Nuo šių metų Klaipėdos uoste pradėjo veikti nauja radiolokacinė įranga, įdiegti kiti techniniai pakeitimai gerinantys uoste laivybą, bendravimą tarp klientų.

Laivų fiksavimo įranga

Uosto režimo ir technologijų departamento direktorius Egidijus Kuzmarskis teigė, kad per 2015 metus buvo pastatyti penki nauji radarai su meteoroginėmis stotimis, akvatorijos stebėjimo kameromis, radiopelengatoriumi ir kitais įrenginiais, kurie automatiškai nustato laivų parametrus, jų judėjimo kryptis.

Nauja Radarų sistema vertinama kaip uosto siekis vystytis moderniai kartu su naujausiomis technologijomis. E.Kuzmarskis pastebėjo, kad nauji pakeitimai gerokai palengvina uosto laivų eismo tarnybos ir locmanų darbą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono pavaduotojo Eduardo Ringio pastebėjo, kad inovacijos laivų eismo tarnyboje padeda geriau užtikrinti uoste saugią laivybą.

Tai ypač svarbu uoste daugėjant didelių laivų. Iš 7058 laivų, kurie pernai lankėsi uoste, 215 buvo didesni nei 200 metrų ilgio.

Pernai klaipėdiečiai stebėjo į uostą įplaukiančius ypatingo dydžio laivus kaip 336 metrų ilgio konteinervežis „MSC Azia“, 317 metrų ilgio kruizinis laivas „Celebrity Eclipse“. Uoste atsirado ir nauja laivų rūšis – dujovežiai. Jų pernai Klaipėdos uoste lankėsi penki, o nuo dujų terminalo atidarymo pradžios, kartu su „Independence“ iš viso įvesti 8 dujovežiai.

Būtini pakeitimai

„Tik laivų eismo tarnybos operatoriai, kuriuo uoste yra 12, ir locmanai, kurių – 22, geriausiai žino, ką reiškia įvesti į Klaipėdos uostą didelį laivą. Sąlygos Klaipėdos uoste priimti didelius laivus nėra pačios palankiausios“, - pastebėjo E.Ringis.

Anot jo, Klaipėdos uosto prieigose kinta vyraujančių vėjų kryptys ir tai apsunkina laivybą. Taip pat bangos apsunkina laivų stovėjimą krantinėse greta uosto vartų. Didžiųjų laivų vedimas į Klaipėdos uostą yra labai priklausomas nuo oro sąlygų.

„Gilinant laivybos kanalą suteikiame galimybes į Klaipėdos uostą plaukti dideliems laivams. Tačiau tuo pat metu uosto vartai ir kai kurios krantinės reikalauja kitokio požiūrio. Būtina iš esmės keisti uosto įplaukos kanalo parametrus mažinant laivų plaukimo per vartus posūkio kampą. Tam būtina perstatyti pietinį molą“, - tikino E.Ringis.

Tuo pat metu jis pastebėjo ir tai, kad jau kelis metus Klaipėdos uoste nėra incidentų dėl laivų eismo tarnybos kaltės. Tai parodo, jog šiose tarnybose dirba profesionalūs, savo darbui pasišventę žmonės.

Uostas nepasiduos grasinimams

Bene ryškiausias incidentas 2015 metais buvo grasinimas, kad užminuotas Klaipėdos uosto dujų terminalo dujų priėmimo laivas „Independence“.

Šis įvykis, kaip pastebėjo Uosto režimo ir technologijų departamento direktorius E.Kuzmarskis buvo tikras išbandymas uosto tarnyboms.

„Institucijos veikė koordinuotai. Buvo sustabdyta laivyba, evakuoti terminalo darbuotojai, patikrintas laivas ir povandeninė terminalo dalis. Grasinęs asmuo per kelias valandas buvo sulaikytas“, - teigė E.Kuzmarskis.

Po šio incidento uoste buvo imtasi dar daugiau papildomų saugumo priemonių. Parengtas naujas uosto apsaugos planas, įkurtas Uosto direkcijos jungtinis operacijų valdymo centras, kuris sėkmingai išbandytas praėjusių metų viduryje, kai uoste vyko pratybos pritraukus ir per 500 karių.

„Esu ypatingai dėkingas Lietuvos sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinei, muitinės, Jūrų uosto policijos, kariuomenės pareigūnams. Jų kartais tiesiogiai nematomas darbas yra ypač svarbus užtikrinant uosto saugumą ir prestižą“, - pastebėjo E.Kuzmarskis.