- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aistros dėl tilto per Kuršių marias pagimdė dar vieną projektuotojų idėją. Šį kartą inžinieriai siūlo po mariomis įrengti tunelį, o jo statyba esą kainuotų net tris kartus pigiau, nei tiltas per Kuršių marias.
Aistros dėl tilto per Kuršių marias pagimdė dar vieną projektuotojų idėją. Šį kartą inžinieriai siūlo po mariomis įrengti tunelį, o jo statyba esą kainuotų net tris kartus pigiau, nei tiltas per Kuršių marias.
Pakeliui – baseinas
Utopija ar įžvalgus sprendimas? Tokios mintys sukasi pirmą kartą išgirdusiųjų apie tunelį galvose. Pasiūlymo autorius visuomeninės organizacijos "Metro sąjūdis" valdybos pirmininkas Juozas Zykus tikino, kad jei aplinkosaugininkams šiurpsta oda vien išgirdus apie tiltą, tai tunelis panaikintų vieną prieštaravimų – vizualinės taršos motyvą.
Bet ar iš tiesų po vandeniu visos problemos dingtų? Idėjos autorius įtikinėjo, kad jo siūlymas yra ne tik pigesnis, bet ir turi galimybę spręsti aplinkosaugos problemas, siūlant vykstantiesiems alternatyvų.
"Tilto kaina viršija 51 milijono eurų sumą, tunelio statyba su baseinu kainuotų iki 20 mln. eurų. Jei ir toliau išliks tokie automobilių srautai, kaip skelbia įmonė "Smiltynės perkėla", jog per metus perkelia per 600 tūkst. automobilių, manyčiau, tunelio prieigose atsiranda galimybė verslui", – pasakojo J.Zykus.
Projekte siūloma tunelį statyti ne per visas Kuršių marias. Analogiškuose pasaulyje jau egzistuojančiuose statiniuose iš tiesų dažniausiai dalis kelio trajektorijos įrengiama virš vandens, o dalis – po vandeniu.
Tam, kad išspręstų vėdinimo problemą, J.Zykus siūlo jungties pusiaukelėje įrengti baseiną, kuris taptų traukos centru lankytojams ir išspręstų tam tikrus inžinerinius klausimus.
"Jei ir toliau bus tokie turistų srautai, žemyninėje dalyje galima būtų įrengti viešbutį, elingų, galėtų atsirasti kavinių. Šią teritoriją galima išnaudoti pramogoms, susijusioms su vandeniu. Čia gali sau vietos rasti ne tik buriuotojai, bet ir jėgos aitvarų mėgėjai, žvejai, ar kitų vandens pramogų gerbėjai", – kalbėjo J.Zykus.
Nukreiptų mašinų srautus
Tiesa, J.Zykaus projektas taikosi į mažųjų laivų prieplaukos teritoriją.
"Tačiau prieplaukos projektas įstrigęs, o geresnių pasiūlymų, kaip išnaudoti šią žemę, kol kas nėra", – pastebėjo žmogus.
Kiekvieną vasarą prie keltų per marias nutįsta ilgiausios automobilių eilės. Mašinos užkemša vieną iš trijų miesto arterijų, o jų išmetamosiomis dujomis turi kvėpuoti klaipėdiečiai.
"Būtų protingiausia šį turistų srautą nukreipti ne centrinėmis miesto gatvėmis, o pietiniu Klaipėdos aplinkkeliu. Atvykus iš Kauno ar sostinės, nuo Jakų tereikėtų pasukti Šilutės link, ir marios būtų pasiekiamos aplinkkeliu. Tai jau yra pliusas miestui", – kalbėjo J.Zykus.
Brėždamas jungties liniją, J.Zykus tikino, kad įveikus marias tuneliu, automobiliai išvažiuotų Smiltynėje dar prieš Alksnynės postą.
"Čia reikėtų įrengti žiedinę sankryžą, kad automobiliai saugiai pasuktų, kur jiems reikia", – tikino pašnekovas.
Kasis po vandeniu
Tunelio inžinerinis statinys sudaro 1,2 km. Tačiau paties tunelio ilgis būtų 400 metrų. Tunelio statyba vyktų dviem etapais. Iš pradžių tektų įrengti 500 metrų ilgio antžeminio kelio ruožą.
"Marios šioje vietoje labai negilios. Giliausia vieta tesiekia 5 metrus. Analizavome net gruntą, kuris ten yra. Įrengus vieną tunelio dalį, darbai turėtų sustoti žiemą, kai prasideda ledonešis. Nemuno ir marių juk neužtvenksi. O pasibaigus ledonešiui, specialiomis įlaidomis galima formuoti tunelį ir betonuoti", – pasakojo J.Zykus.
Pasak J.Zykaus, pasaulyje tokie centrai egzistuoja ir nebūtina net automobiliu važiuoti per marias, nes pats toks objektas gali pasiūlyti įvairių pramogų.
"Atvažiuoji, pasilieki automobilį ir plauki žvejoti. O žmona gali baseine maudytis", – siūlė idėjos autorius.
Pelnas ir gamtos apsaugai
Iš kur gauti lėšų tokiam projektui? Į tai J.Zykus atsakė tikindamas, kad valstybė jų net ir neturėtų finansuoti.
"Manyčiau, lengvai galima rasti koncesininkų. Tokį projektą bet kuris investuotojas priimtų su malonumu. Mūsų projektas duotų 4,4 mln. eurų pelną", – įtikinėjo J.Zykus.
Jis net iškėlė idėją, kad dalis pelno galėtų būti skiriama aplinkosauginiams projektams ar Kuršių nerijos nacionalinio parko infrastruktūrai.
"Priešgaisrinei sistemai pirmiausia vertėtų skirti lėšų", – akcentavo J.Zykus.
Kadangi projektuotojai savo vizijoje mato ne tik dvipusio eismo juostas tunelyje, bet ir dviračių tako juostą, J.Zykus iškėlė mintį, kad prie tunelio skatintų įrengti dviračių nuomos punktą.
"Prie perkėlos nėra daug vietos mašinoms. O čia galima būtų palikti mašiną ir dviračiu keliauti po neriją. Siūlyčiau šiuo tuneliu leisti važiuoti tik lengviesiems automobiliams ir specialiajam transportui. Nenorėčiau, kad juo pultų naudotis vilkikai", – tikino idėjos autorius.
Tam, kad nekiltų masinio brovimosi į neriją, J.Zykus siūlo ir dviaukščius autobusus palikti krante.
"Palikime neriją be automobilių dujų. Kodėl negali turistai persėsti į elektromobilius, nedidelius autobusiukus su hibridiniais varikliais? Tunelio aukštis būtų iki 5 metrų", – aiškino J.Zykus.
Esą sunkiajai technikai ar kitiems specialiems automobiliams beliktų vienas kelias – keltis keltu.
"Visiems pasiūlymams ar idėjoms galima rasti vietos šiame projekte. Visas pasaulis vysto įvairiausias idėjas, o Lietuvoje paskutinis tunelis kastas prieš 150 metų caro nurodymu", – tikino vyras.
Ar pritariate tunelio po Kuršių mariomis idėjai?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą1
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais1
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras3
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas9
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą7
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...