Šiuo metu teismuose su keliais rangovais nesibylinėjanti Uosto direkcija gali įklimpti į teismų maratoną su vokiečių kompanija „Strabag“.

Sutartį sustabdė

Spalio 23 dieną Uosto direkcija iš kompanijos "Strabag" gavo pretenziją dėl  4 mln. 476 tūkst. litų. Tokia suma vokiečių kompanija įvertino nuostolius dėl sustabdytos Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statybos. Nuostoliai susidarė dėl to, kad buvo nupirktos, bet nepanaudotos statybinės medžiagos, priskaičiuotos darbuotojų darbo laiko ir kitos išlaidos.

Dar 2011 metais buvusi vokiečių kompanija "Josef Mobius Bau-Aktien Gesellshaft" (dabar "Strabag" laimėjo Uosto direkcijos skelbta konkursą dėl minėtos prieplaukos statybos. 2011 m. rugsėjį su ja buvo pasirašyta 38,5 mln. litų vertės sutartis. Tačiau dar tų pačių metų gruodį Uosto direkcija ją vienašališkai sustabdė. Tuomet Uosto direkcijai vadovavęs Eugenijus Gentvilas aiškino, kad sutartį sustabdė, nes Seimas pareikalavo sumokėti valstybei pusę Uosto direkcijos pelno.

Tokia situacija 2011 metais buvo. Bet prisimename ir tai, kad tarp kompanijos "Josef Mobius Bau-Aktien Gesellshaft" ir E.Gentvilo vadovaujamos Uosto direkcijos tuomet buvo trintis. Gal ir ji kažkiek lėmė sutarties stabdymą?

Pinigų buvo

Dabartinis Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus aiškina, kad 2011 metais Uosto direkcija galėjo pradėti statyti Mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką. Tuomet jos sąskaitoje buvo 73,8 mln. litų laisvų pinigų.

Dar 10 mln. litų buvo numačiusi skirti Europos Sąjunga. Nepradėjus statyti prieplaukos pinigai liko nepanaudoti. A.Vaitkus mano, kad tuometė Uosto direkcijos vadovybė galėjo pasistengti ir prieplaukai statyti būtų gavusi dar 17 mln. litų. Susisiekimo ministerijoje jam aiškinę, kad pinigų tuomet buvę.

Jei 2011 metais prieplauka būtų buvusi pradėta statyti ir šiandien ji jau būtų pastatyta. Bet kažin ar veiktų? A.Vaitkus aiškino, kad prieplaukos projekte padaryta rimtų klaidų.
Prie Kuršių marių pastatyta prieplauka būtų buvusi panaši į Šventosios ir Drevernos variantus. Stovėtų blizganti prieplauka, o laivai į ją negalėtų plaukti, nes nuolat reikėtų valyti nuo sąnašų laivybos kanalą. Per metus tai kainuotų apie 1,5 mln. litų ir neaišku, kas skirtų tuos pinigus.

Todėl šiandien jau pateikiamas naujas nepastatytos prieplaukos išdėstymo variantas su pietiniais molais ir laivybos kanalo apsauga nuo Kuršių marių sąnašų. Pagal tą variantą Mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka būtų pastatyta ne anksčiau kaip 2020 metais.

Ieškiniai teismuose

Prieplauka nepastatyta, o teismų karuselė gali įsisukti. Uosto direkcija ketina ieškoti kompromisų su "Strabag", o jei prieitų iki teismo jame ginti valstybinės įmonės interesus.

Bet pavyzdžiai rodo, kad teismuose rangovai bylinėjasi ilgai ir nuožmiai. Iki šiol nesibaigė panašus procesas dėl 90-96 krantinių statybos ir nutrauktos sutarties su rangovais. Su Uosto direkcija bylinėjasi bendrovės "Klaipėdos hidrotechnika" ir tas pats "Strabag", kaip kompanijos "Josef Mobius Bau-Aktien Gesellshaft". Ten bendra ieškinio suma siekia per 10 mln. litų. Rangovai yra laimėję žemesnės  instancijos teismus. Uosto direkcija rengia skundą Aukščiausiajam teismui.

Uosto direkcija bylinėjasi ir su danų kompanija "Rohde Nielsen" dėl uoste vykdytų valymo darbų. Rangovų ieškinys - per 6 mln. litų.

Abu ieškiniai iš tų laikų, kai Uosto direkcijai vadovavo E.Gentvilas, kuris kovojo su rangovais. Teisinga ar ne tai buvo kova parodys galutiniai eismų sprendimai.

A.Vaitkus teigė, kad Uosto direkcija yra gavusi ir daugiau pretenzijų, kurios atkeliauja iš E.Gentvilo laikų. Kol kas A.Vaitkus atsisakė įvardinti, kas pateikė tas pretenzijas.