Šiuo metu Vyriausybėje svarstomi esminiai Klaipėdos uosto įstatymo pakeitimai, kurie mažins jo priklausomybė nuo valdžios ir suteiks daugiau savarankiškumo valstybės įmonei – Uosto direkcijai.

Neliks kasmetinių sąmatų

Kai bus priimta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisa, Susisiekimo ministerija tvirtins tik kas ketverius metus rengiamą Uosto direkcijos veiklos strategiją. Jai nebereikės teikti dabar kasmet papildomai tvirtinamą ir Uosto direkcijos pajamų ir išlaidų sąmatą.

Manoma, Uosto direkcijos veiklos strategija bei pajamų ir išlaidų sąmata yra panašūs dokumentai. Todėl nėra prasmės juos abu tvirtinti Susisiekimo ministerijoje. Turėdama patvirtintą veiklos strategiją pati Uosto direkcija savarankiškai galėtų puikiai susidėlioti savo veiklos finansinius srautus – išlaidas ir pajamas.

Taip pat manoma, kad atsisakymas kasmet tvirtinti Susisiekimo ministerijoje išlaidų ir pajamų sąmatas išlaisvins dalį Uosto direkcijos darbuotojų nuo papildomos biurokratijos.

Toks Uosto direkcijos pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimo atsisakymas galėtų būti pretekstas ir ateityje dar labiau mažinti Uosto direkcijos priklausomybę nuo Susisiekimo ministerijos. Atskirais atvejais Susisiekimo ministerijos valdininkai Uosto direkciją globodavo tarsi rūpestingi tėvai kūdikį. Ir tokia globa daugeliu atvejų yra perteklinė. Uosto direkcija yra valstybės įmonė ir veikia tuose rėmuose kokius jai nustato įstatymai.

Lengvės terminalų įteisinimas

Kita Klaipėdos uosto veiklos pakeitimo nuostata siejama su laisvojo uosto statusu. Iki šiol Vyriausybė nustatydavo Klaipėdos, kaip laisvojo uosto ribas ir veiklos jame sąlygas. Dabar siūloma šios nuostatos atsisakyti.

Siūloma laisvojo uosto steigimo iniciatyvą perduoti uosto naudotojams. Jie parengtų žemės sklypo reikalingo statybai uoste projektą, gautų statybas leidžiančius dokumentus, pastačius priduotų objektus, kaip numatyta pagal įstatymus. Uosto direkcijos sudaryta komisija nustatytų naujai suformuoto sklypo atitiktį uostinei veiklai. Ji elektroninėmis priemonėmis užpildyta atitikties aktą pateiktų Susisiekimo ministerijai. Ir jau kitą dieną uosto naudotojas galėtų pradėti veiklą naujame sklype, kuris gautų ir laisvojo uosto statusą.

Tokiu būdu būtų pašalinta dar viena iki šiol veikusi grandinėlė, kad Susisiekimo ministerija papildomai atlieka tikrinimą prieš teikdama dokumentą pasirašyti Vyriausybei.

Taip pat detaliau bus reglamentuota ir leidimo veikti laisvame uoste panaikinimo tvarka pažeidus įstatymus. Išliks ir uosto įrenginio (terminalo) veiklos atitikties aktas, kurį Susisiekimo ministerija išduos kas penkis metus.

Nori didesnės konkurencijos

Tačiau toks parengtas Klaipėdos uosto įstatymo pakeitimas turi ir priešininkų. Nekliūva nuostata dėl pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimo. Mažinti biurokratiją, nereikalingą veiklos dubliavimą yra savaime suprantama.

Tačiau kliūva nuostatos dėl laisvojo uosto. Mat Europos Sąjungoje esančios Lietuvos, o gal ir kitų rytinės Baltijos šalių uostų veiklos principai skiriasi nuo kitų ES šalių uostų. Kitose šalyse yra įprasta, kad tiek uosto infrastruktūrą (akvatorija, krantinės), tiek suprastruktūrą (sandėliai, krovos įranga) sukuria uosto savininkas – Klaipėdos uosto atveju tai būtų valstybė. Toks sukurtas turtas nustatytam laikui yra išnuomojamas uosto operatoriams. Tačiau Klaipėdoje suprastruktūrą kūrė uosto naudotojai. Jei to nebūtų buvę daroma uostui vystyti nebūtų užtekę pinigų. Klaipėdos uostas nebūtų pajėgęs konkuruoti su kitais regiono uostais.

Žvelgiant pagal bendrą ES mechanizmą, kai uosto naudotojas įsirengęs terminalą, kuris atitinta tokių įrenginių reikalavimus, gali jį įregistruoti kaip laisvojo uosto dalį, atrodo neskaidriai. Bendro ES laisvųjų uostų idėjos šalininkai norėtų, kad laisvasis uostas Klaipėdoje jau būtų įrengtas ir dėl jo teritorijų nuomos vyktų konkurencinė kova. Tokią konkurencinę aplinką siūloma kurti bent jau dėl uoste esančių laisvų teritorijų. Tik esmė ta, kad tokių laisvų teritorijų uoste beveik nėra.