Už griuveną iš savivaldybės - beveik milijonas litų

Nuolat pinigų stygiumi besiskundžianti Klaipėdos savivaldybė vėl demonstruoja neįtikėtiną dosnumą. Už 145 tūkst. litų vertės apgriuvusį namą, esantį Nemuno g. 93A, kurį reikia paimti visuomenės poreikiams, valdininkai linkę iš miesto biudžeto suploti beveik 1 mln. litų. Tokia suma jau įrašyta dokumentuose, nors su gyventojais derybos net nepradėtos.

Nori trijų butų

Nemuno g. 93A esantį namą ir jam priskirtą 16,26 aro ploto sklypą bei ūkinį pastatą reikia paimti visuomenės poreikiams. Statinius būtina nugriauti, nes jie trukdo tiesti Baltijos prospekto tęsinį nuo Minijos iki Nemuno gatvės. Tokia procedūra numatyta ir 2006, ir 2011 metais patvirtintuose teritorijos detaliuosiuose planuose ir jų sprendiniuose.

Kadangi Baltijos prospekto tęsinio statybų užsakovė yra Klaipėdos savivaldybė, ji ir pradėjo Nemuno g. 93A esančių pastatų ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

Tačiau keisčiausia yra tai, kad valdininkai, net nepasiderėję su gyventojais, numatė, kiek preliminariai jie mokės už paimamą nuosavybę.

"Nieko mes nežinome. Jau 20 metų mus ketina iškraustyti, tačiau niekas nevyksta iki šiol. Ir dabar tik iš jūsų sužinojau, kad pradėtos kažkokios procedūros. Mes tikrai norime išsikraustyti, nes čia jau nebeįmanoma gyventi, tačiau turi pasiūlyti atitinkamas sąlygas. Manau, milijono litų mums užtektų, nes reikia nusipirkti tris padorius butus, kad galėtume oriai gyventi", – skaičiavo Nemuno g. 93A esančio pastato ir didžiosios namo dalies savininkė Janina Banienė, kai ją aplankė "Klaipėdos" žurnalistai.

Namas – lyg kiužena

Nemuno g. 93A esantis namas pastatytas 1930 metais ir akivaizdu, kad jau daugelį dešimtmečių jis nematė remonto, nes nuo stogo krenta čerpės, o pats pastatas baigia sulįsti į žemę. Name – jokių patogumų: nei vandentiekio, nei kanalizacijos, nei centrinio šildymo.

Jame gyvena J.Banienė, jos sūnus ir dukra su savo vaikais. Keliasdešimt kvadratinių metrų namo ploto priklauso dar vienam žmogui.

J.Banienė prisipažino, kad prieš kelerius metus 18 kvadratinių metrų ploto palėpę pardavė kažkokiam jaunuoliui, kuris dirba užsienyje ir įsigytas turtas nėra jo namai.

J.Banienei taip pat priklauso ir 16,26 aro ploto namui priskirtas sklypas bei visiška griuvena tapęs ūkinis pastatas.

Ir moteris, ir Klaipėdos savivaldybės žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė patvirtino, kad pastatas J.Banienei bei dar vienam asmeniui paveldėjimo teise atiteko 1998 metais.

Įvardijo kosminius skaičius

"Kas prašo paimti žemę ir pastatus visuomenės poreikiams, tas ir finansuoja išlaidas gyventojams. Naujas nutiestas kelias juk bus savivaldybės nuosavybė", – politikams, kurie domėjosi, kas sumokės už gyventojų iškeldinimą, Finansų ir ekonomikos komitete aiškino R.Gružienė.

Todėl ir keista, kad valdininkai, žinodami, jog teks leisti miesto biudžeto pinigus, nesistengia jų taupyti.

Parengtame miesto tarybos sprendimo projekte dėl prašymo pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai paimti visuomenės poreikiams Nemuno g. 93A esantį sklypą ir pastatus įvardijami kosminiai skaičiai.

Numatoma, jog už 188 kv. m ploto namą reikėtų sumokėti 846 tūkst. litų, arba 4,5 tūkst. litų už vieną kvadratinį metrą.

16,26 aro ploto sklypas įvertintas 220 tūkst. litų – 13,5 tūkst. litų už arą.

Ūkinio pastato vertė, valdininkų nuomone, yra 2 tūkst. litų, arba 29 litai už kvadratinį metrą.

