Uoste svarbesnis pelnas ar prestižas?

Prieš kelerius metus sukomercinta ir valstybės melžiama karvute bandyta paversti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vis dar laikoma ta institucija, kuri turi nešti pelną į valstybės biudžetą.

Prieš kelerius metus sukomercinta ir valstybės melžiama karvute bandyta paversti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vis dar laikoma ta institucija, kuri turi nešti pelną į valstybės biudžetą. 

Netinkamas orientyras į Taliną

"Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vėl analizuojama valstybės įmonių veikla, jų pelningumas, Uosto direkcija vertinama labai siaurai, lyg vienetinė komercinė įmonė", – pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Toks vertinimas gali būti siejamas ir su Talino uosto pavyzdžiu. Ten valstybės valdoma akcinė bendrovė apima senąjį Talino, Mugos, Paldiskio, Saremo ir Paljasarės uostus. Kasmet ši bendrovė atseikėja po keliasdešimt milijonų eurų Estijos biudžetui.

Ar toks pinigų pervedimas į biudžetą yra išmintingos valstybės politikos rezultatas? Lietuvoje dalis valdininkų, atsakingų už valstybės biudžeto formavimą, mano, kad taip. Uostininkai tikina, kad Talino uostas, buvęs lyderiu tarp rytinės Baltijos uostų, tą vardą praranda kaip tik dėl Estijos trumparegio požiūrio į savo pagrindinius uostus. Jungtinio Talino uosto krova nuolat mažėja, tuo metu nepriklausomas Silamejos uostas kyla lyg ant mielių. 

Buhalterinio mąstymo žala

"Drįstu manyti, kad sprendimas paimti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pelną nebuvo teisingas. Iš ūkio dalies buvo paimami pinigai, kurie duoda greitą ir efektyvią grąžą šalies ekonomikai", – prieš kurį laiką svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus.

Prieš kelerius metus, kai Lietuvoje buvo įvestas konservatoriškas buhalterinis mąstymas, Klaipėda patyrė skausmingą įvykį. Į biudžetą pervesti keliasdešimt milijonų litų Lietuvos nepavertė turtingesne, o Klaipėdoje nebuvo pradėta statyti pramoginių laivų prieplauka. Tai lyg ir smulkmena, bet kartu tai ir valstybės prestižo reikalas. 

Dar blogiau, kai dėl keliasdešimt milijonų litų, paimtų iš uosto, buvo prarandami keli šimtai milijonų, kurie negauti iš bendrojo uostinio verslo. Paskaičiuota, kad visas su uosto veikla susijęs  verslas per metus valstybei atneša apie pusę milijardo litų pajamų.

"Jokiu būdu Uosto direkcijos negalima vertinti kaip paprastos valstybinės įmonės, ji dirba makroekonominiame lygmenyje, yra stambus Lietuvos transporto mazgas, šalies verslo generatorius. Mūsų darbuotojai atliko skaičiavimus ir įvertino, kad į uostą investuotų pinigų atsipirkimo grąža yra pati didžiausia", – tikino A.Vaitkus.
Jo nuomone, iš viso klaidinga vertinti, esą Uosto direkcija uždirba kokius nors pelnus.

"Mūsų pajamos yra iš uosto rinkliavų ir žemės nuomos mokesčio. Gauti pinigai naudojami uosto eksploatacijai, jo valdymo institucijai – Uosto direkcijai išlaikyti. Tačiau didžiausi pinigai yra investuojami į uostą", – pastebėjo A.Vaitkus.

Ryškiausias šuolis regione

Makroekonomiką suvokiančių ekspertų vertinimu, Klaipėdos uosto valdymo modelis, kai pajamos neapmokestinamos, o investuojamos į uosto vystymą, yra pats efektyviausias Baltijos jūros regione. Tai iliustruoja ir pats didžiausias, vertinant per ilgesnį laikotarpį, Klaipėdos uosto veiklos efektyvumo augimas.
Ventspilis per dešimtmetį trypčioja vietoje, Talino augimas smuko, Rygos augo tik todėl, kad tai Latvijos valstybės sostinė ir didžiausias miestas tarp trijų Baltijos šalių. Tuo metu Klaipėda padarė ryškų šuolį.

"Atėjau į direkciją laikydamasis nuostatos, kad svarbiausias jos uždavinys yra kokybiškas uosto infrastruktūros plėtojimas. Nuo to priklauso mūsų konkurencingumas kitų uostų atžvilgiu. Jei tik Klaipėdos uostas sustos vystytis, jis bus paliktas regiono ekonominės plėtros nuošalėje. Ir Lietuvos ekonomikai dėl to bus tik blogiau", – teigė A.Vaitkus.

