Uoste svarbesnis pelnas ar prestižas?

Prieš kelerius metus sukomercinta ir valstybės melžiama karvute bandyta paversti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vis dar laikoma ta institucija, kuri turi nešti pelną į valstybės biudžetą.

Prieš kelerius metus sukomercinta ir valstybės melžiama karvute bandyta paversti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vis dar laikoma ta institucija, kuri turi nešti pelną į valstybės biudžetą. 

Netinkamas orientyras į Taliną

"Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vėl analizuojama valstybės įmonių veikla, jų pelningumas, Uosto direkcija vertinama labai siaurai, lyg vienetinė komercinė įmonė", – pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Toks vertinimas gali būti siejamas ir su Talino uosto pavyzdžiu. Ten valstybės valdoma akcinė bendrovė apima senąjį Talino, Mugos, Paldiskio, Saremo ir Paljasarės uostus. Kasmet ši bendrovė atseikėja po keliasdešimt milijonų eurų Estijos biudžetui.

Ar toks pinigų pervedimas į biudžetą yra išmintingos valstybės politikos rezultatas? Lietuvoje dalis valdininkų, atsakingų už valstybės biudžeto formavimą, mano, kad taip. Uostininkai tikina, kad Talino uostas, buvęs lyderiu tarp rytinės Baltijos uostų, tą vardą praranda kaip tik dėl Estijos trumparegio požiūrio į savo pagrindinius uostus. Jungtinio Talino uosto krova nuolat mažėja, tuo metu nepriklausomas Silamejos uostas kyla lyg ant mielių. 

Buhalterinio mąstymo žala

"Drįstu manyti, kad sprendimas paimti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pelną nebuvo teisingas. Iš ūkio dalies buvo paimami pinigai, kurie duoda greitą ir efektyvią grąžą šalies ekonomikai", – prieš kurį laiką svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus.

Prieš kelerius metus, kai Lietuvoje buvo įvestas konservatoriškas buhalterinis mąstymas, Klaipėda patyrė skausmingą įvykį. Į biudžetą pervesti keliasdešimt milijonų litų Lietuvos nepavertė turtingesne, o Klaipėdoje nebuvo pradėta statyti pramoginių laivų prieplauka. Tai lyg ir smulkmena, bet kartu tai ir valstybės prestižo reikalas. 

Dar blogiau, kai dėl keliasdešimt milijonų litų, paimtų iš uosto, buvo prarandami keli šimtai milijonų, kurie negauti iš bendrojo uostinio verslo. Paskaičiuota, kad visas su uosto veikla susijęs  verslas per metus valstybei atneša apie pusę milijardo litų pajamų.

"Jokiu būdu Uosto direkcijos negalima vertinti kaip paprastos valstybinės įmonės, ji dirba makroekonominiame lygmenyje, yra stambus Lietuvos transporto mazgas, šalies verslo generatorius. Mūsų darbuotojai atliko skaičiavimus ir įvertino, kad į uostą investuotų pinigų atsipirkimo grąža yra pati didžiausia", – tikino A.Vaitkus.
Jo nuomone, iš viso klaidinga vertinti, esą Uosto direkcija uždirba kokius nors pelnus.

"Mūsų pajamos yra iš uosto rinkliavų ir žemės nuomos mokesčio. Gauti pinigai naudojami uosto eksploatacijai, jo valdymo institucijai – Uosto direkcijai išlaikyti. Tačiau didžiausi pinigai yra investuojami į uostą", – pastebėjo A.Vaitkus.

Ryškiausias šuolis regione

Makroekonomiką suvokiančių ekspertų vertinimu, Klaipėdos uosto valdymo modelis, kai pajamos neapmokestinamos, o investuojamos į uosto vystymą, yra pats efektyviausias Baltijos jūros regione. Tai iliustruoja ir pats didžiausias, vertinant per ilgesnį laikotarpį, Klaipėdos uosto veiklos efektyvumo augimas.
Ventspilis per dešimtmetį trypčioja vietoje, Talino augimas smuko, Rygos augo tik todėl, kad tai Latvijos valstybės sostinė ir didžiausias miestas tarp trijų Baltijos šalių. Tuo metu Klaipėda padarė ryškų šuolį.

"Atėjau į direkciją laikydamasis nuostatos, kad svarbiausias jos uždavinys yra kokybiškas uosto infrastruktūros plėtojimas. Nuo to priklauso mūsų konkurencingumas kitų uostų atžvilgiu. Jei tik Klaipėdos uostas sustos vystytis, jis bus paliktas regiono ekonominės plėtros nuošalėje. Ir Lietuvos ekonomikai dėl to bus tik blogiau", – teigė A.Vaitkus.