Tačiau Registrų centro nustatytos vidutinės šių objektų vertės gerokai skiriasi nuo tų, kurios įrašytos Klaipėdos valdininkų parengtuose dokumentuose.

Registrų centras nurodo, jog atlikus nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms Nemuno g. 93A esantis gyvenamasis namas šiuo metu yra vertas 145 tūkst. litų, sklypas – 296 tūkst. litų, o ūkinis pastatas – 4,7 tūkst. litų.

Suma gali dar išaugti

Kodėl Registrų centro pateikiami duomenys valdininkams visiškai neįdomūs? "Mes vadovaujamės analogų metodika, o ne Registrų centro nustatomomis vidutinėmis rinkos vertėmis", – paaiškino R.Gružienė.

Todėl 16,26 aro ploto sklypas Nemuno g. 93A ir įvertintas 220 tūkst. litų, nes neseniai aukcione buvo parduotas netoliese esantis sklypas Minijos gatvėje, o kaina buvo 13,5 tūkst. litų už arą.

Gyvenamojo namo Nemuno g. 93A kvadratinis metras ploto įkainotas 4,5 tūkst. litų todėl, kad iš Lypkių kaimo iškraustant gyventojus už jų būstų kvadratinį metrą sumokėta nuo 3 iki 5 tūkst. litų.

"Sumos, kai žemė ir namas bus paimamas visuomenės poreikiams, gali smarkiai keistis ir į didesnę pusę. Bus atliekamas individualus vertinimas, o vertintojai gali įvertinti ir tai, jog keisis žmonių gyvenimo kokybė, gali įskaičiuoti persikraustymo išlaidas. Jei turto savininkai nesutiks su savivaldybės užsakytu vertinimu, jie gali jį užsisakyti patys. O tada jau teismas spręs, kurį vertinimą pripažinti tinkamu ir pagal kurį atsiskaityti", – aiškino R.Gružienė.

Politikams Finansų ir ekonomikos komitete klausimų dėl atsiskaitymų su gyventojais sumų nekilo. Pagrindinis klausimas – finansavimo šaltiniai.

"Šiandien aš negaliu pateikti jokio patikinimo, kad pinigai bus ne iš miesto biudžeto", – pabrėžė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Miesto taryba šią savaitę turėtų apsispręsti, ar teikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl sklypo Nemuno g. 93A paėmimo visuomenės poreikiams.

Pirko už paskolą

Tokios procedūros – įprastos, kai vykdomi valstybei reikšmingi projektai. Tačiau joms, akivaizdu, taikomi dvigubi standartai. Vienais atvejais, kai visuomenės poreikiams paimama nuosavybė, žmonės pralobsta, kitais – patiria milžiniškų nuostolių.

Dienraštis jau rašė apie Klaipėdos rajono gyventojų kovą už savo nuosavybę, į kurią buvo surengta energetikų invazija.

"Jaučiamės taip, lyg į vieną mūsų trijų kambarių buto kambarį valstybė būtų įkėlusi gyventi valkatą, sumokėjusi už tai vienkartinę 100 litų kompensaciją ir mus palikusi likimo valiai. O mes ir privalėtume kęsti tokią kaimynystę, nes buto su valkata niekas nepirktų", – tuomet dienraščiui guodėsi Albinas ir Birutė Černauskai.

Jie bei dar vienas žmogus 2006-ųjų vasarį Doviluose Klaipėdos rajone įsigijo 22 hektarų žemės ūkio paskirties sklypą. Už jį sumokėjo 500 tūkst. litų, iš kurių – 400 tūkst. litų iš banko paimta paskola.

Žmonių svajonė buvo sklypą išskaidyti į mažesnius ir suformuoti autentiškų sodybų gyvenamąjį kvartalą. Dar 2006 m. jie parengė reikiamą projektą, tačiau pasikeitė Klaipėdos rajono bendrasis planas ir procedūras teko pradėti iš naujo. Galiausiai savininkai gavo sąlygas rengti detalųjį planą, tačiau viską sustabdė, nes sužinojo, jog už pusę milijono litų nusipirktas sklypas taps bevertis, mat per jį bus tiesiama aukštos įtampos elektros linija.

Černauskai tvirtino, jog apie tai, kad per jų sklypą bus tiesiama 330 kW elektros perdavimo oro linija Klaipėda–Telšiai, kuri yra sudedamoji "NordBalt" jungties dalis, sužinojo tik 2009 m., kai buvo pradėta rengti projekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.

