V. Titovo atkirtis: demokratinei valstybei – galas?

Lietuvos rusų sąjungos atstovas V. Titovas kaltinamas mirusiojo atminimo paniekinimu. Pirmadienį ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 313 straipsnio 2 dalį Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus reikalavimu.

Toks sprendimas priimtas po praėjusią savaitę įvykusio incidento Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje, svarstant pagerbti A. Ramanauską-Vanagą atminimo lenta. Dienraštis rašė, kad V. Titovas šią mintį griežtai užprotestavo teigdamas, kad tokiems žmonėms, kurie nenorėjo taikos, Klaipėda – ne vieta. 

„Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti šį žmogų, kurio iniciatyva buvo nužudyta apie 8 tūkst. taikių piliečių ir vaikų?“, – klausė jis. Esą pats A. Ramanauskas-Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius.

Ikiteisminio tyrimo metu bus įvertinti ir teiginiai apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, paskelbti liepos 19-ąją paties V. Titovo profilyje socialiniame tinkle „Facebook“.

Į tarybos nario pasisakymus sureagavo miesto meras Vytautas Grubliauskas. Sekmadienį jis viešai atsiprašė A. Ramanausko-Vanago dukters.

„Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas“. Tokius priesaikos žodžius ištarė ir Klaipėdos m. savivaldybės Tarybos narys V. Titovas prieš pusketvirtų metų. Ir nors dar nėra oficialių teisėsaugos vertinimų ir teisininkų išaiškinimų dėl paskutinių šio piliečio pareiškimų apie partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą, bet bent jau mano asmeniniu vertinimu, šįkart visos žmogiškojo padorumo ribos peržengtos ir galimai jau buvo sulaužyta Tarybos nario priesaika. Tokį teisinį įvertinimą Lietuvoje, teisinėje valstybėje gali padaryti tik teismas, todėl nedelsiant inicijuosiu apkaltos procedūros pradėjimą, tikėdamasis ir visos Tarybos supratimo bei pritarimo. Suprantu, tai rimtas ir teisiškai sudėtingas procesas, tačiau yra vertybinės ribos kurių peržengti niekam nevalia. Kartu dar kartą noriu nuoširdžiai atsiprašyti A. Ramanausko-Vanago dukters Auksutės  Ramanauskaitės-Skokauskienės dėl šios išskirtinės bei akivaizdžiai sąmoningos ir grubios provokacijos“, – sekmadienį savo „Facebook“ paskyroje teigė V. Grubliauskas.

Pats V. Titovas su kaltinimais griežtai nesutiko, esą demokratinėje valstybėje yra leidžiama uždavinėti nepatogius klausimus ir diskusija turi būti.

„Negi pas mus draudžiama diskutuoti ir užduoti klausimus? Uždaviau klausimą, nepatiko ir jau prokuratūra. Tada mūsų valstybei – galas. Kur mūsų demokratija? Vadinasi, turiu tylėti ir nevykdyti savo tarybos nario pareigos – atstovauti klaipėdiečiams. Gal meras nori įvesti totalitarizmą?“, – audrinosi V. Titovas.

Pašnekovo manymu, tarybos nario priesaikos jis nepažeidė. Tai trečioji jo kadencija, iš viso tarybos nario pareigas V. Titovas eina dvyliktus metus.

„Mane išrinko klaipėdiečiai ir tik jie gali nušalinti. Bet ne koks meras. Darau savo darbą, jeigu kažkam nepatinka, nieko nepadarysi“, – nukirto V. Titovas.

A.Ramanauskaitė-Skokauskienė dar žiemą kreipėsi į miesto merą dėl savo tėvo pagerbimo Klaipėdoje. Moteris neslėpė nuostabos Klaipėdoje verdančiomis diskusijomis, esą dar nė viename mieste jai nėra tekę išgirsti neigiamų atsiliepimų.

Visos šalies savivaldybės mielai sutiko įamžinti tėvo atminimą, kai kurios tai padarė savo iniciatyva.

„Komentarų nevadinu ir nelaikau oficialia nuomone, nes kažkokie anonimai drumsti vandenį visada nori prieš valstybę. Partizanai buvo pripažinti laisvės kovotojais, ir tai yra visos valstybės pozicija, o ne vieno tarybos nario“, – dienraščiui sakė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė

Lietuvos istorikai ir tarptautiniai ekspertai ne kartą yra viešai teigę, kad nėra objektyvių duomenų apie A. Ramanausko-Vanago dalyvavimą taikių gyventojų žudynėse.