Padirbęs kelis mėnesius Uosto direkcijoje A.Vaitkus tikino matąs daug pozityvių pokyčių – pagerėjo infrastruktūros objektų vystymo reikalai, mažiau vėluoja rangos darbai. Jau netgi užfiksuota pavyzdžių, kai statybos baigiamos anksčiau termino.

Atsiperkančių uosto objektų vystymas – labai svarbus. Tai yra ekonomikos variklis. Anot A.Vaitkaus, ne mažiau svarbūs ir vadinami socialiniai objektai. Tokiais jis laiko jau minėtą mažųjų laivų prieplauką, kitus bendrus su Klaipėdos miestu susijusius projektus. Ypač didelę naudą Lietuvos turizmui, šalies prestižui, jo nuomone, turėtų suteikti  Šventosios uosto statyba. Realiai ji turėtų prasidėti 2015 metais ir baigtis apie 2019 metus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

whatever

whatever portretas
Kuo čia dėtas kažkoks prestižas? Aišku, kad svarbiausia pelnas. Klausimas tik kaip valstybei iš uosto gauti to pelno daugiau- per dividendus ar krovos kompanijų mokesčius.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Nori Europos jaunimo sostinės titulo
    Nori Europos jaunimo sostinės titulo

    Klaipėda sieks tapti Europos jaunimo sostine 2020 metais. Tikimasi, kad tai padės ugdyti ir išlaikyti mieste jaunuosius talentus. Tačiau yra ir abejojančių tokių titulų nauda. ...

    3
  • Mokyklose atnaujins sporto sales ir bibliotekas
    Mokyklose atnaujins sporto sales ir bibliotekas

    Septyniose uostamiesčio progimnazijose ir gimnazijose bus įrengtos modernios ugdymo erdvės. Vienose numatoma atnaujinti sporto sales, kitose bibliotekas-skaityklas. ...

    2
  • Siekis: Lietuvos šimtmečiui – atnaujinta jachta „Lietuva“
    Siekis: Lietuvos šimtmečiui – atnaujinta jachta „Lietuva“

    Jachta „Lietuva“ turi būti kapitališkai suremontuota ir toliau reprezentuoti Klaipėdą bei visą šalį – tokią poziciją išsakė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija, pritarusi lėšų skyrimui &scaro...

    7
  • Sankryžos rekonstrukcija baigta
    Sankryžos rekonstrukcija baigta

    Pamario, Audros ir P.Lideikio gatvių sankryžoje jau įrengtas turbožiedas. Tereikia sutvarkyti dokumentus, kad objektas būtų pripažintas tinkamu naudoti ir perduotas savivaldybei. ...

    4
  • Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai
    Klaipėdoje – I. Kanto pėdsakai

    Turtinga Klaipėdos istorija vis dar traukia iš užmaršties faktus, kurie galėtų praturtinti pasauliui siunčiamą žinią apie mūsų miestą. Jau netrukus galėsime besti pirštu į senamiesčio kampą, kur stovėjo garsiojo filosofo Im...

    8
  • Šilumos laukti nebeverta
    Šilumos laukti nebeverta

    Geri orai baigėsi, savaitgalis ir artėjančios savaitės pradžia bus drėgna bei vėsi. Šilumos sinoptikai patarė nebelaukti. ...

    1
  • Savivaldybė svarsto investuoti į Klaipėdos universitetą
    Savivaldybė svarsto investuoti į Klaipėdos universitetą

    Klaipėdos miesto savivaldybė nori glaudžiau bendradarbiauti su Klaipėdos universitetu (KU), meras Vytautas Grubliauskas aiškina, kad savivaldybė galėtų prisidėti ir finansiškai. ...

    5
  • Smiltynės jachtklubas žada sutvarkyti pakrantę
    Smiltynės jachtklubas žada sutvarkyti pakrantę

    Smiltynės jachtklubas puoselėja mintį sutvarkyti šalia esančią pakrantę, kuri dabar nesiderina prie gražios įstaigos aplinkos. Norima, kad greta plytinti teritorija virstų patrauklia rekreacine zona. ...

    2
  • Klaipėdos mieste – nauja gatvė
    Klaipėdos mieste – nauja gatvė

    Klaipėdoje atsiras nauja gatvė, kuriai bus suteiktas Šilėnų gatvės pavadinimas. Ši arterija drieksis šalia Arimų gatvės. ...

    7
  • Klaipėdoje nyksta kaimiškos apraiškos
    Klaipėdoje nyksta kaimiškos apraiškos

    Uostamiesčio žaliuosiuose plotuose vis dar pasitaiko besiganančių arklių, kai kurie gyventojai laiko naminius paukščius ar net bites. Tačiau esą šios "egzotikos" pastaruoju metu gerokai sumažėjo. ...

    5
Daugiau straipsnių