Prieš dešimt metų aistringai pamėgusi tenisą Irina Novikova ne tik pati išsiveržė į šios sporto šakos lyderes, bet ir įkūrė vaikų teniso klubą. Visą laisvą laiką moteris skiria didžiajai svajonei – teniso arenos atsiradimui – įgyvendinti.
Apie darbą
Baigusi medicinos mokslus kolegijoje I.Novikova keletą metų dirbo operacinėje chirurgo padėjėja. Nors darbas patiko, moteris nepraleido progos išvažiuoti į Londoną pasimokyti anglų kalbos. Grįžusi sulaukė kvietimo dirbti bendrovėje „Klaipėdos Smeltė“. Dar po kelerių metų ji buvo pakviesta dirbti Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos Rinkodaros skyriuje, kur ir dabar užsidirba duonai.
„Mokiausi medicinos, baigiau porą kursų Pedagogikos universitete, po mokslų užsienyje įstojau mokytis vadybos ir verslo administravimo, apsigyniau šios srities bakalauro diplomą, po to M.Romerio universitete įgijau mokesčių administravimo magistro diplomą“, – vardijo savo mokslus I.Novikova ir tikino, kai yra noro, viską įmanoma spėti.
Maždaug prieš dešimtmetį draugės pakvietė I.Novikovą pažaisti tenisą. Dabar nė viena iš būrio draugių nebesitreniruoja, o užsispyrusi ir tikslo siekianti Irina 2009 metais mėgėjų grupėje tapo Lietuvos čempione ir pelnė pirmosios raketės titulą.
„Pergalė mane pastūmėjo toliau siekti aukštumų tenise. Likimo ironija – po metų žaisdama tarptautiniame turnyre susilaužiau koją. Deja, iki šiol normaliai negaliu sportuoti. Užtat atsirado minčių kurti vaikų teniso klubą. Pamačiau labai daug vaikų, kurie nori žaisti, laimėti ir yra labai gabūs šiai sporto šakai. Kartą paklausiau trenerės, kodėl šių talentų niekas neveža į varžybas. Išgirdau paradoksalų atsakymą, kad treneriai tam neturi laiko. Taip prieš porą metų sukūrėme klubą“, – prisiminė pačios įsteigto Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“ pradžią I.Novikova.
Per trumpą laiką moteris sutvarkė visus stojimo į Lietuvos teniso sąjungą formalumus, organizavo klubą lankančių vaikų išvykas į varžybas Latvijoje, Maskvoje, Kaliningrade bei įvairiuose Lietuvos miestuose.
„Dalyvavimas turnyruose ugdo lyderio savybes, vaikai kaip viena šeima – serga vieni už kitus, padeda. Pernai organizavome Lietuvos turnyrą. Tai buvo pirmas „reitinginis“ turnyras Klaipėdoje. Tokių mūsų mieste nebuvo jau labai seniai“, – didžiavosi pasiekimais I.Novikova.
Vienas didžiausių siekių – pastatyti Klaipėdoje vaikų teniso areną, kad mūsų mieste būtų galima rengti tarptautinius teniso turnyrus.
Jau metus kiekvieną mėnesį I.Novikova lankosi miesto savivaldybėje ir prašo skirti sklypą tokiai statybai.
„Areną pastatytume padedami rėmėjų, administruotume ją patys, mums reikia tik vietos. Galėtume sklypą ir nusipirkti už miesto, bet tada treniruotės nebūtų prieinamos dideliam skaičiui vaikų“, – dalijosi planais I.Novikova.
Šios moters įsteigtas klubas vienija vaikus nuo 5 iki 19 metų, jį lanko apie 120 narių.
„Didžiausias mūsų tikslas – padaryti kelias nemokamas grupes. Norėtume organizuoti labai perspektyvių vaikų grupę, iš kurių galėtų išaugti būsimieji Lietuvos rinktinės nariai. Svajojame ir apie neįgalių vaikų, kurie žaidžia sėdėdami vežimėliuose, grupę", – pasakojo klubo vadovė.
Moteris neslėpė, kad darbo įvairių įmonių administracijoje patirtis padeda siekiant tikslų kube, kur už darbą I.Novikova negauna nė cento.
Apie šeimą
Susipažinę miesto autobuse, draugavę trejus metus Irina ir Anatolijus Novikovai jau 15 metų kartu. Jie augina dukrą ir neatsisako minties apie dar vieną vaiką.
I.Novikovos sutuoktinis dirba marketingo srityje ir taip pat yra užsikrėtęs teniso aistra. Teniso klube moters sutuoktinis atlieka techninio vadovo darbus.
Devynmetė poros dukra Nika taip pat žaidžia tenisą, kuris vienija visą šeimą.
Apie pomėgius
Novikovų šeima mėgsta drauge keliauti. Ir išvykę į kurortą šeimos nariai ieško teniso korto. Laisvalaikiu jie mėgsta važinėti dviračiais.
Moteris turi dar vieną pomėgį – ji fotografuoja ir mėgaujasi galimybe fiksuoti nepakartojamas gyvenimo akimirkas. I.Novikova stebėjosi, kad jos namuose puikiai auga gėlės ir prisiminė ne vieno pažįstamo žmogaus atviravimą, kad nuo bendravimo su Irina jiems tampa gera.
Apie Klaipėdą
Net ir turėdama galimybę pradėti naują gyvenimą užsienyje I.Novikova nesusigundė šia mintimi.
„Mokydamasi Londone supratau, kad niekur kitur negalėsiu gyventi. Pamenu, pavasarį atšilo ir aš pajutau, kad negaliu nuvažiuoti prie jūros, tada mane tiesiog apėmė siaubas. Klaipėdoje prie jūros mus traukia ir žiemą, ir vasarą, per karščius ir lietų. Vaikštinėjame pėsti ir važinėjame dviračiais. Tai tikra gamtos dovana mūsų miestui. Klaipėdoje mano giminaičiai, draugai ir viskas, kas man patinka“, – tikino moteris.
I.Novikova prisipažino, kad grįžusi iš Druskininkų ar Venspilio dažnai nori verkti. Ją kamuoja klausimai, kodėl mūsų mieste nėra vandens parko, slidinėjimo trasos, normalios pramogų arenos, tokių traukos centrų, kur galėtų lankytis ne tik klaipėdiečiai, bet ir atvykėliai. Juk tai būtų papildomos darbo vietos klaipėdiečiams.
Gyvenimo credo
„Mane tėvas visada mokė – jei gali, daryk žmonėms gera, ir tau tas gėris dešimteriopai sugrįš. Be to, supratau, kad iš gyvenimo reikia imti viską, ką jis duoda“, – dėstė pagrindines gyvenimo nuostatas I.Novikova.
Apie Metų klaipėdietę
I.Novikova pasakojo ankstesniais metais stebėdavusi Metų klaipėdietės konkursą, tačiau būtent šiemet apie jį pamiršo. Tik vėliau moteris sužinojo, kad jos pavardę į pretendenčių sąrašą pasiūlė teniso klubo vaikų tėvai.
„Man tai buvo labai netikėta, bet maloni staigmena. Kaip bus toliau, nebesvarbu. Esu tikra, kad Klaipėdoje yra labai daug moterų, vertų ypatingos miestiečių pagarbos, – atviravo I.Novikova. – Sveikinu visas 46 moteris, kurių pavardės šiemet puikavosi ne vieną dieną laikraščio puslapiuose. Tai reiškia, kad jų gerus darbus žmonės pastebėjo. Tai ir yra didysis laimėjimas.“
Naujausi komentarai