Iki gegužės pabaigos uoste bus baigta gilinti ir pradėta naudoti didesnė dalis akvatorijų prie krantinių. Iki 14,5 metro pagilintas uosto laivybos kanalas jau bus "privestas" beveik iki visų krantinių.

Svarbus kiekvienas centimetras

Šiuo metu baigiami vykdyti uosto kanalo eksploataciniai valymo darbai, apimantys išorinį įplaukos kanalą, Smeltės laivų apsisukimo rato akvatoriją, kitas uosto dalis.
Šiuos darbus vykdo Olandijos kompanija „Meyer & Van der KampGmbH & Co. KG“.

Iš viso planuojama išsiurbti apie 600 tūkst. kubinių metrų grunto. Sutarties vertė – per 9,6 mln. litų.
Uosto eksploatacinio valymo darbai vykdyti nuo metų pradžios. Juos ketinama baigti birželį.

Paraleliai vykdomas uosto akvatorijos gilinimas prie 5-6, 69-70, 82-96 krantinių. Darbus atlieka Danijos kompanija "Rohde Nielsen".

Dėl gilinimo prie 4-6 krantinių konkursas skelbiamas šiuo metu. Tikimasi, kad procedūros ilgai neužtruks, ir nugalėtojas iki birželio vidurio pagilins akvatoriją prie krantinių.

Dėl pernai vykusio laivybos kanalo gilinimo iki 14,5 metro pietinėje uosto dalyje ne visos uosto kompanijos galėjo pasinaudoti tuo gyliu, nes kanale ir prie krantinių gyliai skyrėsi.

"Dabar bus sudarytos sąlygos priplaukti didesniems laivams prie krantinių. Prie krantinių gylis bus nuo 14,2 iki 14,4 metro", – teigė Uosto direkcijos uosto plėtros ir akvatorijos priežiūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Gilinant uostą, svarbus kiekvienas centimetras. Paskaičiuota, kad vienas centimetras papildomai leidžia krauti į laivą apie 100 tonų krovinių.

Naujas gylis prie "Begos"

Anot V.Paukštės, jau užbaigti gilinimai prie "Klaipėdos Smeltės" naudojamų krantinių. Čia bus 14 metrų gylis.
Dar buvo likęs nedidelis plotelis apie 20 tūkst. kubinių metrų prie laivų apsisukimo rato ties "Birių krovinių terminalu".

Užbaiginėjami gilinimai prie naujojo pirso – 66a ir 67a krantinės. Bus užtikrintas gylis, kuris suteiks galimybę priimti laivus su 13,2 metro grimzle.

Gilinimo darbus planuojama užbaigti ir naują gylį kompanijai leisti naudoti per 1–1,5 mėnesio.
Naujasis pirsas kompanijai "Bega" yra itin svarbus. Čia veikia maisto produktų skirstymo centras – atplaukia dideli "Panamax" laivai.

Per metus, kai pradėtas naudoti pirsas, priimta per 100 laivų ir krauta per milijoną tonų žemės ūkio produktų. Tas kiekis būtų buvęs dar didesnis, jei pirso pridavimas 2012-aisiais nebūtų užtęstas beveik metus.

Gilinimai vyksta ir prie 69-70 krantinių, kurios jau buvo statomos vertinant tai, kad anksčiau ar vėliau prie jų bus per 14 metrų gylis. Didžiausia leidžiama laivų švartavimo grimzlė bus 13,2 metro.

Kompanijos "Bega" Komunikacijos ir informacijos grupės vadovas Gediminas Gudavičius patvirtino, kad gegužės pabaigoje prie šių krantinių jau atplauks laivas su 13,2 metro gramzda. Maroke į šį laivą jau pradėti krauti fosforitai.

Anot V.Paukštės, prie "Begos" krantinių liko iškasti kelis tūkstančius kubinių metrų grunto. Gilinimą numatoma baigti ir matavimus atlikti iki šio mėnesio pabaigos. Čia gylis su pergilinimu bus nuo 14,2 iki 14,4 metro.

Artimiausios krantinių statybos

Ne visur iš karto galima gilinti iki 14,5 metro. Kai kur krantinės statytos seniau, kai apie tokį gylį prie jų dar negalvota.

