Smiltynėje palei uosto laivybos kanalą yra sukaupta tūkstančiai didesnių ir mažesnių akmenų, kurie iškelti iš uosto akvatorijos gilinant ją.

Už akmenis – milijonai

Tai ypatingi akmenys, kurie uosto gilinimo metu žemkasėmis iškrapštyti iš ypač kieto moreninio grunto. Jame jie gulėjo milijonus metų ir, tik gilinant uostą, išvydo saulę.

Kiekvienas akmuo sunumeruotas, kiekvienas jų turi savo vertę. Už kiekvieno akmens iškėlimą iš uosto akvatorijos būdavo nustatoma kaina. Vienokia ji būdavo akmenims iki vieno metro diametro, kitokia – dideliems, viršijantiems metro apimtį.

Sudėjus visus iš uosto akvatorijos iškeltus akmenis ir suskaičiavus už juos sumokėtus pinigus, išeitų keli milijonai litų. Prieš 3–4 metus, kai uoste būdavo skaičiuojamas kiekvienas statybos rangovų judesys, buvo pasirodžiusi žinia, kad Uosto direkcija pasirašė sutartį su bendrove iškelti akmenų už 700 tūkst. litų.

Baigiant juos kelti, paaiškėjo, kad akvatorijoje yra dar 50–60 akmenų, kuriems sudaryta nauja sutartis. Realiai iškelti vieną akmenį iš uosto akvatorijos ir nugabenti į Smiltynę, šalia laivybos kanalo, galėjo kainuoti po kelis tūkstančius litų.

Prieš 3–4 metus netgi buvo teigiama, kad maždaug 2000 metais gilinant uostą rasti akmenys buvo sąmoningai užkasinėjami, nes nebuvo numatyta pinigų jiems iškelti. Todėl 2009 ir 2010 metais buvo rasti savotiški akmenų klondaikai.

Kur dėti akmenis?

Iš uosto akvatorijos iškelti akmenys yra laikomi statybinėmis atliekomis, nes jie atsirado statybos proceso (uosto gilinimo) metu.

Dabar sukama galvą, kur dėti Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje sukauptus šimtus, o gal tūkstančius tonų akmenų.

Prieš kelerius metus buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas buvo iškėlęs idėją nuo Senosios Smiltynės prieplaukos iki Lietuvos jūrų muziejaus palei kelią įrengti iš uosto iškeltų akmenų alėją. Idėja ir liko žodžiais. Sunku įsivaizduoti į siaurą keliuką įspraustą muziejų tarp betono ir akmenų. Kuršių Nerija – ne Mosėdis, vyraujančiame lengvučio smėlio kraštovaizdyje akmenys būtų svetimi.

Dabartinis Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus yra svarstęs įspūdingesnius iš uosto akvatorijos iškeltus akmenis eksponuoti jo siūlomame įkurti atvirame muziejuje tarp Klaipėdos piliavietės ir kruizinių laivų terminalo.

Tokio muziejaus idėja gana įdomi, juo labiau, kad būtų eksponuojami ir kai kurie istoriniai pramonės, laivybos paveldo eksponatai.

Panašių ekspozicijų teko matyti Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje. Tačiau, net ir vyraujant geriausiems norams, į muziejų po atviru dangumi patektų ne daugiau kaip 1-2 proc. iš uosto akvatorijos iškeltų akmenų.

Išmestos krantinių atliekos

Dabartinė Uosto direkcijos vadovybė ieško realių būdų ne tik, kaip sutvarkyti tokias statybų atliekas, bet ir būdų, kaip atpiginti uosto gilinimo procesą, kad grunto nebereikėtų plukdyti toli į jūrą.

Uosto direkcija paskelbė pasiūlymų konkursą, kaip tvarkyti iš uosto akvatorijos iškeltus akmenis. Jie įvardinti kaip statybinės atliekos, todėl galbūt atsiras, kas norėtų visa tai panaudoti kaip statybinę medžiagą.

Bėda, kad išgabenti juos iš Smiltynės pernelyg brangu, nes tektų krauti į sunkvežimius ir plukdyti keltu.
Bet galbūt atsiras, kas iš Smiltynės išgabens tuos akmenis baržomis ar panašiais laivais?

Smiltynėje palei Klaipėdos laivybos kanalą yra sukrauti ne tik akmenys, bet ir išardytų senų krantinių nuolaužos. Dar neaišku, ar po tomis nuolaužomis ir akmenimis nėra kokių nors teršalų, kuriuos taip pat tektų pašalinti.
Uosto direkcija yra numačiusi dar šiemet iš Smiltynės pradėti šalinti statybines atliekas.