„Klaipėdos naftos“ vadovo atgaiva – sūnus ir krepšinis

Vos trisdešimties sulaukęs Mantas Bartuška – pats jauniausias generalinis direktorius, kada nors vadovavęs valstybės kontroliuojamai bendrovei "Klaipėdos nafta". Be to, jis – vienas vadovų, įgyvendinančių bene svarbiausią visų laikų valstybinį projektą – Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybą. M.Bartuška, kaip ir jo kolegos, su džiugiu nerimu laukia pirmadienio, kai Klaipėdos uoste švartuosis laivas-saugykla "Independence".

Prie terminalo ištakų

– Prie šito valstybei ypač svarbaus projekto – Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybų esate nuo pat pradžių. Kaip jaučiatės šiandien, kai darbai pasiekė finišo tiesę?

– Šiandien jau yra nuveiktas labai didelis darbas, esame susijaudinę ir labai laimingi. Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo pagrindiniai infrastruktūriniai darbai yra atlikti ir laukiame spalio 27-osios, kai į Klaipėdos uostą atvyks mūsų laivas-saugykla. Laivas neseniai buvo prie Danijos krantų, dabar jis jau juda Klaipėdos link.

– Kada laivas išplaukė į Lietuvą?

– Laivas buvo pagamintas pavasarį ir iškart po to išplaukė iš "Hyundai" gamyklos Pietų Korėjoje. Ten atlikti visi testavimo darbai, išbandyta įranga. Tas laivas kartą buvo panaudotas komerciniam kroviniui iš Pietų Amerikos į Europą. Tai mums dar kartą užtikrino, kad įranga veikia, ir jis gali gabenti suskystintųjų gamtinių dujų krovinius.

– Bet šis laivas neplaukios?

– Ne, jis bus prišvartuotas Klaipėdos uoste ir naudojamas kaip saugykla. O šiuo metu laivo niekas nebuksyruoja, jis plaukia savo eiga, savo turimais varikliais, jo greitis siekia 18 mazgų per valandą. Šioje laivų klasėje tai – gana didelis greitis.

– Kaip užtikrinamas laivo saugumas, kol jis juda  Klaipėdos link?

– Labai nenorėčiau išsiplėsti šiuo klausimu. Galiu pasakyti tik tiek, kad šiuo metu laivo saugumu rūpinasi Norvegijos specialiosios tarnybos, jos lydės laivą ir neutraliuose Baltijos jūros vandenyse, o kai jis pasieks Lietuvos teritorinius vandenis, apsaugą perims lietuviai.

– Neseną incidentą prie Švedijos krantų su mįslingu povandeniniu laivu kai kurie žinovai sieja būtent su "Independence" pasirodymu Baltijos jūroje. Ar per visą ilgą šio laivo kelionę dar pasitaikė kokių nesusipratimų?

– Bendrovėje pradėjau dirbti 2010 metais. Prie šio svarbaus valstybei projekto esu nuo pat pradžių. Tad galiu teigti, jog jokių kitų specifinių situacijų nepasitaikė, trikdžių nebuvo, būtent todėl projektą ir įgyvendinome laiku. Numatoma, kad prišvartavus laivą, vėliau bus atgabentas bandomasis testinis krovinys ir visa įranga, terminalas bus testuojamas, o eksploataciją pradėsime, kaip numatyta – gruodžio mėnesį. Šiandien su Norvegijos kompanija pasirašyta sutartis dėl pusės milijardo kub. metrų dujų per metus, tai yra ketvirtadalis viso Lietuvos suvartojamų dujų poreikio. Tačiau terminalo pajėgumai – kur kas didesni ir kada nors jis galėtų pasitarnauti ne tik Lietuvai, bet ir regionui.

Sutaupė 100 milijonų

– Iki šių metų rugsėjo 25-osios bendrovėje "Klaipėdos nafta" buvote atsakingas už finansus. Ar pavyko sutaupyti, statant šį terminalą?

