Taikiklyje – brangus sklypas

Auksinis kąsnis. Taip būtų galima pavadinti Kęstučio gatvėje netoli jūros Palangoje esantį valstybinės žemės sklypą, kuris itin domina greta esančio apleisto prekybos paviljono savininkus. Dienraščio duomenimis, šiuo metu yra rengiamas detalusis planas, pagal kurį šalia šio statinio planuojama teritorija turėtų tapti dešimteriopai didesnė nei reikėtų esamam pastatui.

Kaip tapti milijonieriumi

Auksinius kiaušinius dedančia višta gali tapti ir senas kioskas ar tarybinių laikų apleistas prekybos paviljonas, jei jis stovi pajūrio juostoje, o aplinkui – nemažai laisvos neužstatytos valstybinės žemės.

Tokio statinio savininkui reikėtų kreiptis į vietos savivaldybę dėl leidimo rengti detalųjį planą.

Gavus tam leidimą, viskas jau priklausys nuo interesantų sumanumo, kokio dydžio teritorija aplink griuveną bus suplanuota ir kokį plotą ateityje ten bus leista užstatyti.

Naudingiausia, kad planuojamas sklypas būtų gerokai didesnis nei dabartinio pastato užimamas plotas.

Tokiu būdu galima būtų užvaldyti itin vertingą valstybinę žemę ir iš to ateityje gerokai pasipelnyti.

Pirmiausia, jei skubiai prireiks pinigų, suplanuotą sklypą kurorto centre būtų galima pelningiau parduoti, kitu atveju – pradėti statybas patiems.

Vietoj to nedidelio kiosko galėtų iškilti trijų aukštų kelių tūkstančių kvadratinių metrų ploto viešbutis, apartamentai nuomai ar kotedžų kompleksas.

Investicijos atsipirktų šimteriopai, maža to, nereikėtų brangiai mokėti už žemę, kurios kaina šioje vietoje – įspūdinga. Ir visai nesvarbu, kad į planuojamą privačių interesų sklypą patenka viešosios pajūrio erdvės.

Be to, procesą reikėtų atlikti tyliai, kad laiku nesusizgribtų viešojo intereso gynėjai ir viešumu nesugriautų idealaus tapimo milijonieriumi plano.

Praktika artima teorijai

Beveik identiškos praturtėjimo valstybinės žemės sąskaita galimybės ryškėja Palangoje.

Kęstučio gatvėje 33-iuoju numeriu ženklintas pastatas, kažkada buvęs prekybos paviljonas, kur dar ne taip seniai glaudėsi benamiai, turi savininkus, kurie savo planais viešai dalytis nelinkę, nors tai akivaizdžiai liečia viešąjį interesą.

Pagal pradėtus planavimo procesus matyti, kad šiuo metu vos 1 arą užimančiam statiniui norima priskirti 12 arų valstybinės žemės, kurios vertė – apie 720 tūkst. eurų, nes vieno aro rinkos vertė šioje vietoje siekia apie 60 tūkst. eurų.

Ir formaliai čia nėra nieko nelegalaus, nes pagal Žemės įstatymą "valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais".

Tokiu būdu vieno aukšto plytinis buvęs prekybos pastatas jo savininkams tarsi ir suteiktų teisę į pajūrio valstybinę žemę.

Nors yra dar vienas niuansas. Ši teisė suteikiama tik "esamiems tinkamai eksploatuojamiems ir naudojamiems statiniams, o ne apleistiems ir nenaudojamiems ar planuojamiems statyti ar statomiems statiniams".

Tačiau, regis, ši nemalonų aspektą tikimasi kažkaip apeiti, nes kam tada šiuo atveju tokiam mažam statiniui reikėtų tokio didelio sklypo?

Palangos miesto savivaldybės mero patarėja Jurgita Vanagė paaiškino, kad, vadovaujantis 2002 m. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu "Dėl naujai formuojamų sklypų minimalių dydžių nustatymo", "minimalus galimas sklypo dydis yra 6 arai, o mažesnio nei 6 arai sklypo formuoti neleidžia teisės aktai".

