Rytinės Baltijos uostai pajuto skirtingą žadėtą Rusijos krovinių sumažinimą.

Konkurencija su Ryga

Tarp rytinės Baltijos jūros uostų šiemet išlieka panašios tendencijos kaip ir pernai – Klaipėdos ir Rygos uostų krova didėja, Talino ir Ventspilio mažėja. Skirtumas tik tas, kad Klaipėdos uosto krovos augimo tempai šiemet kol kas didžiausi. Pernai krovos tempą regione diktavo Rygos uostas.

Per pirmuosius du mėnesius Klaipėdos uoste krauta 5,96 mln. tonų krovinių arba 9 proc. daugiau nei pernai. Svarbiausia tendencija, kad Klaipėdos uoste daugėjo naftos produktų, trąšų, bet tuo pačiu metu mažėjo konteinerių, jūrų keltais gabenamų krovinių. Tai tie kroviniai, kurie susieję su vartojimo mažėjimu Rusijoje ir kitose regiono šalyse. Vien šiemet per pirmuosius du mėnesius Rusijos importas sumažėjo beveik 40 proc. palyginti su 2014 metų pradžia.

Rygos uoste per pirmuosius du mėnesius krauta 6,83 mln. tonų krovinių. Palyginti su 2014 metais krova didėjo 4,7 proc. Rygos uoste mažėjo beveik visų krovinių, išskyrus rusiškų anglių. Jų augimas įspūdingas – net 12,9 proc. Tai aiškinama tuo, kad netekusi pajamų iš naftos Rusija stengėsi „iškišti“ kitas žaliavas. Rusija žymiai padidino ne tik anglių, bet ir metalo eksportą.

Įdomi tendencija tai, kad Rygos uoste  (+3 proc.), skirtingai nei Klaipėdoje (- 7,3 proc.) daugėjo konteinerių– tarsi ne Klaipėda, o Ryga būtų šio regiono konteinerių HUB-as. Tiesa, Klaipėdos uoste konteinerių dar krauta daugiau, bet srautai greitai gali susilyginti. Rygos uoste nuo metų pradžios krauta 63167 TEU konteinerių, Klaipėdoje – 65620 TEU.

Ryški šių metų Rygos uosto tendencija – net 40 proc. sumažėjęs keleivių srautas - nebeliko vieno kelto maršruto tarp Rygos ir Stokholmo. Rygoje per pirmuosius du mėnesius aptarnauta 61 tūkst. 352 keleiviai. Klaipėdos uoste keleivių mažėjo – 7,7 proc. – iki 19 tūkst. 407.

Estijos sunkumai

Net 19,6 proc. kritimą per pirmuosius du mėnesius pajuto Talino uostas. Iš viso krauta 4,34 mln. tonų. Talino uoste labiausiai mažėjo rusiškos naftos ir naftos produktų – net 36,4 proc. Pastebimai sumenko ir konteinerių krova – 17,3 proc. – iki 17236 TEU.

Finansinius nuostolius dėl smarkiai sumažėjusios krovos pajuto ne tik Talino uostas, bet ir su juo susietos kitos verslo struktūros. Dėl žymiai sumažėjusios uosto krovos darbuotojus jau pradėjo atleidinėti Estijos geležinkelių bendrovė („Eesti Raudtee“).

Tai pirmiausia siejama su rusiškų naftos krovinių tranzito nykimu. Tačiau Estijos uoste pastebimai mažėjo ir iš Kazachstano gabenamų naftos produktų.

Naftos produktų mažėjimas Talino uoste fiksuojamas jau aštuntus metus iš eilės. Estijoje su nostalgija prisimenami laikai, kai Talino uostas krovė per metus net 37 mln. tonų krovinių. Pernai jų buvo 24 mln., o šiemet jei išliks tokie mažėjimo tempai gali nusileisti žemiau 20 mln. tonų.

Ventspilio uosto krova palyginti su 2014 metų pradžia yra mažesnė apie 15 proc. Bet pastebima ir teigiama tendencija. Jei pernai antrąjį pusmetį Ventspilio mėnesinė krova nebesiekdavo 2 mln. tonų, tai šiemet sausį ji perkopė 2,5 mln. tonų.

Tendencijos regione

2015 metų pradžioje krova mažėjo beveik visuose aplinkiniuose uostuose. Pirmiausia, dėl krizės ji mažesnė buvo pačioje Rusijoje.

Krovą, pagrinde konteinerių šiais metais sumažino visi Suomijos uostai. Bendra Suomijos uostų konteinerių krova mažėjo 9 proc.

Didžiausias Suomijos konteinerių uostas yra Hamina - Kotka. Jis krauna apie 42 proc. visų Suomijos konteinerių. Antras Helsinkis – apie 28 proc. visų konteinerių, trečia Rauma – apie 18 proc. Šių metų pradžioje Hamina – Kotkos konteinerių krova siekė apie 85 tūkst. TEU. Ji buvo apie 11 proc. mažesnė nei pernai.

Įdomios krovos tendencijos užfiksuotos Ukrainos uostuose. Nepaisant to, kad Ukrainoje vyko karas, jos uostų krova per pirmuosius du mėnesius 10,4 proc. didesnė nei pernai. Iš viso krauta 23,46 mln. tonų krovinių. Iš jų – 15,53 mln. tonų sudarė importiniai kroviniai. Jų augimas net 77 proc. Tai įrodo, kad Ukrainos aprūpinimas perorientuojamas iš rytų rinkų į aprūpinimą iš Vakarų šalių per uostus.