Uoste svarbesnis pelnas ar prestižas?

Prieš kelerius metus sukomercinta ir valstybės melžiama karvute bandyta paversti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vis dar laikoma ta institucija, kuri turi nešti pelną į valstybės biudžetą.

Prieš kelerius metus sukomercinta ir valstybės melžiama karvute bandyta paversti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vis dar laikoma ta institucija, kuri turi nešti pelną į valstybės biudžetą. 

Netinkamas orientyras į Taliną

"Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vėl analizuojama valstybės įmonių veikla, jų pelningumas, Uosto direkcija vertinama labai siaurai, lyg vienetinė komercinė įmonė", – pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Toks vertinimas gali būti siejamas ir su Talino uosto pavyzdžiu. Ten valstybės valdoma akcinė bendrovė apima senąjį Talino, Mugos, Paldiskio, Saremo ir Paljasarės uostus. Kasmet ši bendrovė atseikėja po keliasdešimt milijonų eurų Estijos biudžetui.

Ar toks pinigų pervedimas į biudžetą yra išmintingos valstybės politikos rezultatas? Lietuvoje dalis valdininkų, atsakingų už valstybės biudžeto formavimą, mano, kad taip. Uostininkai tikina, kad Talino uostas, buvęs lyderiu tarp rytinės Baltijos uostų, tą vardą praranda kaip tik dėl Estijos trumparegio požiūrio į savo pagrindinius uostus. Jungtinio Talino uosto krova nuolat mažėja, tuo metu nepriklausomas Silamejos uostas kyla lyg ant mielių. 

Buhalterinio mąstymo žala

"Drįstu manyti, kad sprendimas paimti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pelną nebuvo teisingas. Iš ūkio dalies buvo paimami pinigai, kurie duoda greitą ir efektyvią grąžą šalies ekonomikai", – prieš kurį laiką svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus.

Prieš kelerius metus, kai Lietuvoje buvo įvestas konservatoriškas buhalterinis mąstymas, Klaipėda patyrė skausmingą įvykį. Į biudžetą pervesti keliasdešimt milijonų litų Lietuvos nepavertė turtingesne, o Klaipėdoje nebuvo pradėta statyti pramoginių laivų prieplauka. Tai lyg ir smulkmena, bet kartu tai ir valstybės prestižo reikalas. 

Dar blogiau, kai dėl keliasdešimt milijonų litų, paimtų iš uosto, buvo prarandami keli šimtai milijonų, kurie negauti iš bendrojo uostinio verslo. Paskaičiuota, kad visas su uosto veikla susijęs  verslas per metus valstybei atneša apie pusę milijardo litų pajamų.

"Jokiu būdu Uosto direkcijos negalima vertinti kaip paprastos valstybinės įmonės, ji dirba makroekonominiame lygmenyje, yra stambus Lietuvos transporto mazgas, šalies verslo generatorius. Mūsų darbuotojai atliko skaičiavimus ir įvertino, kad į uostą investuotų pinigų atsipirkimo grąža yra pati didžiausia", – tikino A.Vaitkus.
Jo nuomone, iš viso klaidinga vertinti, esą Uosto direkcija uždirba kokius nors pelnus.

"Mūsų pajamos yra iš uosto rinkliavų ir žemės nuomos mokesčio. Gauti pinigai naudojami uosto eksploatacijai, jo valdymo institucijai – Uosto direkcijai išlaikyti. Tačiau didžiausi pinigai yra investuojami į uostą", – pastebėjo A.Vaitkus.

Ryškiausias šuolis regione

Makroekonomiką suvokiančių ekspertų vertinimu, Klaipėdos uosto valdymo modelis, kai pajamos neapmokestinamos, o investuojamos į uosto vystymą, yra pats efektyviausias Baltijos jūros regione. Tai iliustruoja ir pats didžiausias, vertinant per ilgesnį laikotarpį, Klaipėdos uosto veiklos efektyvumo augimas.
Ventspilis per dešimtmetį trypčioja vietoje, Talino augimas smuko, Rygos augo tik todėl, kad tai Latvijos valstybės sostinė ir didžiausias miestas tarp trijų Baltijos šalių. Tuo metu Klaipėda padarė ryškų šuolį.

"Atėjau į direkciją laikydamasis nuostatos, kad svarbiausias jos uždavinys yra kokybiškas uosto infrastruktūros plėtojimas. Nuo to priklauso mūsų konkurencingumas kitų uostų atžvilgiu. Jei tik Klaipėdos uostas sustos vystytis, jis bus paliktas regiono ekonominės plėtros nuošalėje. Ir Lietuvos ekonomikai dėl to bus tik blogiau", – teigė A.Vaitkus.

Padirbęs kelis mėnesius Uosto direkcijoje A.Vaitkus tikino matąs daug pozityvių pokyčių – pagerėjo infrastruktūros objektų vystymo reikalai, mažiau vėluoja rangos darbai. Jau netgi užfiksuota pavyzdžių, kai statybos baigiamos anksčiau termino.