Elektros perdavimo linija Klaipėda–Telšiai yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje, kurią Seimas patvirtino 2007-ųjų sausį.

Už 4 ha – 34 tūkst. litų

"Ta elektros linija numatyta tiesiai per mūsų sklypo vidurį, jį atskirdama į dvi dalis. Suprantama, jog vieningo kvartalo įkurti jau nebegalėsime. Be to, koks protingas žmogus pirks sklypą ar namą, kai matys greta jo esančius didžiulius stulpus, apkabinėtus storais laidais, kurie dar ir dūzgia?" – anuomet piktinosi Černauskai.

Jie projekto vykdytojai "Lietuvos energijai" (dabar akcinė bendrovė "LitGrid" – V.S.) ėmė siūlyti paimti sklypą visuomenės poreikiams už tokią kainą, kokia buvo už jį sumokėta. Tačiau gautas vienareikšmis atsakymas – žemė energetikams nereikalinga.

Prieš pusantrų metų bendrovė "LitGrid" per sklypą ne tik ketino tiesti aukštos įtampos elektros liniją, bet dar siekė ir servituto jos statybai ir aptarnavimui.

Paprasčiau tariant, "LitGrid" žmonių sklype aplink elektros liniją norėjo beveik 4 hektarų, kad galėtų liniją statyti, ją prižiūrėti. Šiame plote sklypo savininkai nieko negalėtų daryti, nors jis ir yra jų nuosavybė. Už tuos beveik 4 hektarus energetikai Černauskams pasiūlė maždaug 34 tūkst. litų vienkartinę kompensaciją.

Visa kompensacijų pagal servituto nustatymo sutartis Klaipėdos–Telšių linijai suma yra apie 5 mln. litų, o servituto sutarčių – beveik 600.


Komentaras

 

 

Rugilė Trumpytė
Organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyriaus projektų koordinatorė

Savaime suprantama, jog kai už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir pastatus Klaipėdos savivaldybės skaičiuojama suma taip skiriasi nuo Registrų centro vertės, kyla pagrįstų įtarimų, ar tinkamai leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. Todėl savivaldybė labai išsamiai turi paaiškinti kiekvieną savo žingsnį, skaičiavimo metodiką. Viršenybė visada turi būti teikiama viešajam interesui, šiuo atveju – visuomenės teisei žinoti, kaip ir kam išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai.

Savivaldybė neatskleidžia visuomenės poreikiams paimamo turto savininkų tapatybių, nes esą laikosi asmens duomenų apsaugos. Kai kuriais atvejais ji tikrai būtina, tačiau kartais kelia ir abejonių. Pavyzdžiui, neseniai žiniasklaidoje paviešinta informacija apie tai, jog politikų ir valstybės tarnautojų pateiktose viešųjų ir privačių interesų deklaracijose nurodomų sandorių vertė nėra įvardijama. Vyriausioji etikos komisija aiškina, jog tai asmens duomenų apsauga, tačiau toks argumentas mažų mažiausiai keistas.

Valdiškame sektoriuje turi būti kuo daugiau skaidrumo, nes tik taip galima didinti visuomenės pasitikėjimą juo. Kita vertus, jei viską darai teisingai, tuomet ir nėra reikalo nieko slėpti. Skaidrumo stoka, manau, turi įtakos ir tam, jog Lietuvoje visuomenė savivaldybes įvardija kaip vienas korumpuočiausių institucijų.

Naujausių tyrimų duomenimis, jos patenka į labiausiai korumpuotų institucijų penketuką. Liūdina ir tai, kad net 77 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad tam, jog būtų aptarnaujami viešajame sektoriuje, jiems reikia asmeninių pažinčių. Ir kyšininkaujame mes labiausiai ES – net 26 proc. apklaustųjų nurodė, jog per pastaruosius metus valdiškose institucijose tvarkydami reikalus davė kyšį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

jonas

jonas portretas
dk,dar tau klausimas desertui,tu turedamas 16 aru zemes ir tokia griuvena,priimtum kaip kompencacija triju kambariu buta su PATOGUMAIS,ir eitum su seima gyventi?O valstybei dekodamas dovanotum 16aru su ta griuvena?

kl

kl portretas
dk,klausimas tau.Kur nors pastebejai kad tie zmones reikalavo milijona?

