Uoste svarbesnis pelnas ar prestižas?

Prieš kelerius metus sukomercinta ir valstybės melžiama karvute bandyta paversti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vis dar laikoma ta institucija, kuri turi nešti pelną į valstybės biudžetą.

Prieš kelerius metus sukomercinta ir valstybės melžiama karvute bandyta paversti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vis dar laikoma ta institucija, kuri turi nešti pelną į valstybės biudžetą. 

Netinkamas orientyras į Taliną

"Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vėl analizuojama valstybės įmonių veikla, jų pelningumas, Uosto direkcija vertinama labai siaurai, lyg vienetinė komercinė įmonė", – pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Toks vertinimas gali būti siejamas ir su Talino uosto pavyzdžiu. Ten valstybės valdoma akcinė bendrovė apima senąjį Talino, Mugos, Paldiskio, Saremo ir Paljasarės uostus. Kasmet ši bendrovė atseikėja po keliasdešimt milijonų eurų Estijos biudžetui.

Ar toks pinigų pervedimas į biudžetą yra išmintingos valstybės politikos rezultatas? Lietuvoje dalis valdininkų, atsakingų už valstybės biudžeto formavimą, mano, kad taip. Uostininkai tikina, kad Talino uostas, buvęs lyderiu tarp rytinės Baltijos uostų, tą vardą praranda kaip tik dėl Estijos trumparegio požiūrio į savo pagrindinius uostus. Jungtinio Talino uosto krova nuolat mažėja, tuo metu nepriklausomas Silamejos uostas kyla lyg ant mielių. 

Buhalterinio mąstymo žala

"Drįstu manyti, kad sprendimas paimti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pelną nebuvo teisingas. Iš ūkio dalies buvo paimami pinigai, kurie duoda greitą ir efektyvią grąžą šalies ekonomikai", – prieš kurį laiką svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus.

Prieš kelerius metus, kai Lietuvoje buvo įvestas konservatoriškas buhalterinis mąstymas, Klaipėda patyrė skausmingą įvykį. Į biudžetą pervesti keliasdešimt milijonų litų Lietuvos nepavertė turtingesne, o Klaipėdoje nebuvo pradėta statyti pramoginių laivų prieplauka. Tai lyg ir smulkmena, bet kartu tai ir valstybės prestižo reikalas. 

Dar blogiau, kai dėl keliasdešimt milijonų litų, paimtų iš uosto, buvo prarandami keli šimtai milijonų, kurie negauti iš bendrojo uostinio verslo. Paskaičiuota, kad visas su uosto veikla susijęs  verslas per metus valstybei atneša apie pusę milijardo litų pajamų.

"Jokiu būdu Uosto direkcijos negalima vertinti kaip paprastos valstybinės įmonės, ji dirba makroekonominiame lygmenyje, yra stambus Lietuvos transporto mazgas, šalies verslo generatorius. Mūsų darbuotojai atliko skaičiavimus ir įvertino, kad į uostą investuotų pinigų atsipirkimo grąža yra pati didžiausia", – tikino A.Vaitkus.
Jo nuomone, iš viso klaidinga vertinti, esą Uosto direkcija uždirba kokius nors pelnus.

"Mūsų pajamos yra iš uosto rinkliavų ir žemės nuomos mokesčio. Gauti pinigai naudojami uosto eksploatacijai, jo valdymo institucijai – Uosto direkcijai išlaikyti. Tačiau didžiausi pinigai yra investuojami į uostą", – pastebėjo A.Vaitkus.

Ryškiausias šuolis regione

Makroekonomiką suvokiančių ekspertų vertinimu, Klaipėdos uosto valdymo modelis, kai pajamos neapmokestinamos, o investuojamos į uosto vystymą, yra pats efektyviausias Baltijos jūros regione. Tai iliustruoja ir pats didžiausias, vertinant per ilgesnį laikotarpį, Klaipėdos uosto veiklos efektyvumo augimas.
Ventspilis per dešimtmetį trypčioja vietoje, Talino augimas smuko, Rygos augo tik todėl, kad tai Latvijos valstybės sostinė ir didžiausias miestas tarp trijų Baltijos šalių. Tuo metu Klaipėda padarė ryškų šuolį.

"Atėjau į direkciją laikydamasis nuostatos, kad svarbiausias jos uždavinys yra kokybiškas uosto infrastruktūros plėtojimas. Nuo to priklauso mūsų konkurencingumas kitų uostų atžvilgiu. Jei tik Klaipėdos uostas sustos vystytis, jis bus paliktas regiono ekonominės plėtros nuošalėje. Ir Lietuvos ekonomikai dėl to bus tik blogiau", – teigė A.Vaitkus.

Padirbęs kelis mėnesius Uosto direkcijoje A.Vaitkus tikino matąs daug pozityvių pokyčių – pagerėjo infrastruktūros objektų vystymo reikalai, mažiau vėluoja rangos darbai. Jau netgi užfiksuota pavyzdžių, kai statybos baigiamos anksčiau termino.

