Uoste svarbesnis pelnas ar prestižas?

Prieš kelerius metus sukomercinta ir valstybės melžiama karvute bandyta paversti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vis dar laikoma ta institucija, kuri turi nešti pelną į valstybės biudžetą.

Prieš kelerius metus sukomercinta ir valstybės melžiama karvute bandyta paversti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vis dar laikoma ta institucija, kuri turi nešti pelną į valstybės biudžetą. 

Netinkamas orientyras į Taliną

"Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vėl analizuojama valstybės įmonių veikla, jų pelningumas, Uosto direkcija vertinama labai siaurai, lyg vienetinė komercinė įmonė", – pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Toks vertinimas gali būti siejamas ir su Talino uosto pavyzdžiu. Ten valstybės valdoma akcinė bendrovė apima senąjį Talino, Mugos, Paldiskio, Saremo ir Paljasarės uostus. Kasmet ši bendrovė atseikėja po keliasdešimt milijonų eurų Estijos biudžetui.

Ar toks pinigų pervedimas į biudžetą yra išmintingos valstybės politikos rezultatas? Lietuvoje dalis valdininkų, atsakingų už valstybės biudžeto formavimą, mano, kad taip. Uostininkai tikina, kad Talino uostas, buvęs lyderiu tarp rytinės Baltijos uostų, tą vardą praranda kaip tik dėl Estijos trumparegio požiūrio į savo pagrindinius uostus. Jungtinio Talino uosto krova nuolat mažėja, tuo metu nepriklausomas Silamejos uostas kyla lyg ant mielių. 

Buhalterinio mąstymo žala

"Drįstu manyti, kad sprendimas paimti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pelną nebuvo teisingas. Iš ūkio dalies buvo paimami pinigai, kurie duoda greitą ir efektyvią grąžą šalies ekonomikai", – prieš kurį laiką svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus.

Prieš kelerius metus, kai Lietuvoje buvo įvestas konservatoriškas buhalterinis mąstymas, Klaipėda patyrė skausmingą įvykį. Į biudžetą pervesti keliasdešimt milijonų litų Lietuvos nepavertė turtingesne, o Klaipėdoje nebuvo pradėta statyti pramoginių laivų prieplauka. Tai lyg ir smulkmena, bet kartu tai ir valstybės prestižo reikalas. 

Dar blogiau, kai dėl keliasdešimt milijonų litų, paimtų iš uosto, buvo prarandami keli šimtai milijonų, kurie negauti iš bendrojo uostinio verslo. Paskaičiuota, kad visas su uosto veikla susijęs  verslas per metus valstybei atneša apie pusę milijardo litų pajamų.

"Jokiu būdu Uosto direkcijos negalima vertinti kaip paprastos valstybinės įmonės, ji dirba makroekonominiame lygmenyje, yra stambus Lietuvos transporto mazgas, šalies verslo generatorius. Mūsų darbuotojai atliko skaičiavimus ir įvertino, kad į uostą investuotų pinigų atsipirkimo grąža yra pati didžiausia", – tikino A.Vaitkus.
Jo nuomone, iš viso klaidinga vertinti, esą Uosto direkcija uždirba kokius nors pelnus.

"Mūsų pajamos yra iš uosto rinkliavų ir žemės nuomos mokesčio. Gauti pinigai naudojami uosto eksploatacijai, jo valdymo institucijai – Uosto direkcijai išlaikyti. Tačiau didžiausi pinigai yra investuojami į uostą", – pastebėjo A.Vaitkus.

Ryškiausias šuolis regione

Makroekonomiką suvokiančių ekspertų vertinimu, Klaipėdos uosto valdymo modelis, kai pajamos neapmokestinamos, o investuojamos į uosto vystymą, yra pats efektyviausias Baltijos jūros regione. Tai iliustruoja ir pats didžiausias, vertinant per ilgesnį laikotarpį, Klaipėdos uosto veiklos efektyvumo augimas.
Ventspilis per dešimtmetį trypčioja vietoje, Talino augimas smuko, Rygos augo tik todėl, kad tai Latvijos valstybės sostinė ir didžiausias miestas tarp trijų Baltijos šalių. Tuo metu Klaipėda padarė ryškų šuolį.

"Atėjau į direkciją laikydamasis nuostatos, kad svarbiausias jos uždavinys yra kokybiškas uosto infrastruktūros plėtojimas. Nuo to priklauso mūsų konkurencingumas kitų uostų atžvilgiu. Jei tik Klaipėdos uostas sustos vystytis, jis bus paliktas regiono ekonominės plėtros nuošalėje. Ir Lietuvos ekonomikai dėl to bus tik blogiau", – teigė A.Vaitkus.

