Aistros dėl tilto per Kuršių marias pagimdė dar vieną projektuotojų idėją. Šį kartą inžinieriai siūlo po mariomis įrengti tunelį, o jo statyba esą kainuotų net tris kartus pigiau, nei tiltas per Kuršių marias.

Pakeliui – baseinas

Utopija ar įžvalgus sprendimas? Tokios mintys sukasi pirmą kartą išgirdusiųjų apie tunelį galvose. Pasiūlymo autorius visuomeninės organizacijos "Metro sąjūdis" valdybos pirmininkas Juozas Zykus tikino, kad jei aplinkosaugininkams šiurpsta oda vien išgirdus apie tiltą, tai tunelis panaikintų vieną prieštaravimų – vizualinės taršos motyvą.

Bet ar iš tiesų po vandeniu visos problemos dingtų? Idėjos autorius įtikinėjo, kad jo siūlymas yra ne tik pigesnis, bet ir turi galimybę spręsti aplinkosaugos problemas, siūlant vykstantiesiems alternatyvų.

"Tilto kaina viršija 51 milijono eurų sumą, tunelio statyba su baseinu kainuotų iki 20 mln. eurų. Jei ir toliau išliks tokie automobilių srautai, kaip skelbia įmonė "Smiltynės perkėla", jog per metus perkelia per 600 tūkst. automobilių, manyčiau, tunelio prieigose atsiranda galimybė verslui", – pasakojo J.Zykus.

Projekte siūloma tunelį statyti ne per visas Kuršių marias. Analogiškuose pasaulyje jau egzistuojančiuose statiniuose iš tiesų dažniausiai dalis kelio trajektorijos įrengiama virš vandens, o dalis – po vandeniu.

Tam, kad išspręstų vėdinimo problemą, J.Zykus siūlo jungties pusiaukelėje įrengti baseiną, kuris taptų traukos centru lankytojams ir išspręstų tam tikrus inžinerinius klausimus.

"Jei ir toliau bus tokie turistų srautai, žemyninėje dalyje galima būtų įrengti viešbutį, elingų, galėtų atsirasti kavinių. Šią teritoriją galima išnaudoti pramogoms, susijusioms su vandeniu. Čia gali sau vietos rasti ne tik buriuotojai, bet ir jėgos aitvarų mėgėjai, žvejai, ar kitų vandens pramogų gerbėjai", – kalbėjo J.Zykus.

Nukreiptų mašinų srautus

Tiesa, J.Zykaus projektas taikosi į mažųjų laivų prieplaukos teritoriją.

"Tačiau prieplaukos projektas įstrigęs, o geresnių pasiūlymų, kaip išnaudoti šią žemę, kol kas nėra", – pastebėjo žmogus.

Kiekvieną vasarą prie keltų per marias nutįsta ilgiausios automobilių eilės. Mašinos užkemša vieną iš trijų miesto arterijų, o jų išmetamosiomis dujomis turi kvėpuoti klaipėdiečiai.

"Būtų protingiausia šį turistų srautą nukreipti ne centrinėmis miesto gatvėmis, o pietiniu Klaipėdos aplinkkeliu. Atvykus iš Kauno ar sostinės, nuo Jakų tereikėtų pasukti Šilutės link, ir marios būtų pasiekiamos aplinkkeliu. Tai jau yra pliusas miestui", – kalbėjo J.Zykus.

Brėždamas jungties liniją, J.Zykus tikino, kad įveikus marias tuneliu, automobiliai išvažiuotų Smiltynėje dar prieš Alksnynės postą.

"Čia reikėtų įrengti žiedinę sankryžą, kad automobiliai saugiai pasuktų, kur jiems reikia", – tikino pašnekovas.

Kasis po vandeniu

Tunelio inžinerinis statinys sudaro 1,2 km. Tačiau paties tunelio ilgis būtų 400 metrų. Tunelio statyba vyktų dviem etapais. Iš pradžių tektų įrengti 500 metrų ilgio antžeminio kelio ruožą.