Atsiperkančių uosto objektų vystymas – labai svarbus. Tai yra ekonomikos variklis. Anot A.Vaitkaus, ne mažiau svarbūs ir vadinami socialiniai objektai. Tokiais jis laiko jau minėtą mažųjų laivų prieplauką, kitus bendrus su Klaipėdos miestu susijusius projektus. Ypač didelę naudą Lietuvos turizmui, šalies prestižui, jo nuomone, turėtų suteikti  Šventosios uosto statyba. Realiai ji turėtų prasidėti 2015 metais ir baigtis apie 2019 metus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

whatever

whatever portretas
Kuo čia dėtas kažkoks prestižas? Aišku, kad svarbiausia pelnas. Klausimas tik kaip valstybei iš uosto gauti to pelno daugiau- per dividendus ar krovos kompanijų mokesčius.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Atrinkta pirmoji gelbėtojų grupė: trūksta merginų
    Atrinkta pirmoji gelbėtojų grupė: trūksta merginų

    Uostamiestyje atrinkta pirmoji pusė gelbėtojų, kurie užtikrins saugumą paplūdimiuose vasaros sezono metu. Didžioji dalis dalyvavusių atrankoje buvo vaikinai. Merginų sulaukta vos kelių. Daugiau jų sulaukti tikimasi antroje atrankoje. ...

    1
  • Klaipėdiečiai domėjosi mados ir grožio naujovėmis
    Klaipėdiečiai domėjosi mados ir grožio naujovėmis

    Grožiui ir madai neabejingi klaipėdiečiai šeštadienį rinkosi Klaipėdos arenoje, kur vyko renginys ,,Design for life“. Jo metu atėjusieji dairėsi pirkinių šiltajam sezonui, sėmėsi šviežių idėjų kasdienybei, sav...

    2
  • Klaipėdiečiai aktyviai švarino miestą
    Klaipėdiečiai aktyviai švarino miestą

    Klaipėdiečiai aktyviai prisijungė prie visoje šalyje vykusios pavasarinės švarinimo akcijos „Darom“. Gyventojai tvarkė ir viešąsias miesto erdves, ir daugiabučių namų kiemus. ...

    3
  • Pasodino pusšimtį šimtmečio ąžuoliukų
    Pasodino pusšimtį šimtmečio ąžuoliukų

    Šiaurinėje miesto dalyje sužaliuos šimtmečio ąžuolų giraitė. LCC tarptautinio universiteto kiemelyje šeštadienį pasodinta pusšimtis šios rūšies medelių, kurie tikimasi, kad ateityje virs tikrais gali...

    1
  • Klaipėdą aplankė išskirtinis kruizinis laivas
    Klaipėdą aplankė išskirtinis kruizinis laivas

    Klaipėdą aplankė antrasis kruizinis laivas. Šį kartą Kruizinių laivų terminale prisišvartavo laineris „Hanseatic“. Klaipėdos uoste jis viešės iki 17 val. ...

  • Akcijos „Darom“ dalyvių prašoma surinktas šiukšles palikti kuo arčiau konteinerių
    Akcijos „Darom“ dalyvių prašoma surinktas šiukšles palikti kuo arčiau konteinerių

    Šeštadienį rengiama „Darom“ akcija – viena didžiausių visuomeninių iniciatyvų Lietuvoje. Į šią didžiąją pavasarinę talką, vykstančią visose savivaldybėse, žmonės rinksis 11-tus metus. Tačiau norint, kad ...

  • Kamuoliniai darkėsi ir Klaipėdoje
    Kamuoliniai darkėsi ir Klaipėdoje

    Nors Kamuolinių gauja iš esmės karaliavo Kaune, savo nežaboto būdo jie neslėpdavo pasirodę ir kitose Lietuvose vietose. Prieš kelerius metus progą tai pajusti turėjo ir klaipėdiečiai. ...

    13
  • Norintieji dirbti gelbėtojais laukiami atrankoje
    Norintieji dirbti gelbėtojais laukiami atrankoje

    „Gintaro“ baseine šeštadienį įvyks pirmoji gelbėtojų, kurie užtikrins saugumą paplūdimiuose, atranka. Joje laukiame visi norintys dirbti šį darbą. ...

  • Pratybos baigėsi parodomuoju šturmu
    Pratybos baigėsi parodomuoju šturmu

    Penktadienį ryte miesto vadovai Giruliuose susitiko su karinių pratybų „Narsusis Grifonas 2018“ rengėjais ir stebėjo parodomąjį pastato šturmą. ...

    15
  • Skelbs naują konkursą
    Skelbs naują konkursą

    Vis dar sprendžiamas elektroninio mokinio pažymėjimo rebusas. Kitais mokslo metais nesėkmę Klaipėdos mokyklose patyrusią sistemą mėgins sutvarkyti ir iki galo įgyvendinti naujas tokių paslaugų teikėjas. ...

Daugiau straipsnių