Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyboms artėjant pabaigos link, jau imama analizuoti, kaip jį būtų galima eksploatuoti dar efektyviau, nei planuota. Tokią analizę paskatino augantis SGD poreikis, paklausimai, ar naujajame terminale bus galimybių SGD perkrauti į autodujovežius, geležinkelio vagonus ar bunkeriuoti Klaipėdos jūrų uoste.

Auga SGD poreikis

Nuo kitų metų pradžios pradėsiantis veikti SGD terminalas vienas pirmųjų Baltijos regione pasiūlys SGD išdujinimo bei SGD perkrovos į dujovežius paslaugas.

Kitaip tariant, iš SGD laivo-saugyklos dujos pateks į magistralinį dujotiekį. Iš jo taip pat bus galima pakrauti prie SGD terminalo krantinės atplaukusius dojovežius.
Tačiau anot bendrovės „Klaipėdos nafta“ atstovų, regione veikiančios įmonės, kurių veiklos sritis yra susijusi su SGD, aktyviai domisi galimybėmis SGD iš terminalo naudoti ir sausumoje.

Todėl svarstoma, kad šalia Klaipėdos SGD terminalo galėtų atsirasti ir viena pirmųjų SGD paskirstymo stočių Baltijos jūroje.

Galvoti apie tokią SGD paskirstymo stotį skatina visoje Europoje augantis SGD poreikis, nes jos yra alternatyvą dyzelinui ir kitoms degalų rūšims.

„Lietuvos miestų viešajame transporte šiuo metu populiarėja suslėgtos gamtinės dujos, o Europoje – SGD. Pavyzdžiui, Lenkijoje – Varšuvoje ir Olštyne – pradėti taikyti bandomieji miesto viešojo transporto sprendimai, pagrįsti SGD technologijomis. SGD taip pat naudojamos ir kitose sunkiasvorėse transporto priemonėse, laivuose. Tai gerokai švaresni, nei įprastiniai degalai. Visa tai ir lemia augantį susidomėjimą SGD iš Klaipėdos terminalo perkrauti į autodujovežius, traukinius ir laivus bei taip šiuos degalus eksportuoti į kitus Lietuvos miestus ar užsienio šalis“, - teigė „Klaipėdos naftos“ atstovai.

Paskelbė konsultacijas

Siekdama išsiaiškinti galimą tokių SGD paslaugų paklausą, bendrovė „Klaipėdos nafta“ paskelbė viešą rinkos konsultaciją. Jos pagrindinis tikslas – surinkti informaciją apie potencialų SGD suvartojimą. Tyrimo metu turėtų būti įvardyti galimi perkrovos kiekiai, vartojimo grafikai, galimi panaudojimo tikslai.

„Konsultacijos rezultatai geriau padės suprasti rinką, rengiant naujos infrastruktūros plėtros planus. Be to, taip siekiama informuoti rinkos dalyvius apie planus plėsti antžeminę SGD infrastruktūrą – statyti SGD paskirstymo stotį Klaipėdos uoste ir ateityje tekti naujas paslaugas“, - tvirtino „Klaipėdos naftos“ atstovai.

Jei viešos rinkos konsultacijos duomenys rodys, kad SGD paskirstymo stotis yra reikalinga, jos paslaugos bus paklausios, ji šalia uostamiesčio galėtų būti pastatyta dar iki 2016 metų pabaigos.

Ją pastačius, tokia stotis suteiktų galimybę aptarnauti klientus visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Kol kas preliminariai skaičiuojama, kad SGD paskirstymo stoties pradinis saugojimo pajėgumo kiekis siektų iki 10 tūkst. kubinių metrų SGD, vienu metu būtų galima pildyti bent du autodujovežius.

Alternatyvios veiklos – būtinos

Jais SGD galėtų būti tiekiamos autobusams ir sunkvežimiams kaip kuras, gamtinės dujos – pramonės įmonėms arba į vietinė paskirstymo tinklą, o išdujintos ir suslėgtos gamtinės dujos galėtų būti naudojamos kaip automobilių ir autobusų degalai.

„Įprasta rinkoje, kad autodujovežiais yra galimybė dujas vežti 600 km spinduliu. Jas būtų galima privežti ten, kur nėra dujų tinklo, bet yra SGD poreikis. Jei būtų jaučiamas poreikis SGD gabenti didesniais atstumais, būtų svarstoma galimybė jas perkrauti į geležinkelio vagonus“, - aiškino specialistai.

Naujasis bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pabrėžė, jog analizuoti SGD terminalo panaudojimo efektyvesnes galimybes yra būtina.

„Mūsų tikslas yra ne tik sėkmingai įgyvendinti SGD terminalo projektą, užtikrinti naftos krovos terminalo veiklą. Taip pat žvelgiant į perspektyvą, tikrai bus būtina vystyti alternatyvias SGD terminalo veiklas, todėl tokiems žingsniams jau ir rengiamės, tai leis dar geriau išnaudoti SGD terminalą, kurie Lietuvai yra itin svarbus“, – teigė M.Bartuška.