Vilniuje važiuoti pigiau

"Kodėl uostamiestyje, kuris dydžiu tikrai neprilygsta sostinei, mano automobilis tam pačiam atstumui nuvažiuoti degalų vartoja trečdaliu daugiau? Rebusas, bet Vilniuje ir automobilių yra daugiau, o uostamiestyje – tik trys pagrindinės gatvės. Atsakymas, tikėtina, yra eismo reguliavimo sistemoje", – pastabomis dalijosi Alvydas.

Vyras vairuoja 2007 m. pagamintą "Honda CR-V". Jame sumontuotas dviejų litrų benzininis variklis.

"Degalų suvartojimo rodmenis sekiau ne kartą ir įsitikinau, kad skaičiavimai tikslūs, paklaidos nėra. Vos tik praleidžiu savaitę Klaipėdoje, rodmenys šauna į viršų", – pasakojo į Vilnių periodiškai vis grįžtantis vairuotojas.

Kas rytą – "raudonoji banga"?

Uostamiestį paralyžiuojančios transporto srautų spūstys galutinai palaužė vairuotojų kantrybę.

Kitas klaipėdietis taip pat redakcijai skundėsi savo patirtimi uostamiesčio gatvėse.

"Jei atmintis neapgauna, valdininkai gyrėsi, kad po Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos mieste atsiras žalioji banga. Ogi dabar mes turime ne žaliąją, o raudonąją bangą. Šviesoforai tarsi tyčia sureguliuoti veikti taip, kad stabdytų eismą. Aš suprantu: bus bandoma aiškinti, kad ši sankryža ir yra pagrindinis visos šios problemos pūlinys, nes bandoma taikytis prie Centrinio Klaipėdos terminalo perkėlos srauto, kuris tik didės, ir problema tik aštrės. Tam yra pagrindo, nes kitus šviesoforus suderinti taip, kad viskas veiktų kaip šveicariškas laikrodis, sunku", – teigė vairuotojas.

Kitas vairuotojas, kas rytą važiuojantis nuo J.Janonio iki Naikupės gatvės, tikino kaskart stojantis prieš raudoną šviesoforo signalą.

"Dešimt metų vaikus vežu į mokyklą ir matau tai kas rytą. Kas atsakys, ar tai kada nors baigsis?" – piktinosi klaipėdietis.

Valdys kompiuteris

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas tikino, kad klaipėdiečių minima žalioji banga automobilių spūsčių problemos neišspręstų.

"Nežinau, kaip ten žmogus vairavo, bet aš Vilniuje degalų išdeginu daugiau. Gal svetimame mieste mes visi prasčiau vairuojame? O žaliosios bangos terminas jau yra pasenęs. Tai kur kas platesnis procesas – išmanusis transporto valdymas, kai sistema užprogramuojama tam tikrais algoritmais, o srautai valdomi ne tik šviesoforais", – aiškino A.Šulcas.

Išmanioji sistema esą galėtų veikti ir be žmogaus įsikišimo.

Sankryžoje susidarius didesnėms spūstimis iš vienos pusės, sistema automatiškai pati sustabdytų judėjimą kita krytimi, o kelią atlaisvintų laukiantiesiems eilėje.

"Pati sistema gali priimti sprendimus realiuoju laiku. Tai kompiuterio darbas. Žmogus yra labai brangi sistema, nors jis gali tik stebėti kompiuterizuotą srautų valdymą. Šie algoritmai gali būti įvairūs. Jei artėja specialusis transportas, pavyzdžiui, greitosios medicinos pagalbos automobilis, jam gali būti suteikiama žalia šviesa. Tai liečia ir viešąjį transportą. Klaipėda rengia tokį projektą, ir esame nemažai pasistūmėję šia kryptimi. Pirmiausia ši sistema bus diegiama Minijos gatvėje. Tai siejasi su uosto darbu ir padidėjusiu vilkikų srautu", – tikino A.Šulcas.

Vis dėlto vicemeras pabrėžė, kad žalioji banga nėra vaistas, gydantis visas ligas.

"Tai yra pasekmių suvaldymas. Automobilių ši sistema nesumažins, ji gali tik palengvinti padėtį. Tai tik vaistukas skausmui sumažinti. O uždegimo jis negydo", – pastebėjo A.Šulcas.

Vilkikai kelia siaubą

Uostamiesčio vairuotojai, išgirdę tokius A.Šulco pasisakymus, pultų priešgyniauti, sakydami, kad šiuo metu karščiausia padėtis yra Šilutės plente, kuris piko valandomis vos įveikiamas.

"Minijos gatvė pasirinkta dėl sunkiojo transporto valdymo. Aš pats praėjusį pirmadienį buvau vakare Statybininkų prospekte ir mačiau, kaip abiejomis eilėmis vilkikai važiavo visu prospektu ir suko į Šilutės plento bei Baltijos prospekto žiedinę sankryžą. Šis srautas tik papildė vilkikų kamšatį į Centrinį Klaipėdos terminalą", – potyriais dalijosi A.Šulcas.

