- Virginija Spurytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šilutės rajonas kupinas kontrastų, kuriuos suformavo istorija. Joje susipina dvi tradicijos – miestietiška ir labiau ūkiška: žvejų ir pelkininkų. Visų šių kultūrų ženklų galima rasti ir pačioje Šilutės, ir jos rajono miesteliuose.
Šilutės rajonas kupinas kontrastų, kuriuos suformavo istorija. Joje susipina dvi tradicijos – miestietiška ir labiau ūkiška: žvejų ir pelkininkų. Visų šių kultūrų ženklų galima rasti ir pačioje Šilutės, ir jos rajono miesteliuose.
Išskirtinė tradicija – kafija
„Šilutės rajonas yra pats stipriausias Lietuvoje etnokultūrinis centras, kuriame susipina miestietiška kultūra ir žvejų tradicijos, nes kraštas apsuptas vandenų. Pas mus dar yra likę iki 100 lietuvininkų, šnekančių šyšionykščių tarme. Tai ir yra unikalu“, – teigė Šilutės muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė.
Miestietiška kultūra Šilutėje gyva iki šiol, nes ji giliai įsišaknijusi.
„Žinios apie pačią Šilutė atkeliauja dar iš 1511 metų, kai Klaipėdos miesto komtūras Michaelis von Švabas suteikė leidimą Georgui Talatui toje vietoje, kur dabar yra Šilutė, įkurti karčemą. Tuo metu toje teritorijoje buvo tik krūmynai ir šabakštynai. Kai atsirado karčema, prasidėjo Šilutės kūrimasis. Jau 1610-1612 metais kalbama apie didingą turgų, kuriame buvo galima įsigyti įvairiausių prekių. Ypač didelis ir svarbus buvo žuvų turgus, į kurį iš Kuršių marių plaukdavo valtys ir tiesiai iš jų buvo pardavinėjamos žuvys. Kadangi Šilutės tapo savotišku prekybos centru, joje ėmė formuoti atitinkama miestiečių kultūra. Taip atsirado ypatingos cukrainės, šampano fabrikas. Šilutė, pamario kraštas, išsiskiria savo kafijos tradicija, Kasdien 16 valandą visi susirinkdavo gerti kafijos ir skanauti puikių pyragų, kokius kepti mokėjo tik lietuvininkės“, – pasakojo I.Skablauskaitė.
Gausu dvarų
Nors, jos teigimu, Šilutė nėra didinga savo pastatais, tačiau išsiskiria jų unikalumu ir istorija, Pavyzdžiui, Hugo Šojaus dvaras.
„Jis tikrai nėra kažkoks išskirtinis savo architektūra, tačiau vis tiek yra unikalus. Pamario krašte, Mažojoje Lietuvoje, dvarus turėjo ne tik aukštuomenės nariai, ponai, bet ir labiau prakutę žmonės, todėl tie dvarai ir nėra tokie didingi, bet jų daug“, – aiškino Šilutės muziejaus etnografė.
H.Šojaus dvaras šiuo metu yra rekonstruotas. Sutvarkytas ne tik pagrindinis jo pastatas, bet ir arklinės, karvidės, kurių paskirtis šiuo metu yra kita, o ne gyvuliams laikyti.
H.Šojaus dvaras ir būtų vienas tų objektų, kuriuos I.Skablauskaitė parodytų į Šilutę atvykusiems svečiams.
„Jiems taip pat parodyčiau ir vietą, kur galėjo stovėti pirmoji karčema, kur veikė turgus ir taip susiformavo senoji Šilutės turgaus aikštė. Svečiams taip pat aprodyčiau ir evangelikų liuteronų bažnyčią, kurioje įspūdingos freskos. Šilutėje gausu senų statinių, kuriuos verta pamatyti: ir dujų fabrikas, ir senoji siauruko geležinkelio stotis, ir arklių pirklio namas, ir limonado bei šampano gamyklos“, – vardijo pašnekovė.
Kintai – vėtrungių gimtinė
Ji tvirtino, kad įspūdžių galima patirti, savo žinias praturtinti ne tik Šilutėje, bet ir pavažiavus keliolika kilometrų nuo jos.
„Būtinai visus kviesčiau į Mingės kaimą, kuris vadinamas lietuviškąją Veneciją. Sodybos stovi ant Minijos kranto ir vienintelis būdas susisiekti su kaimynais yra valtimi perplaukti Miniją. Be to, iš kaimo keltu galima išplaukti ir į Kuršių marias, aplankyti Nidą. Tokios vietos Lietuvoje daugiau nėra“, – pabrėžė pašnekovė.
Ventės ragas, Kintai – tai taip pat dėmesio vertos gyvenvietės.
„Ventės ragas žinomas tuo, kad ten veikia ornitologijos stotis ir žieduojami paukščiai,. Tačiau jame galima atrasti ir daug kitų istorijų, tradicijų. Kintai yra vėtrungių išradėjo gimtinė, todėl vėjarodžių šiame miestelyje yra daug. Be to, Kintuose galima pajusti ir Vydūno aurą“, – pasakojo I.Skablauskaitė.