Padirbęs kelis mėnesius Uosto direkcijoje A.Vaitkus tikino matąs daug pozityvių pokyčių – pagerėjo infrastruktūros objektų vystymo reikalai, mažiau vėluoja rangos darbai. Jau netgi užfiksuota pavyzdžių, kai statybos baigiamos anksčiau termino.

Atsiperkančių uosto objektų vystymas – labai svarbus. Tai yra ekonomikos variklis. Anot A.Vaitkaus, ne mažiau svarbūs ir vadinami socialiniai objektai. Tokiais jis laiko jau minėtą mažųjų laivų prieplauką, kitus bendrus su Klaipėdos miestu susijusius projektus. Ypač didelę naudą Lietuvos turizmui, šalies prestižui, jo nuomone, turėtų suteikti  Šventosios uosto statyba. Realiai ji turėtų prasidėti 2015 metais ir baigtis apie 2019 metus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

whatever

whatever portretas
Kuo čia dėtas kažkoks prestižas? Aišku, kad svarbiausia pelnas. Klausimas tik kaip valstybei iš uosto gauti to pelno daugiau- per dividendus ar krovos kompanijų mokesčius.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Peršalimai kamuoja šimtus gyventojų
    Peršalimai kamuoja šimtus gyventojų

    Permainingi orai klaipėdiečius "apdovanojo" peršalimo ligomis. Varginantys simptomai kamuoja šimtus uostamiesčio ir Klaipėdos apskrities gyventojų. Vis dėlto specialistai pastebi, kad sergančiųjų kas savaitę mažėja. ...

    1
  • Susidomėjimas karietomis išblėso
    Susidomėjimas karietomis išblėso

    Teikti pavėžėjimo karietomis paslaugą Smiltynėje panoro daugiau verslininkų, tad surengta papildoma atranka. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad norinčiųjų užsiimti šia veikla yra kur kas mažiau, nei būdavo anksčiau. ...

  • Gyventojai laukia žadėtų pinigų
    Gyventojai laukia žadėtų pinigų

    Daugiabučių namų, kurie atrinkti renovacijai, gyventojai laukia, kada bus skirtas žadėtas finansavimas modernizacijai. ...

    1
  • Vietoj šiukšlyno – alka
    Vietoj šiukšlyno – alka

    Žemaičių alka šalia Šventosios šiomis dienomis atgimė naujam gyvenimui. Keturias šios savaitės dienas ir naktis, kai tamsa karaliaus trumpiausiai, alką lankys įvairūs žmonės, kai kurie jų čia, kaip išmanys, &scaro...

    1
  • Siekis – japoniškas sodas
    Siekis – japoniškas sodas

    Viliamasi, kad ateityje pastato, kuriame įsikūrusi Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba, vidinis kiemelis pasikeis neatpažįstamai. Čia žadama įkurdinti japonišką sodą, o erdves pritaikyti terapinėms veikloms bei vaikams, turintiems spe...

    4
  • Per Jonines – naktiniai autobusų reisai
    Per Jonines – naktiniai autobusų reisai

    Jonines minėsiantiems klaipėdiečiams ir miesto svečiams nereikės sukti galvos, kaip grįžti namo sutemus. Šventės metu bus organizuojami specialūs naktiniai miesto autobusų reisai. Tai bus daroma pirmą kartą. ...

    3
  • Uosto krantinėmis rūpinsis Klaipėdos universitetas
    Uosto krantinėmis rūpinsis Klaipėdos universitetas

    Parinktas naujas Klaipėdos uosto hidrotechninių statinių prižiūrėtojas. Uosto krantinių būklę pasitelkdamas partnerius vertins Klaipėdos universitetas. ...

    1
  • Šventės metu gelbėtojai budės Danėje
    Šventės metu gelbėtojai budės Danėje

    Joninių išvakarėse, kada ant Jono kalnelio vyks šventė, Danėje tradiciškai patruliuos gelbėtojai. Tikimasi, kad incidentų pavyks išvengti. Pastariesiems įtakos turi ir orai. ...

    6
  • Mama pašiurpusi: vaiko ašaros praeivių nesujaudino
    Mama pašiurpusi: vaiko ašaros praeivių nesujaudino

    Klaipėdiečių abejingumas – sukrečiantis. Pro šalį einantys žmonės nesivargino padėti sužeistam, ašaromis ir krauju apsipylusiam vaikui. ...

    11
  • Gelbėtojai padėjo išsekusiai viešniai
    Gelbėtojai padėjo išsekusiai viešniai

    Gelbėtojai į pagalbą skubėjo retam svečiui uostamiesčio paplūdimiuose – ančiai nuodėgulei. Ties Antrosios Melnragės paplūdimiu jūroje, netoli kranto, plūduriavęs paukštis buvo visiškai išsekęs. ...

    1
Daugiau straipsnių