Pripažįstama, kad diegiant transporto srautų valdymo sistemą kol kas imtasi tik pirmojo etapo.

"Tačiau jei mes neturėtume tranzitinių srautų – krovininio transporto ir gyventojų, kurie rytais atveža vaikus į mokyklas, situacija gal būtų kitokia. Dėl to yra svarbūs transporto koridoriai, kurie jungia miestą su pasauliu ir kurie yra nepadaryti. Pati valstybė elgiasi socialiai neatsakingai ir negerbia Klaipėdos žmonių. Pavyzdžiui, pradėjus visu pajėgumu dirbti Centriniam Klaipėdos terminalui, valstybė užmiršo pažadus dėl dviejų lygių sankryžos statybos Minijos gatvėje ir Baltijos prospekte", – situaciją komentavo A.Šulcas.

Nuo 2004 m. auginama Centrinio Klaipėdos terminalo idėja lygiagrečiai vystė ir šios sankryžos rekonstrukcijos mintį.

"Juk buvo žadama, kad prieš pradedant veikti šiam terminalui turės būti rekonstruotos žiedinės sankryžos. Iki šiol įveiktas tik pirmasis Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos rekonstrukcijos etapas" – priminė A.Šulcas.

Aplinkkelio planai – teismuose

Peržvelgus visus grandiozinius projektus, kurių svarbą, rodos, visai neseniai pabrėždavo buvę susisiekimo ministrai ir politikai, panašu, jog iki realių darbų vis dar toloka.

Dešimtmetį kalbama apie pietinį uostamiesčio aplinkkelį, kuris turėtų gelbėti miestą nuo dalies krovininių automobilių, judančių uosto link.

2015 m. Klaipėdos savivaldybė patvirtino aplinkkelio detalųjį planą, tačiau jis ilgam buvo įstrigęs teismuose.

Transporto kompanija "Ferteksos transportas", kuri siejama su žinomu verslininku Igoriu Udovickiu, bei kitas privatus asmuo apskundė šį planą dėl pažeistų privatininkų teisių.

Prieš pusmetį Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas galutinai atmetė privatininkų pretenzijas.

Tačiau pietinio aplinkkelio tiesimas vis dar įstrigęs.

Kelias – per LEZ

Dar viena arterija, kuri turėtų bent iš dalies išlaisvinti uostamiestį nuo spūsčių, vis dėlto įžiebia žalią šviesą.

Klaipėdos savivaldybė ką tik baigė rengti techninį Statybininkų prospekto tęsinio statybos projektą.

Prospekto tąsa per geležinkelį "pareikalaus" viaduko statybos, tačiau ši transporto magistralė nuo vilkikų spūsčių gelbėtų Baltijos prospektą.

"Visi srautai galėtų judėti Statybininkų prospektu, vėliau – Lypkių gatve. Taip būtų pasiekiama Laisvosios ekonominės zonos teritorija. Idėja buvo gera. Krovininis transportas neturi brautis į miestą. Tačiau iškyla klausimas dėl nepabaigtos Jakų žiedinės sankryžos atšakos. Juk išvažiavus per LEZ iš miesto, kažkur reikėtų pasukti, o kaip tai padaryti, kai nėra eismo juostos nuo Šilutės pusės į autostradą?" – pastebėjo A.Šulcas.

Statybininkų prospekto tęsinio statybos viešasis konkursas, tikimasi, bus skelbiamas jau kitais metais.

"Manau, per pusantrų metų mes turėsime šį kelią. Bet valstybė mums šioje situacijoje nepadeda, čia miestas pats gelbsti padėtį", – tikino A.Šulcas.

Tauralaukyje – keturios juostos

Peržvelgiant į uostamiestį vedančius kelius, pažymėtina, jog kiti miestai turi kelius, einančius visomis kryptimis, o į Klaipėdą galime įvažiuoti tik iš rytinės pusės.

"Ypač sudėtinga šiuo metu, kai remontuojama Tilžės gatvė. Tačiau, žvelgiant į šiaurinę miesto dalį, čia taip pat laukiame pokyčių dėl Tauralaukio gatvių rekonstrukcijos", – pastebėjo A.Šulcas.

Tauralaukį kerta Klaipėdos ir Pajūrio gatvės, kurios nepriklauso Klaipėdos savivaldybei.

Ši į uostamiestį vedanti arterija turėjo virsti plačiu keturių eismo juostų keliu. Jos apšvietimu, pėsčiųjų ir dviratininkų takais turės pasirūpinti Klaipėdos savivaldybė, tačiau kelio rekonstrukcija privalėtų užsiimti Lietuvos automobilių kelių direkcija.

