Šilumą vagia tušti butai

"Šiuose namuose problemų kyla ne tik dėl šildymo. Jie yra be rūsių. Grindys – vos ne ant žemės. Dėl to patalpose atsiranda pelėsis, kaupiasi drėgmė, ima pūti. I.Kanto gatvėje esantis namas nepatenka tarp šių – jis techniškai tvarkingas", – komentavo vedėja.

D.Netikšienės teigimu, šiuose pastatuose bus įrengiamas dujinis šildymas. Tai vienintelė išeitis.

"Anksčiau buvo galvojama įrengti naujo tipo kieto kuro katilus, bet jų eksploatacija sudėtinga. Nuomininkai su jais nemoka tinkamai elgtis. Pradeda mesti bet ką, užsikemša filtrai. Be to, miesto centre sudėtinga ir su malkų ar kito kieto kuro laikymu. Sandėliukų nėra", – pasakojo vedėja.

Už šaltį gresia bauda

Anot D.Netikšienės, savivaldybės butų nuomininkai taip pat susiduria su problema, kai nėra šildomi privatūs butai. Tokia situacija Klevų gatvės 6 name. Virš nuomojamo buto yra privatus, kuriame niekas negyvena ir jis nešildomas.

"Tokių pavyzdžių yra ne vienas. O savivaldybė negali priversti šildytis privačių butų savininkus", – dėstė vedėja.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Violeta Gembutienė pabrėžė, kad savininkai privalo laikytis higienos, sveikatos, aplinkos apsaugos privalomųjų reikalavimų.

"Į nusiskundimus apie nešildomus butus reaguojama. Atliekami patikrinimai, surašomi aktai, įpareigojimai pradėti šildyti. Aišku, savininkai nelabai nori įsileisti į tokius butus", – tvirtino vedėja.

Pasak V.Gembutienės, už patalpų nešildymą gali savininkui grėsti net bauda.

Vedėja prisiminė, kad praėjusią žiemą žmonės kreipėsi dėl pastato, kurio pirmajame aukšte buvo parduotuvė. Įstaiga buvo uždaryta, o patalpos nebešildomos. Žmonės, gyvenantys virš jos, šalo.

"Ši problema buvo išspręsta", – teigė vedėja.

Naudinga informacija

Pagal higienos normas šaltuoju metų laiku temperatūra gyvenamosiose patalpose turi būti 18–22 laipsniai šilumos.

Pagal teisės aktus gyventojai, kurie įtaria, kad šalia yra nešildomas butas, pirmiausiai turi kreiptis į namo administratorių ar bendriją.

Dėl tokios problemos gali kreiptis ir į savivaldybę, nes ši pagal Šilumos ūkio įstatymą turi nagrinėti ginčus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, kontroliuoti namų administratorius.

Jei problema nesprendžiama, vartotojas gali kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją.

Pagal Šilumos ūkio įstatymą ji nagrinėja ginčus, kylančius tarp vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų, šilumos ūkio prižiūrėtojų, energijos kokybės reikalavimų.

Gyventojai, kurių interesai pažeidžiami kaimynams nešildant buto, dėl patirtos žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą.