Šiandien jau visiškai aišku, kad Europos Sąjungos institucijos naudojant ES paramą nebeleis atstatyti Šventosios uosto – laikas, kai ES buvo davusi sutikimą tai daryti jau praleistas.

Liks be ES paramos

“Užbaigėme visas procedūras dėl Šventosios uosto techninio projekto, gavome statybos leidimą. Tikėjomės, kad pagal 2014-2020 ES finansavimą gausime leidimą atstatyti Šventosios uostą. Tačiau jau šių metų viduryje pasigirdo teiginių, kad tai daryti nebus leista”, - tikino Šventosios uostą prižiūrinčios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Bent jau nebus leista atstatyti Šventosios uosto iš Susisiekimo ministerijos administruojamų ES lėšų, nes šios lėšos esą skiriamos bendro naudojimo transporto projektams, kurie atsiperka. Apie Šventosios uosto atstatymo atsipirkimą kalba sudėtinga.

Reikėtų tartis ministerijoms

Dar šiemet tikimasi surengti Šventosios uosto plėtojimo tarybos posėdį, kur bus bandoma pristatyti jo tolesnio vystymo planus.

“Neatmesčiau galimybės konsoliduoti kelių ministerijų – Susisiekimo, Ūkio, Žemės ūkio, gal netgi Aplinkos ministerijos, nes Šventosios uosto molai saugo pakrantes nuo smėlio išplovimo, pajėgas atstatant Šventosios uostą. Šiandien yra bent trys kryptys, kaip galėtų būti vystomas Šventosios uostas. Neatmesčiau ir koncesijos su verslu modelio. Kelis panašius darinius žinau Latvijoje”, - dėstė A.Vaitkus.

Jis siūlė grįžti ir prie gyvenamosios statybos Šventosios uosto prieigose verslo modulių. Beje, gyvenamosios staybos Šventosios uosto papėdėje iki šiol nepasiteisino. Šalia uosto pastatyti gyvenamieji namai, bet jie vis dar tušti.

Poreikis apie 43,5 mln. eurų

Maždaug prieš penkis metus atstatyti Šventosios uostui ES institucijos buvo sutikusios skirti iki 144 mln. litų (apie 41,7 mln. eurų). Bet tais pinigais nebuvo pasinaudota. Laiku nebuvo paruošti Šventosios uosto atstatymo dokumentai. Todėl tuometis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis Švenmtosios uosto atstatymui numatytą ES paramą nukreipė  Lietuvos keliams tvarkyti.

Šiandien dalis žmonių dar tikisi, kad jei jau ES neleidžia naudoti paramos Šventosios uostui atstatyti, tai gal reikalingus pinigus skirs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Iš jos nuolat girdime, kad pinigų yra, tik reikia naudingų projektų.

Šventosios uostui atstatyti buvo numatytas 200 mln. litų (beveik 58 mln. eurų) lėšų poreikis. Tačiau hidrotechninių objektų statybos specialistai tikino, kad uostą galima atstatyti ir už 150 mln. litų (apie 43,5 mln. eurų). Apie 80 proc. tos sumos tektų molams atstatyti.

Investuoja į atsiperkančius objektus

A,Vaitkaus nuomone, atstatant Šventosios uostą žymia dalimi turėtų prisidėti ir Palangos miesto savivaldybė.

„Šiandien reikėtų vienodai žiūrėti tiek į Uosto direkcija, tiek į Palangos miesto savivaldybę. Jei nebus verslo intereso, nebus sutvarkyti keliai, gatvės, šaligatviai, net ir atstatytas Šventosios uostas neveiktų“, - svarstė A.Vaitkus.

Tuo pat metu jis teigė, kad bandyti atstatyti Šventosios uostą vien Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšomis būtų nusikaltimas valstybei. Uosto direkcija turinti investuoti į tuos objektus, kurie greitai atsiperka.

Tokių objektų yra daug pačiame Klaipėdos uoste. Lėšų poreikis Klaipėdos uostui vystyti esantis toks didelis, kad jau kitais metais Uosto direkcija ketina iš bankų skolintis pinigų greitai atsiperkantiems Klaipėdos uosto projektams vykdyti.