"Marios šioje vietoje labai negilios. Giliausia vieta tesiekia 5 metrus. Analizavome net gruntą, kuris ten yra. Įrengus vieną tunelio dalį, darbai turėtų sustoti žiemą, kai prasideda ledonešis. Nemuno ir marių juk neužtvenksi. O pasibaigus ledonešiui, specialiomis įlaidomis galima formuoti tunelį ir betonuoti", – pasakojo J.Zykus.

Pasak J.Zykaus, pasaulyje tokie centrai egzistuoja ir nebūtina net automobiliu važiuoti per marias, nes pats toks objektas gali pasiūlyti įvairių pramogų.

"Atvažiuoji, pasilieki automobilį ir plauki žvejoti. O žmona gali baseine maudytis", – siūlė idėjos autorius.

Pelnas ir gamtos apsaugai

Iš kur gauti lėšų tokiam projektui? Į tai J.Zykus atsakė tikindamas, kad valstybė jų net ir neturėtų finansuoti.

"Manyčiau, lengvai galima rasti koncesininkų. Tokį projektą bet kuris investuotojas priimtų su malonumu. Mūsų projektas duotų 4,4 mln. eurų pelną", – įtikinėjo J.Zykus.

Jis net iškėlė idėją, kad dalis pelno galėtų būti skiriama aplinkosauginiams projektams ar Kuršių nerijos nacionalinio parko infrastruktūrai.

"Priešgaisrinei sistemai pirmiausia vertėtų skirti lėšų", – akcentavo J.Zykus.

Kadangi projektuotojai savo vizijoje mato ne tik dvipusio eismo juostas tunelyje, bet ir dviračių tako juostą, J.Zykus iškėlė mintį, kad prie tunelio skatintų įrengti dviračių nuomos punktą.

"Prie perkėlos nėra daug vietos mašinoms. O čia galima būtų palikti mašiną ir dviračiu keliauti po neriją. Siūlyčiau šiuo tuneliu leisti važiuoti tik lengviesiems automobiliams ir specialiajam transportui. Nenorėčiau, kad juo pultų naudotis vilkikai", – tikino idėjos autorius.

Tam, kad nekiltų masinio brovimosi į neriją, J.Zykus siūlo ir dviaukščius autobusus palikti krante.

"Palikime neriją be automobilių dujų. Kodėl negali turistai persėsti į elektromobilius, nedidelius autobusiukus su hibridiniais varikliais? Tunelio aukštis būtų iki 5 metrų", – aiškino J.Zykus.

Esą sunkiajai technikai ar kitiems specialiems automobiliams beliktų vienas kelias – keltis keltu.

"Visiems pasiūlymams ar idėjoms galima rasti vietos šiame projekte. Visas pasaulis vysto įvairiausias idėjas, o Lietuvoje paskutinis tunelis kastas prieš 150 metų caro nurodymu", – tikino vyras.

Vaizdo nedarkytų

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis prisipažino, kad jam diskusijose apie tiltą ir neriją yra išsprūdę žodžiai: "O kodėl tiltas, o ne tunelis?" Tačiau konkrečios nuomonės naujasis tarnybos vadovas neišsakė.

"Kuršių nerija susiformavo ir išliko tik dėl to, kad ten nebuvo didelio lankytojų srauto. Paryžius mėgina uždrausti automobilių su dyzeliniais varikliais patekimą į centrinę miesto dalį. Manyčiau, čia reikėtų taip pat plėtoti tas idėjas, kurios draugiškos aplinkai. Sveikiname vandens keliais vystomą susisiekimą. Ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš Ventės rago ar Kintų galėtų plaukioti laivai", – kalbėjo A.Stanisloavitis.

A.Stanislovaitis tikino, kad geriausia idėja gimsta diskusijose ir išankstinių baimių dėl tunelio ir tilto esą jis neturi.

"Bet atsiradus tiltui ar tuneliui, atsiranda teorinė galimybė daugiau automobilių patekti į neriją. Kraštovaizdžiui taip pat bus daroma įtaka. Na, tunelio atveju gal ir ne. Tačiau reikia žinoti, ar statybos nekenks gruntui ir faunai", – teigė A.Stanislovaitis.