"Gatvė priklauso valstybei, ir mes niekaip nesulaukiame jos rekonstrukcijos. Lyg projektas ir parengtas, bet jis kažkur nugulęs stalčiuje", – tikino Klaipėdos vicemeras.

Žalioji banga bus

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas teigė, jog vairuotojų taip trokštamos žaliosios bangos vizija netrukus uostamiestyje vis dėlto taps realybe.

Klaipėda rengia projektą PORTIS. Projektas "Uostamiesčiai: darnaus judumo principų integravimas" (PORT-Cities: Integrating Sustainability), pasak jo rengėjų, padės rasti novatoriškus darnaus judumo sprendimus.

"Projektas juda į priekį, nors galėtų judėti ir greičiau. Mes išklausėme kompanijų pristatymų apie inteligentiškas automobilių srautų valdymo sistemų galimybes. Esame parengę juodraštį techninės užduoties pirkimui. Pavadinimas Žalioji banga šiai sistemai jau nebetinka. Tai būtų sumanus transporto srautų valdymas šviesoforais. Vyksta paskutiniai derinimai. Netrukus, gal po kelių savaičių, skelbsime viešąjį konkursą", – pridūrė R.Zulcas.

Tiesa, kol kas bus bandoma įsigyti tik Minijos gatvės šviesoforų pertvarkymo ir "sustygavimo" paslaugą.

"Pats PORTIS projektas jungia penkis uostamiesčius – Antverpeną (Belgija), Aberdyną (Jungtinė Karalystė), Klaipėdą (Lietuva), Triestą (Italija) ir Konstancą (Rumunija). Projekte stebėtojo teisėmis taip pat dalyvauja Ningbo miestas (Kinija). Šio projekto idėja labai paprasta – ES skiria lėšų inovacijoms diegti ir transporto spūsčių problemoms spręsti. Šioje programoje dalyvauja skirtingose šalyse esantys uostamiesčiai", – aiškino R.Zulcas.

Kol kas šios programos lėšomis tikimasi pertvarkyti tik Minijos gatvės šviesoforų jungtis, kitoms gatvėms teks ieškoti kitokių finansavimo šaltinių.

Komentaras

Egidijus Skrodenis

Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius

Uostamiestis nėra užmirštas, ir pagrindiniai projektai nėra padėti į stalčių. Pirmasis ir itin reikalingas projektas yra dviejų lygių Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža. Mes su Klaipėdos savivaldybe aktyviai sprendžiame šį klausimą. Kiek žinau, savivaldybė jau yra padariusi srautų analizę. Buvo sprendžiamas klausimas, kaip ta estakada turėtų būti statoma – ar antžeminė dalis būtų važiuojant nuo Vilniaus pusės, ar atvirkščiai. Kai tik bus baigti projektavimo darbai, kartu su savivaldybe imsimės įgyvendinti darbus. Preliminarus planas – apie 2019–2020 metus ji turėtų atsirasti.

Kalbant apie Jakų žiedinės sankryžos statybą, artimiausiu metu papildomų jungčių nėra numatyta statyti. Šioje vietoje yra svarbiau pastatyti keturias eismo juostas kelyje, vedančiame į Šilutę. Tikiu, kad iki 2020 m. šis projektas bus įgyvendintas. Privačių žemių klausimas čia išspręstas, o pats projektas jau baigiamas derinti. Čia turėtų atsirasti keturių juostų kelias iki pat keturių juostų, kurios šiuo metu yra nutiestos kelyje į Dituvą. Taip pat atsiras pėsčiųjų ir dviratininkų takai ir skirtingų lygių sankryža, sujungsianti Lypkių gatvę su Šilutės keliu.

Prisimenant pietinio Klaipėdos aplinkkelio tiesimo perspektyvas, šiuo metu detalusis šio projekto planas jau yra. Toliau turės būti rengiamas specialusis planas. Tada teks imtis žemės paėmimo valstybės reikmėms klausimo. Ir tik tuomet bus rengiamas techninis projektas. Šio projekto statyba nukeliama vėliau.

Tačiau dalį problemos spręs dar vienas taškas – Statybininkų prospekto pratęsimas, kuriuo užsiima savivaldybė.

Dar viena problema – žiedinių sankryžų rekonstrukcijos. Kiek pamenu, pirmuoju etapu numatyta imtis Šilutės plento ir Baltijos prospekto žiedinės sankryžos.  Toliau judėsime uosto link ir imsimės sankryžos su Taikos prospektu. Dviejų lygių sankryžai įrengti ties Minijos gatve lėšų ieškosime Vyriausybės rezerve.Vis dėlto uostas yra labai svarbus visai šaliai, jis generuoja dideles pajamas. Šilutės plento sankryžos rekonstrukcijai lėšų skirsime iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.