mln. tonų).

Tuo metu Klaipėdos uosto konkurentai Latvijoje ir Estijoje skaičiuoja nuostolius.

Štai Rygos uoste – didžiausiame Latvijoje – krova nuo sausio mėnesio sumažėjo 8,6 proc., palyginti su pernai. Rygos uostas šiemet perkrovė iš viso 33,336 mln. tonų krovinių.

2015 m. krova Rygos uoste taip pat mažėjo – maždaug 2,5 proc. (iki 40,056 mln. tonų), o keleivių srautas – 28,7 proc. (iki 526,2 tūkst. žmonių).

Estijos sostinės Talino jungtinis uostas per vienuolika šių metų mėnesių perkrovė 18,6 mln. tonų krovinių – 10,6 proc. mažiau nei pernai sausį–lapkritį.

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus teigė, kad įtakos krovos augimui turėjo didėjusi naftos produktų ir grūdų krova.

"Per vienuolika mėnesių šiemet turime gerą augimą, galbūt birių krovinių segmentas yra sumažėjęs. Naftos produktų augimas šiemet yra labai didelis – 14,2 proc. (...) Grūdų krova per vienuolika mėnesių šiemet yra panašaus lygio kaip ir pernai. Šiais metais tikrai buvo puikus derlius, bet gamtos sąlygos daugelį grūdų rūšių šiek tiek paveikė", – pažymėjo A.Vaitkus.

Uosto direkcijos vadovas pridūrė, kad visų pajėgumų Klaipėda dar neišnaudojo. Jo teigimu, iki 2025 m. galima padaryti, kad uosto apyvarta padvigubėtų iki 80 mln. tonų. Tam reikia patobulinti infrastruktūrą.

"Prasidės išorinio kanalo tvarkymo darbai, pasukant šiaurinį molą kitu kampu. Tai leis konkuruoti pasauliniu mastu, nes mūsų tikslas – priimti visus didžiausius laivus, kokie tik gali įplaukti į Baltijos jūrą. Jei galime konkuruoti su kitais uostais turėdami šiek tiek prastesnę infrastruktūrą, tai ją patobulinę ateityje, maždaug 2025 m., galėtume pasiekti 70–80 mln. tonų apyvartą per metus", – prognozavo A.Vaitkus.

Pagal strateginį ketverių metų Klaipėdos uosto planą numatoma investuoti 405 mln. eurų, iš jų 2017 m. – 36,6 mln. eurų, 2018 m. – 170 mln. eurų.

Kadangi kraunama daugiau, tai ir uosto pelnas didesnis; uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio teigimu, šiemet uosto pelnas bus rekordinis – maždaug 31 mln. eurų.

Viena potencialių grėsmių Klaipėdos uostui – Baltarusijos krovinių sumažėjimas. Šiuo metu Klaipėdą galima drąsiai vadinti pagrindiniais jūrų vartais, kuriais naudojasi Baltarusija.

Įvairiomis nuolaidomis baltarusius pastaruoju metu itin aktyviai vilioja didžioji kaimynė Rusija. Rusai ne tik pareiškė, kad patys iki 2018 m. pabaigos atsisakys Baltijos šalių uostų paslaugų, tačiau ir norėtų, kad tai padarytų jų sąjungininkai baltarusiai.

Baltarusijos naujienų portalas "naviny.by" šią savaitę paskelbė, kad "Rusijos geležinkeliai" (RŽD) iki 2018 m. planuoja 50 proc. sumažinti tranzito kainą Baltarusijos naftos produktams, jeigu šie aplenks Baltijos valstybių uostus ir keliaus į Rusijos jūrų uostus Suomijos įlankos pakrantėje.

Anksčiau Maskva Minskui buvo pasiūliusi 25 proc. nuolaidą. Gali būti, kad toks žingsnis susijęs su politiniais sumetimais. Arba Rusija tiesiog siekia išnaudoti savo uostus, į kuriuos nemažai investavo.

Kita vertus, santykiai tarp Minsko ir Maskvos taip pat nėra geri – neseniai abi šalys buvo įsivėlusios į konfliktą dėl energetinių išteklių. Be to, Baltarusija kol kas skeptiškai vertino galimybes vežti krovinius per Rusijos šiaurę – tai, pasak baltarusių, paprasčiausiai neapsimoka.

Pirmąjį šių metų pusmetį didžiąją dalį naftos produktų Baltarusija eksportavo per Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Ukrainos jūrų uostus. Latvijai teko 2,8 mln. tonų, Lietuvai – 2,2 mln., Estijai – 147 tūkst. tonų, o Ukrainai – 210 tūkst. tonų. Tokius krovinius, kaip trąšas, Baltarusija toliau veža per Klaipėdą.