Garsino bulvės
2015-ieji Lietuvoje minimi kaip etnografinių regionų metai. Šilutės rajonui tai labai svarbu, nes ji turi daug ką parodyti.
„Nors daugeliui muziejuose lankytis neįdomu, tačiau rekomenduočiau užsukti į Šilutės muziejų. Jame galima pamatyti, pavyzdžiui, valstiečio ir miestiečio tipiškus kambarius ir tik tada įmanoma suprasti, jog mūsų krašte susiliejusios dvi tradicijos“, – aiškino I.Skablauskaitė.
Šilutės krašte iki šiol gyvos žvejų tradicijos, joms puoselėti organizuojama daugybė renginių. Tačiau pelkininkų kultūrą nunyko.
„Pelkininkais buvo vadinami tie žmonės, kurie užliejamose pievose augino bulves. Sugebėdavo per metus net du kartus nuimti jų derlių. Šilutės krašto bulvės buvo skaniausios ir garsiausios visame pasaulyje. Iš pelkininkų tradicijų išlikę kurpaitės, kurias avėdavo ne tik moterys, bet ir arkliai“, – pasakojo pašnekovė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skelbiami priėmimo į Klaipėdos mokyklas rezultatai1
Ketvirtadienį būsimųjų pirmokų, penktokų, devintokų bei kitų klasių mokinių tėvai jau gali sužinoti priėmimo į Klaipėdos mokyklas rezultatus. Mokyklos priskirtos 4027 vaikams. ...
-
Klaipėdoje pradedamas antrasis hidraulinių bandymų etapas
Pirmojo etapo metu, gegužės 13 d., šilumos trasų bandymai buvo atlikti teritorijoje nuo Stadiono iki Danės gatvės. Darbai vyko sklandžiai, todėl šilumos karšto vandens ruošimui tiekimas atnaujintas jau kitos dienos ryte. Jano...
-
Liūdnos žinios norintiems patekti į Neringą: ragina rinktis vandens kelius4
Žadama, kad vasarą didelių eilių Smiltynės perkėloje neturėtų būti. Net keturių krantinių rekonstrukcija užtikrins efektyvesnį ir saugesnį perkėlimą per marias. Bet panašu, kad automobiliai visą vasarą strigs pačioje Kurši...
-
Dėl planinių darbų nedidelei daliai Klaipėdos gyventojų laikinai sutriks vandens tiekimas1
AB „Klaipėdos vanduo“ informuoja, jog šį šeštadienį – gegužės 18 d. – bus vykdomi planiniai vandentiekio tinklų modernizavimo darbai, todėl nuo 8.30 iki 17 val. laikinai sutriks vandens tiekimas nedidelėje T...
-
Uostamiestyje pradės tvarkyti jaunavedžiams svarbią aikštę23
Dar šiais metais planuojama atnaujinti aikštę prie Klaipėdos santuokų rūmų. Darbai bus atliekami pagal anksčiau atliktą techninį projektą – įrengiant parkavimo vietas, daugiau žaliųjų zonų ir sukuriant vientisą vaizdą su M. ...
-
Bronzinė mergaitė – be rankos: kas galėjo nutikti?9
Bronzinės Romualdo Kvinto skulptūros „Bučinys“ mergaitė liko be rankos. Kol kas nežinia, ar tai vandalizmo, ar netyčinis atvejis. Nepaisant to, viliamasi, kad ranką pritvirtinti pavyks, kadangi nukritusi ji nesutrupėjo, tad, panaudojus tink...
-
Sugrįš tradicinis Laivų paradas1
Klaipėdoje šį šeštadienį, gegužės 18-ąją, po metų pertraukos vyks tradicija tapęs 13-asis Laivų paradas. Nuo pat ryto Dangės upėje, o vėliau ir Kruizinių laivų terminale bei Kuršių mariose vyks ne tik įvairios var...
-
Atliekų kultūros egzamine klaipėdiečiai rinko maksimalius balus
Šiemet jau penktą kartą visoje šalyje vyko aplinkosauginis konkursas – Atliekų kultūros egzaminas, subūręs virš 16 000 Lietuvos gyventojų, gvildenusių ekologijos bei tvarumo klausimus. Bet kas galėjo prisijungti prie https:/...
-
„Meridianas“ išskleis Švyturių metams dedikuotas bures
Šiemet sukanka lygiai 10 metų, kai Klaipėdoje gyvuoja tradicija kiekvieną vasaros sezoną pasitikti šventiškai išskleidžiant uostamiesčio simbolio burlaivio „Meridianas“ bures. Šių metų burių pakėlimo cer...
-
Penki „Okinavos“ auklėtiniai iškovojo kelialapius į Europos čempionatą
Lietuvos jaunučių ir jaunimo čempionate susigrūmė net 22-iejų šalies kiokušin karatė klubų sportininkai. Jame čempiono titulus iškovoję kovotojai užsitikrino vietą dalyvauti Europos U16 ir U20 čempionate, vyksiančiame spalį ...