Vis dėlto, net laikantis šių nuostatų, planuojamas sklypas yra dvigubai didesnis.

Nors Valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklės numato, kad turėtų būti suformuotas tik toks sklypo dydis, "kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį".

Savivaldybė nieko nežino?

Taigi netoli Meilės alėjos riogsančios griuvenos virsmas auksiniu kiaušiniu jau įgyja pagreitį.

Planavimo procesas pradėtas ir tą procesą patvirtina viešai skelbiami dokumentai.

Ar procesas dabar fiziškai tęsiamas, tokių duomenų nėra, tačiau jis tikrai nesustabdytas ar atšauktas, nes viešai nurodoma, kad vyksta rengimo etapas.

Tą patvirtino ir Nacionalinė žemės tarnyba.

Nors lygiai prieš dvejus metus Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė pritarė Kęstučio g. 33 teritorijos planavimui, Palangos savivaldybės atstovai kategoriškai neigė ką nors žinantys apie detaliuosius planus šiame sklype.

"Jūsų turima informacija neatitinka tikrovės. Palangos miesto savivaldybės administracija iki šiol nėra gavusi minėtos teritorijos detaliojo plano koncepcijos, todėl, neturint duomenų, komentuoti, kokio dydžio sklypas bus formuojamas ar kokie reglamentai minėtai teritorijai bus nustatyti, nėra pagrindo ir galimybių. Tad, kai koncepcija bus parengta ir pateikta savivaldybei, ji bus teikiama derinti Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui, vėliau suderintą koncepciją tvirtins administracijos direktorius", – dėstė Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Indreika.

Išpjauti medžiai – nereikalingi?

Vadinasi, detaliojo plano koncepcija Palangos savivaldybės kol kas nepasiekė, tačiau atsidarius interneto nuorodą http://www.tpdris.lt/lt_LT/web/guest/sarasas matyti, kad Kęstučio g. 33 planavimo dokumentai rengiami, o projekto vadovė yra J.Kalvinskaitė (jos parašas aiškinamajame rašte).

Detaliojo plano esamos būklės brėžinyje nurodoma, kad rengėjas yra bendrovė "Vitalda" (projekto vadovė J.Kalvinskaitė), o planavimo organizatorius kažkokia įmonė "Capital city", kurios vadovas pagal rekvizitai.lt šiuo metu yra Mindaugas Zaremba.

Ši informacija yra vieša.

Pateikti dokumentai rodo, kad dabar plano rengėjas yra bendrovė "Vilniaus archprojektas", o projekto vadovė – ta pati J.Kalvinskaitė.

Čia pat galima rasti ir sutartis su Palangos savivaldybe, ir įgaliojimus, kuriuose aiškiai nurodomos ir minimos suinteresuotų asmenų pavardės, ir adresas – Kęstučio g. 33, Palanga.

Tad, jei kol kas formaliai niekas nieko nedaro, tai nereiškia, kad planavimas nevyksta.

Juolab vos prieš kelias savaitės šiame sklype buvo nupjauti medžiai, kitaip tariant, valoma esama teritorija.

Tikėtina, kad išpjovė būtent tuos medžius, kurie detaliojo plano brėžinio projekte pažymėti kaip būtini iškirsti.

"Jūsų minimose vietose yra miesto želdiniai, o šalia projektuojamo žemės sklypo suformuotas valstybinio miško sklypas, kuris yra Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė", – patikslino Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Aušrinė Lisauskienė.

Ji dar kartą patvirtino, jog minimo sklypo formavimas liečia viešąjį interesą.

Figūravo buvęs parlamentaras

2004–2008 m. kadencijos parlamentaras kaunietis Mindaugas Subačius, užsiimantis biotechnologijomis, ne taip seniai planavęs pragyventi iš gintaro kasybos, dar šių metų pradžioje buvo vienas planuojamo Kęstučio g. 33 sklypo savininkų ir detaliojo plano iniciatorių.

Vyras tikino savo Palangoje turėto turto dalį pardavęs bendraturčiui verslininkui iš Kauno Dariui Žičkui.