Atsiperkančių uosto objektų vystymas – labai svarbus. Tai yra ekonomikos variklis. Anot A.Vaitkaus, ne mažiau svarbūs ir vadinami socialiniai objektai. Tokiais jis laiko jau minėtą mažųjų laivų prieplauką, kitus bendrus su Klaipėdos miestu susijusius projektus. Ypač didelę naudą Lietuvos turizmui, šalies prestižui, jo nuomone, turėtų suteikti  Šventosios uosto statyba. Realiai ji turėtų prasidėti 2015 metais ir baigtis apie 2019 metus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

whatever

whatever portretas
Kuo čia dėtas kažkoks prestižas? Aišku, kad svarbiausia pelnas. Klausimas tik kaip valstybei iš uosto gauti to pelno daugiau- per dividendus ar krovos kompanijų mokesčius.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Sąjūdžio sukaktis – be euforijos
    Sąjūdžio sukaktis – be euforijos

    Visuomenininkas ir buvęs Sąjūdžio aktyvistas Dionyzas Varkalis, minėdamas Sąjūdžio 30-metį, didelio džiaugsmo nejaučia. Klaipėdietis įsitikinęs: jei artimiausiu metu Lietuvoje nebus permainų tiek politinėje, tiek ekonominėje srityse, mes sunai...

  • Po kelionės aplink pasaulį – į Klaipėdą
    Po kelionės aplink pasaulį – į Klaipėdą

    Po beveik dvejus metus trukusios kelionės motociklais, Asta Dovydėnaitė ir Linas Mockevičius sutikti uostamiestyje. Simbolinėje vietoje – šalia garsiojo motociklininko Antano Poškos paminklo juos pasitiko būrys motociklams ir kelion...

  • Klaipėdiečiai siunta – vos pastatė, o jau suniokojo
    Klaipėdiečiai siunta – vos pastatė, o jau suniokojo

    Pietinėje Klaipėdos pusėje rekonstravus Naikupės gatvę bei pėstiesiems ir dviratininkams skirtą taką, jame atsirado ir saulės baterija įkraunama paslaugų stotelė. Tiesa, šiuo įrenginiu klaipėdiečiai pasidžiaugė neilgai – į stotel...

    4
  • Būsimoji uostamiesčio mokykla pabrango dvigubai
    Būsimoji uostamiesčio mokykla pabrango dvigubai

    Lietuvos valstybės šimtmečiui dedikuota naujai planuojama mokykla Senvagės gatvėje kainuos 12,5 mln. eurų – dukart daugiau, nei planuota iš pradžių. Esą per pastaruosius kelerius metus brango ne tik statybinės medžiagos, bet atsir...

    8
  • Ministrui – žvejų problemų paketas
    Ministrui – žvejų problemų paketas

    Pirmą kartą Klaipėdoje apsilankęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys išgirdo metai iš metų besikartojančias tas pačias, o taip pat ir naujas žvejų problemas. ...

    2
  • Kur dingo Bastionų tiltas?
    Kur dingo Bastionų tiltas?

    Norėjau pateikti keletą savo pastebėjimų dėl dabar tvarkomo vadinamojo Jono kalnelio ir jo aplinkos. ...

    19
  • Klaipėdoje praūžė audra, patvino gatvės
    Klaipėdoje praūžė audra, patvino gatvės

    Antradienio pavakarę Klaipėdoje smarkiai palijo, praūžė audra. ...

    14
  • Embrionus galės laidoti kapinėse
    Embrionus galės laidoti kapinėse

    Negimusius žmogaus embrionus, iki šiol naikintus kartu su medicininėmis atliekomis, nuo liepos pradžios leista laidoti kapinėse. Remiantis Europos valstybių praktika, embrionai ir vaisiai iki 22-osios nėštumo savaitės bus kremuojami ir lai...

    1
  • „Norfa“ Klaipėdoje mausto klientus?
    „Norfa“ Klaipėdoje mausto klientus?

    Pasibaigusio galiojimo produktai "Norfos" parduotuvėse virsta vis dažniau pastebimu reiškiniu – per itin trumpą laiką fiksuotas ne vienas atvejis, kai Klaipėdos pirkėjai įsigijo pasenusio maisto. Tuo įsitikino ir patikrinimą atl...

    23
  • Uostamiesčio poliklinikose – persišaldžiusių pacientų gausa
    Uostamiesčio poliklinikose – persišaldžiusių pacientų gausa

    Pats vidurvasaris, tačiau ne vieną klaipėdietį į lovą guldo aukšta temperatūra ir labiau šaltajam sezonui būdingi ligos požymiai. Šeimos gydytojai patvirtino, kad pastaruoju metu sulaukia daugiau persišaldžiusių pacient...

    2
Daugiau straipsnių