dk

dk portretas
Milijona - uz griuvena kurioje jokiu patogumu ir t.t. Is lusnos - i rumus??? Apie kokius iskraustymo nepatogumus cia kai kurie raso? Ir apie keletos kartu gyvenima. Tegul dziaugiasi kad gyvens su patogumais ir nereikalauja nerealiu sumu. Tas namiukstis jau baigia i zeme sulysti, ne siandien tai rytoj subyres ir kokia tada kompansacija. Ir nereikia normaliai mastantiems zmonems kabinti pavyduoliu etikete. Niekas nepavydi, bet nereikia su proteliu susipykti ir kelti tokius reikalavimus.
VISI KOMENTARAI 23
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lietuvai priklausančiame kelte įstrigo 12 pabėgėlių
    Lietuvai priklausančiame kelte įstrigo 12 pabėgėlių

    Klaipėdos keltų bendrovės „DFDS Seaways“ kelte „Kaunas Seaways“ aptikta 12 pabėgėlių, pranešė portalas delfi.lt. ...

    7
  • Laivybos administracijoje – landos korupcijai
    Laivybos administracijoje – landos korupcijai

    Aiškėja, kad dalies klaipėdiečių jūrininkų aršiai nuo pertvarkymo ginama Lietuvos saugios laivybos administracija veikė neefektyviai. ...

  • KLASCO pertvarkys atsilaisvinusią perkėlą
    KLASCO pertvarkys atsilaisvinusią perkėlą

    Paskutiniąsias savaites Jūrų perkėlos terminalas gyvuoja kaip Tarptautinė jūrų perkėla – paskutinę keltų liniją iš jos DFDS planuoja iškelti dar šiais metais. ...

    4
  • Medis butą pavertė ola
    Medis butą pavertė ola

    Budelkiemio gatvės 17-ojo daugiabučio namo gyventojams dar kelis mėnesius teks kęsti tamsą, drėgmę, pelėsių tvaiką namuose ir baimę – ar nebus suniokotas jos turtas. Moters bėdų priežastis – per arti langų augantis medis, kuris nieka...

    7
  • Ar reikia įkurti šunų pliažus?
    Ar reikia įkurti šunų pliažus?

    Higienos normoje numačius, kad paplūdimiuose turi atsirasti zona, kurioje galima lankytis su gyvūnais, kilo daug diskusijų. Keturkojų mylėtojai sveikina tokius pakeitimus. ...

    7
  • Baltijos šalių vartotojus netrukus pasieks pirmosios dujos iš JAV
    Baltijos šalių vartotojus netrukus pasieks pirmosios dujos iš JAV

    JAV išgautos gamtinės dujos jau šią savaitę pasieks Lietuvos ir Baltijos šalių gyventojų namus, verslą ir pramonę, elektrines bei ūkininkus. ...

    27
  • Girtuoklių paplūdimiuose mažėja
    Girtuoklių paplūdimiuose mažėja

    Šį sezoną paplūdimyje laiką leidę ir alkoholį vartoję vasarotojai nesiveržė pasitikrinti blaivumo, nors tokia galimybė buvo. Gelbėtojai pastebi, kad girtaujančiųjų pliažuose gerokai sumažėjo. ...

  • Memoriale siūlo suformuoti žemėlapį
    Memoriale siūlo suformuoti žemėlapį

    Skvero, kuriame yra memorialas, skirtas Klaipėdos politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti, laukia permainos. Projektuotojai siūlo apšviesti paminklą, o grindinį paversti žemėlapiu, kur švieselėmis būtų pažymėtos lietuvių tremties...

    3
  • Klaipėdos universitetas keičia strateginę kryptį
    Klaipėdos universitetas keičia strateginę kryptį

    Lietuvos universitetai jau skaičiuoja galutinius 2017 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, todėl galima aptarti kai kuriuos faktus, pasidalinti planais. Viešojoje erdvėje jau skelbti statistiniai duomenys, bet jie buvo fragmenti&sc...

    5
  • Klaipėdoje atsigauna ir naftos produktų krova
    Klaipėdoje atsigauna ir naftos produktų krova

    Liepą Baltijos jūros regione vėl sublizgėjo Klaipėdos uostas. Pirmą kartą visos jo krovinių grupės pasiekė teigiamą rezultatą. ...

    2
Daugiau straipsnių