Nenorėtų uždaros Kairių gatvės

Pagal uosto bendrąjį planą prie jo papildomai būtų prijungta apie 525 ha naujų teritorijų. Didžiausia dalis – apie 290 ha būtų plėtros teritorija šiaurinėje uosto dalyje, susieta su išorinio uosto statyba. Iš jų apie 130 ha apimtų sausumos plotas.

Pietinėje uosto dalyje iš Vyriausybės numatytų 337 ha rezervinės teritorijos į uostą būtų įtrauka apie 70 ha dalis dabar esanti Klaipėdos rajono teritorijoje. Toks nedidelis plotas imamas naudoti todėl, kad pasiektas kompromisas išsaugoti miškus.

Taip pat apie 165 ha teritorija būtų vystoma už Kiaulės nugaros.

Klaipėdos miesto savivaldybės merui Vytautui Grubliauskui dėl pietinės dalies kyla klausimas - ar netaps uostui perduota Kairių gatvė vidine uosto gatve?

„Visi tikime, kad pietinėje uosto dalyje Uosto direkcijos lėšomis bus pastatyta pramoginių valčių prieplauka. Todėl Kairių gatvė bus reikalinga ir miestiečiams. Norime, kad būtų aiškiai užtikrinta, kad ta gatvė nebus atitverta uosto dalis, ja galės naudotis ir miestiečiai“, - sakė V.Grubliauskas.

Išvažiavimo problemos kyla ir dėl kitų uosto vietų pietinėje miesto dalyje. Varnėnų, Smiltelės, Minijos gatvės. Dalis problemų čia išnyks rekonstravus Jūrininkų prospektą, o tolimesnėje ateityje įrengus pietinį išvažiavimą. Tai turėtų būti daroma ne miesto, o valstybės lėšomis ir kuo greičiau.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas uosto bendrajame plane įžvelgė ir tokių vietų kur labiau turėtų būti plėtojamas geležinkelis, įrengiami viadukai kai kurių gatvių ir geležinkelio susikirtimo vietose.

Uosto patvoriuose – galimos statybos

Šiuo metu problemiškas yra uosto centrinis išvažiavimas. Nors tikinama, kad tokių sunkvežimių kamščių, kaip buvo pernai lapkričio 1 d., nebeturėtų būti, tačiau centrinės uosto dalies išvažiavimas kol kas nėra sutvarkytas.

Jo tvarkymo sprendiniai numatyti uosto bendrajame plane. Manoma, kad uosto sunkiajam transportui labiau turėtų būti naudojama Nemuno gatvė su išvažiavimu Kalnupės gatve į Minijos gatvę. Iš esmės turėtų būti pertvarkomos ir Baltijos prospekto sankryžos.

K.Macijauskas atkreipė dėmesį, kad uosto teritorijoje nebenumatomi želdinių plotai. Tačiau želdiniai turi būti kitose vietose mieste už uosto ribų. Uosto naudotojai ką nors derindami statyti privalės nurodyti, kur mieste pasodins naujus želdinius.

Kitas niuansas tai, kad nebenurodomos uosto sanitarinės zonos, nes to nebereikalauja įstatymai. Anksčiau tarp uosto ir miesto buvo vadinamas „buferinės zonos“ susitarimas. Dabar jo nebėra. Anot K.Macijausko, miestiečiai gali reikalauti leidimo prie pat uosto tvorų ką nors statyti.

Jau parengto uosto bendrojo plano sprendiniai keletą kartų buvo aptarinėjami Uosto techninės tarybos posėdžiuose, savo pastabas yra pateikusi ne tik savivaldybė, bet ir atskiros uosto kompanijos.

Pastabų ir pasiūlymų, kaip pripažino Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė buvo daug. Pastabos ir pasiūlymai turi būti išanalizuoti ir atsakymai pateikti iki Uosto plėtojimo tarybos posėdžio, kuris preliminariai numatomas šio mėnesio pabaigoje.

Kokios dalies reikės uostui?

Daugiausiai pastabų sulaukta dėl išorinio uosto plėtros. Tiksliau ne tiek dėl paties uosto, kiek dėl privažiavimo kelių į jį.

Dėl išorinio uosto kyla tokie klausimai – kaip uostas veiks pajūrio krantus. Arba kaip bus kompensuojama Melnragės gyventojams už gražaus vaizdo į jūrą praradimą.

Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus pastebėjo, kad į klausimą dėl pajūrio krantų saugojimo priemonių, turėtų atsakyti Vyriausybės sukurta ir paties premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama darbo grupė dėl išorinio uosto statybos į kurią įtrauktas ir Aplinkos ministras

Daugiausiai klausimų vėlgi kyla dėl privažiavimo į išorinį uostą. Uosto bendrajame plane nurodytas preliminarus privažiavimas pagal šiaurinį molą. Jame nėra pažymėtas konkretus atstumas su apsaugos zona, kurio reikės keliui ir geležinkeliu, nėra nurodyti konkretūs namai už kuriuos bus mokamos kompensacijos. Detalus privažiavimas būtų nurodytas parengus specialųjį planą, kuris būtų pagrindas paimti teritoriją visuomenės poreikiams.

„Miesto pozicija uosto vystymo atžvilgiu yra geranoriška, bet kol nėra detalių negalime kelti rankų už uosto bendrąjį planą“, - teigė V.Grubliauskas. Šis planas uosto taryboje buvo patvirtintas dauguma balsų miesto atstovams susilaikius.

Kada bus parengtas išorinio uosto specialusis planas šiandien nėra aišku. Taip pat nėra aišku, ar tikrai išorinis uostas bus ties Melnrage. Šiuo metu Uosto direkcija yra paskelbusi konkursą išorinio uosto parinkimo vietos studijai atlikti. Jei po šios studijos paaiškės, kad geriausiai vieta Lietuvos pakrantėje statyti išorinį uostą yra ties Melnrage, tada ir bus startas įvairiems konkretiems dokumentams rengti. Uosto bendrasis planas tik numato galimybę, kad ties Melnrage galėtų būti išorinis uostas.

Tai reiškia, kad Melnragės gyventojai, kurių sklypai yra netoli menamo kelio į galimą išorinį uostą, galėtų kažką statyti, bet tai jie darytų savo rizika, nes valstybė galėtų iš jų paimti teritoriją kompensuodama už ją.