"Buvau su tuo susijęs, dabar nebe. Registrų centre galima įsitikinti, kad nemeluoju. Aš tą pastatą buvau įsigijęs labai trumpai ir tos istorijos nelabai žinau. Man tai – praėjęs etapas, ir tiek. Kad aš esu Mindaugas Subačius, tai nieko nekeičia. Esu paprastas žmogus, politikoje nedalyvauju, bet suprantu: jei žmonės turi sklypą, natūralu, kad atsiranda kažkokių planų. Tačiau nemanau, kad matomoje Palangos vietoje būtų galima daryti kokius nors nelegalius dalykus", – dėstė pradžią detaliojo plano rengimui davęs buvęs politikas.

M.Subačius tvirtai įsitikinęs, jei ką jis ir darė, tai esą tikrai buvo teisėta, tačiau detalių neatsimenąs.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vilius

Vilius portretas
Gerai, kad rašoma apie norinčius pasisavinti valstybinę žemę.Aš negaliu nieko prisiprašyti, kad parašytų apie privačios žemės grobėjus.

Jonas

Jonas portretas
Kad tie politikai garsėtų kaip protingi, toleregiški Lietuvos valstybei ir jos ateities kūrimui atsidavę... deja garsėja visuomeninio intereso vogimo gebėjimais. Šiuom atveju valstybinio miško vagyste . Šiukšlės...

Gegutė

Gegutė portretas
Ku- ku? Kas gyvens "mažam"namelyje? Ponia Palangos administracijosdirektore?Pagarsinkite, atgaivinkite atmintį be vaistų iš STT. Laukiame Dykovienės tęsinio. Pagaliau, atpažinau tikrąją, buvusią drąsią Astą... Pakalbink, Astule, ir merą. Jis ne toks suktas kaip ta "direktrisa".
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

  • Gargždų gyventojus išgąsdino suveikusi sirena
    Gargždų gyventojus išgąsdino suveikusi sirena

    Trečiadienio vakarą, prieš 19 val., Gargžduose nerimo įvarė staiga miesto centre ėmusi kaukti sirena. ...

  • Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?
    Kaip apsaugoti dviračius nuo vagių?

    Gyventojai jau vis aktyviau važinėja dviračiais ar paspirtukais, į kuriuos kėsinasi vagišiai. Jų grobiu dažniausiai tampa neprirakinti, be priežiūros palikti, neretai ir brangiai kainuojantys dviračiai. Pareigūnai pataria ženklinti savo turt...

    1
  • Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena
    Prieš Velykas – Kryžiaus kelio eisena

    Šiandien, Didįjį penktadienį, uostamiesčio gatvėmis klaipėdiečiai neš maždaug šešių metrų kryžių. Šis Kristaus kančios apmąstymams skirtas Kryžiaus kelias tikintiesiems yra vienas svarbiausių įvykių prie&sca...

    4
  • Klaipėda puošiasi šventėms
    Klaipėda puošiasi šventėms

    Uostamiestis pamažu ruošiasi Velykoms. Kai kur prie daugiabučių namų matyti kiaušiniais papuoštos medžių šakos, prie Kultūros centro Žvejų rūmų – velykinė instaliacija, o parduotuvių vitrinose irgi yra velykinių ...

    2
  • „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
    „Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas

    Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...

  • Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą
    Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą

    Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...

    9
  • Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!
    Naudojimui nebetinkamas padangas galite atiduoti nemokamai!

    1. Jei perkate naujas padangas parduotuvėje ir servise, ten galite nemokamai atiduoti ir senąsias. Tik turi atitikti perkamų–paliekamų padangų kiekis ir tipas: jei perkate lengvojo automobilio padangas, traktoriaus ar sunkvežimio padangų palikti n...

    5
  • „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje
    „Smiltynės perkėla“ – svarbių pokyčių kelyje

    Milijonai keleivių, šimtai tūkstančių transporto priemonių. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo darbingi ne vien perkėlimų skaičiumi. Ilgametes marių laivybos tradicijas puoselėjanti įmonė įgyvendina ambicingus p...

    5
  • Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais
    Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais

    Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...

    13
  • Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras
    Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras

    Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...

    13
Daugiau straipsnių