Neringiškiams trūko kantrybė

Į tokią A.Stanislovaičio repliką atsakė Neringos meras Darius Jasaitis.

"Jei vilnietis, prieš važiuodamas kur nors, turėtų žiūrėti į laikrodį, kada jam bus leista važiuoti, būtų žiūrima kitaip. Kiekvieną kartą besikeliantis keltu žmogus patiria stresą. Kai kas turi mesti darbą ir skubėti į keltą. O kai kas stovi valandą ir laukia jo. Mums nesvarbu, ar bus tiltas ar tunelis, ar teleportacinis įrenginys, svarbu, kad būtų galima judėti laisvai", – kalbėjo meras.

Neringos gyventojai jungties su žemynu nori daugybę metų.

Panašu, kad klaipėdiečiai visai nesiveržia į Smiltynės pusę automobiliais, tačiau tilto ar tunelio taip pat pageidautų. Policijos pareigūnai vasarą priversti tapti eismo reguliuotojais abipus marių, nes čia driekiasi kilometrinės atvykėlių automobilių eilės. Miestiečiai vargsta Minijos gatvėje, braudamiesi pro vilniečių ir kauniečių automobilius, laukiančius keltų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus prisipažino, kad per visas dėl tilto į neriją kilusias diskusijas išgirdo tik vieną nenuginčijamą prieštaravimą.

"Atsiradus tiltui, pasikeis kraštovaizdis. Tai yra nenuginčijama. Tačiau daugiau rimtų argumentų aš taip ir negirdėjau. Tokiu atveju tunelis gal net geriau?" – retoriškai klausė A.Vaitkus.

Argumentų ir skaičių kalba

Kasmet augančios Klaipėdos uosto krovos apimtys byloja, kad laivyba uoste tik intensyvėja. O mariomis zujantys keltai tam tikrai trukdo.

"Iki 2021 metų uoste planuojama investuoti per 0,5 milijardo eurų. Beveik tokią pat sumą ketina investuoti ir privačios kompanijos. Tai rodo artimiausių penkerių metų grandiozinį uosto augimą. Didžiųjų laivų tik daugės, tai reškia, kad keltams kirsti farvaterį bus sudėtinga", – pastebėjo uosto vadovas.

A.Vaitkus negalėjo pasakyti, kokio pobūdžio jungtis su nerija būtų arčiau širdies. Apsispręsti padėtų tik darbų kainų ir poveikio aplinkai įvertinimas.

"Tiek tiltas, tiek tunelis yra verti diskusijų. Tiesa, aš žiūrėčiau į du dalykus – skaičius ir argumentus. Man tik gaila, kad Lietuvoje pirmiau yra pasakoma "ne", o tik po to "taip". Pernai viešėdamas Amerikoje pastebėjau, kad ten atsakymai dažniausiai būna "O kodėl gi ne". Todėl mums reikėtų mokytis iš pažangių valstybių", – nuomonę išsakė A.Vaitkus.

Augant laivybos srautams, strigs keltų darbas mariose, o tai pagimdys dar ilgesnes automobilių eiles. Kas dėl to bus laimingesnis? Pasak A.Vaitkaus, kentės klaipėdiečiai, kvėpuodami automobilių dujomis.

"Šiuo metu vyksta tik diskusijos dėl jungties su Kuršių nerija. Tačiau laukiame, kada bus baigta judumo studija. Ji atsakys į daugybę klausimų, nors mes iki šiol nesulaukėme nė vieno argumento, iš tiesų nuneigiančio visą pozityvą, kurį mes argumentuojame", – pažymėjo A.Vaitkus.

Taip pat A.Vaitkus priminė, kad jungties finansavimas iš valstybės nepareikalaus nė lito, yra koncesijos galimybė, pasirenkant investuotojus.

"Isterija, kad daugės nerijoje automobilių, niekuo nepagrįsta. Yra aibė teritorijų pietinėje dalyje, kur galima būtų palikti automobilius, įrengiant aikšteles. Galima nebloginti situacijos, o pagerinti padėtį nerijoje", – priminė A.Vaitkus.