Padirbęs kelis mėnesius Uosto direkcijoje A.Vaitkus tikino matąs daug pozityvių pokyčių – pagerėjo infrastruktūros objektų vystymo reikalai, mažiau vėluoja rangos darbai. Jau netgi užfiksuota pavyzdžių, kai statybos baigiamos anksčiau termino.

Atsiperkančių uosto objektų vystymas – labai svarbus. Tai yra ekonomikos variklis. Anot A.Vaitkaus, ne mažiau svarbūs ir vadinami socialiniai objektai. Tokiais jis laiko jau minėtą mažųjų laivų prieplauką, kitus bendrus su Klaipėdos miestu susijusius projektus. Ypač didelę naudą Lietuvos turizmui, šalies prestižui, jo nuomone, turėtų suteikti  Šventosios uosto statyba. Realiai ji turėtų prasidėti 2015 metais ir baigtis apie 2019 metus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

whatever

whatever portretas
Kuo čia dėtas kažkoks prestižas? Aišku, kad svarbiausia pelnas. Klausimas tik kaip valstybei iš uosto gauti to pelno daugiau- per dividendus ar krovos kompanijų mokesčius.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas
    Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas

    Vienu iš Nidos simbolių laikomas Urbo kalnas su švyturiu jau kitąmet bus pradėtas tvarkyti, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. ...

  • 70 metų sulaukęs Šventosios švyturys įsileido smalsuolius <span style=color:red;>(atnaujinta)</span>
    70 metų sulaukęs Šventosios švyturys įsileido smalsuolius (atnaujinta)

    Šeštadienį, Pasaulinę švyturių dieną, paminėtas Šventosios švyturio 70 metų jubiliejus. Šia proga jis atvėrė duris lankytojams. Norinčių pasigrožėti panorama iš viršaus netrūko, tad teko lauk...

  • Vietoj nuogalių pliažuose – šuniukai
    Vietoj nuogalių pliažuose – šuniukai

    Pakeitus higienos normą, kad paplūdimiuose savivaldybės turi numatyti zoną, kur būtų galima atsivesti šunis, neišvengiama nesusipratimų ir konfliktų. Gelbėtojai nespėja drausminti į oficialius pliažus besiveržiančių šeiminin...

  • Uostamiesčio politikas supykdė visuomenininkus
    Uostamiesčio politikas supykdė visuomenininkus

    Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas užsitraukė grupelės visuomenininkų nemalonę. Jie kreipėsi į miesto Etikos komisiją, prašydami įvertinti, ar politikas nenusižengė taikomiems etikos standartams. ...

    12
  • Metų jūrininkas ramybės nemėgsta
    Metų jūrininkas ramybės nemėgsta

    Klaipėdietis jūrų kapitonas Juozas Liepuonius neseniai grįžo iš misijos prie Afrikos krantų – vadovavo karinei fregatai, saugančiai vienos Libijoje dirbančios korporacijos inžinierius. Ši šalis vis dar apimta sumaišti...

    2
  • Laukia vėsokas savaitgalis
    Laukia vėsokas savaitgalis

    Šis savaitgalis maloniais orais pajūrio nelepins. Šeštadienį numatomi krituliai, tikėtina perkūnija, stiprokas vėjas. Sekmadienį lietus taip smarkiai nebemerks, tačiau išskirtinės šilumos sinoptikai nežada. ...

  • Raktas menant slogią praeities mįslę
    Raktas menant slogią praeities mįslę

    Pašto vokas su brolio atvaizdu, išsaugotas net Sibiro tremtyje, šiandien tapo raktu menant slogią giminės mįslę. Tik po beveik aštuonių dešimtmečių ima ryškėti jūrininko Igno Dziko, tarnavusio ir karo laive &q...

    4
  • Karklėje – festivalininkų apgultis
    Karklėje – festivalininkų apgultis

    Karklę užtvindė muzikos ir linksmybių ištroškusio jaunimo banga. Į čia vykstantį muzikos ir menų festivalį dalyviai pradėjo plūsti penktadienį ryte. ...

    2
  • Tauralaukio gyventojų tvorų griauti nevers
    Tauralaukio gyventojų tvorų griauti nevers

    Kitąmet turėtų startuoti Tauralaukio gatvių rekonstrukcijos antrasis etapas. Jo metu asfalto danga bus paklota septyniose gatvėse. Pėsčiųjų ir dviračių takų teks palaukti ilgiau. ...

    5
  • Prie poliklinikos uostamiestyje – pokyčiai
    Prie poliklinikos uostamiestyje – pokyčiai

    Greta Klaipėdos sveikatos priežiūros centro įsibėgėja teritorijos tvarkymo darbai. Tarp iki žiemos numatomų įgyvendinti darbų – ir klaipėdiečius dažnai piktinusių laiptų remontas. Juos žadama pritaikyti neįgaliesiems ir vaikų vežimėli...

    5
Daugiau straipsnių