Tam, kad ateityje galima būtų gilinti iki 14,5 metro, turės būti pertvarkytos 101-104 krantinės. Jos buvo rekonstruotos vėliau. Analizuoti penki šių krantinių rekonstrukcijos variantai. Pasirinktas pigiausias apie 14 mln. litų kainuosiantis variantas, kuris leis krantines pertvarkyti taip, kad prie jų būtų galima gilinti iki 14,5 metro.

Šių krantinių rekonstrukcijos rangovas dar neparinktas.
Dideli darbai laukia ir prie 67-68 krantinių, kurias naudoja jūrų krovos kompanija "Bega". Ji skelbia, kad rekonstravus krantines krovinių srautą vien per jas ji padidintų nuo 1 iki 1,5 mln. tonų per metus. 67 krantinė iš viso nėra tinkama krovai – 100 metrų ilgio trajektorijoje gylis prie jos yra vos 5-6 metrai.

68 krantinė netinkamai buvo rekonstruota prieš 14 metų. Tai darė šiandien uoste liūdnai pagarsėjusi "Klaipėdos hidrotechnika". Ekspertizių metu nustatyta, kad suirus konstrukcijoms, krantinė įdubo, nuo 2008 metų ji pripažinta avarine, apribotas jos naudojimas.

Prie abiejų krantinių, jas rekonstravus, ateityje turėtų būti 14,5 metro gylis. Krantines planuota pradėti rekonstruoti šiais metais.

Šiuo metu vyksta krantinių rekonstravimo statybos darbų techninės priežiūros konkursas. Netrukus turėtų būti skelbiamas ir krantinių rekonstrukcijos rangos konkursas. Rekonstruoti krantines po sutarties pasirašymo planuojama per dvejus metus – toks terminas numatomas viešųjų pirkimų plane.

Kompanija "Bega" prie 67 ir 68 krantinių planuoja įrengti birių medžiagų importo terminalą. Ji suinteresuota, kad krantinių rekonstrukcija būtų pradėta kuo greičiau. Tikimasi, kad pastaruoju metu susidariusios teigiamos tendencijos uosto infrastruktūros parametrų gerinimo srityje išliks, ir bus laikomasi tų grafikų, kurie jau sudaryti.

Nauji vystymo planai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus tikino, kad šiemet, kaip ir pernai, investicijų į uostą planas vykdomas beveik šimtu procentų.

Pernai į Klaipėdos uostą buvo investuota 301 mln. litų.
Šiemet investicijos sieks panašią sumą.
Tempą, kuris suplanuotas, tikimasi išlaikyti. Uosto direkcija ir toliau investuoja į infrastruktūros vystymą, ypač kanalo ir krantinių gilinimą. Tai yra svarbiausia galimybė uosto įmonėms konkuruoti.

Jau šiemet bus padėtas pagrindas tolesnėms investicijoms. Anot A.Vaitkaus, iki 2016 metų numatyta per 1,149 mlrd. litų investicijų į uosto infrastruktūrą. Daugiau kaip pusė tos sumos tektų uosto gilinimui: apie 600 mln. litų – laivybos kanalo ir apie 150 mln. litų – papildomiems gyliams prie krantinių.

Dar šiais metais planuojama skelbti konkursą parengti Klaipėdos uosto įplaukos kanalo pasukimo ir molų rekonstravimo techninį projektą. Ketinama 11 laipsnių pasukti įplaukos kanalą į šiaurę, kad įplaukiantiems laivams nebereikėtų plaukti lanksto ties "Klaipėdos naftos" krantinėmis.

Šiemet bus pradėtas rengti ir Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 metro poveikio aplinkai vertinimo ir gilinimo darbų projektas. Bus analizuojamas krantosaugos statinio įrengimas 20 metrų atstumu nuo Smeltės valstybinio botaninio draustinio kranto.

Atskirai bus rengiamos šiaurinės ir pietinės uosto dalies papildomo išvystymo studijos.

Dar vienas svarbus metų darbas – parengti bendrąjį Klaipėdos uosto vystymo planą. Jis numatytų uosto vystymo perspektyvas bent 10 metų į priekį.