– Buvome pasitelkę ekspertus, turinčius patirties tokio lygio projektuose. Tad tvirtindami statybų biudžetą buvome numatę, kad reikės 450 mln. litų. Jau dabar aišku, jog pavyks sutaupyti daugiau nei 100 mln. litų. Tai įvyko didelių pastangų dėka. Vykdėme konkursus, siekėme mažiausių kainų, stengėmės racionaliai naudoti lėšas. Daugiau apie tokius projektus, kuriuose būtų pavykę tiek sutaupyti, nesu girdėjęs. Labai tikimės, kad šitas projektas bus pavyzdys kitiems vykdomiems sumanymams. Geri darbai yra matomi, manau, kad tai skatina kitus panašiai elgtis.

– Jūsų paties indėlis įgyvendinant šį sumanymą veikiausiai nemenkas, nes juk buvusiam bendrovės generaliniam direktoriui Rokui Masiuliui tapus energetikos ministru, būtent jus paskyrė vadovauti "Klaipėdos naftai"?

– Sprendimą dėl mano personalijos į šį postą priėmė valdyba. Aš pats Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekte dalyvauju nuo pat pradžių, taip pat sprendžiant strateginius klausimus. Bendrovės valdyba per tuos metus ir investavo į mane, kad, jei reikėtų, būčiau pasiruošęs perimti vadovavimą kompanijai. Aišku, man pačiam šis pasiūlymas buvo labai netikėtas, viskas įvyko greitai.

– Tai, kad kompanijos valdyba į labai svarbias valstybei strateginės bendrovės pareigas pasirinko politiškai neutralų žmogų, liudytų, kad šis postas nėra politinis, kaip buvo įprasta galvoti?

– Bent du bendrovės valdybos nariai, kurie sprendė šį klausimą, yra nepriklausomi ekspertai. Vien jau dėl to politinis momentas čia nublanksta, juolab žinant, kokios svarbos tai yra objektas. Ir apskritai mes įmonėje siekiame įgyvendinti gerosios praktikos principus, kad visi sprendimai būtų pagrįsti ir racionalūs.

Varėna–Vilnius–Klaipėda

– Tai, kad jus paskyrė vadovauti didelei strateginei įmonei – logiška ir natūralu, tik glumina vienas nedidelis niuansas – jūsų amžius. Jums – "Klaipėdos naftos" generaliniam direktoriui – vos 30 metų, o jau parodytas toks milžiniškas pasitikėjimas ir užkrauta didžiulė atsakomybė. Kaip susiklostė jūsų kelias į uostamiestį?

– Esu gimęs ir užaugęs Dzūkijoje, ten kur daugiausia grybų ir uogų. Mokyklą baigiau Varėnoje, vėliau studijos ir darbai Vilniuje, prieš ketverius metus atvykau dirbti į Klaipėdą. Per tą laiką tikrai spėjau pamilti šį kraštą, ypač jūrą. Buvimas prie jos leidžia nusiraminti, apmąstyti sprendimus.

– Kalbant apie profesijos pasirinkimą, kaip apsisprendėte tapti finansininku, juk tai nėra labai romantiškas darbas?

– Polinkis matematikai ir skaičiams buvo nuo mažens. Jau vidurinėje mokykloje dalyvavau įvairiose olimpiadose, verslo modeliavimo konkursuose, kuriuose yra pavykę laimėti ir prizines vietas tiek respublikoje, tiek Europoje. Galbūt tai ir lėmė mano ekonomikos mokslų pasirinkimą Vilniaus universitete. Jau nuo trečio kurso, skubėdamas įgyti praktinių žinių, įsidarbinau audito kompanijoje. Galbūt tai turėjo įtakos mano karjeros posūkiams.

– Klausantis jūsų apie karjeros pradžią ir patirtį, kyla įprastas klausimas šiems laikams: kodėl jūs dar Lietuvoje? Kaip tos tarptautinės kompanijos dar jūsų nenuviliojo į užsienį?

– Man labai patinka gyventi Lietuvoje, nors nežinau, kaip mano gyvenimas toliau susiklostys. Man patinka tas darbas, kurį darau, esu patenkintas savo aplinka, draugais. Daug laiko praleidžiu su šeima ir artimaisiais, kurių rate randu nusiraminimą.

– Jūsų darbas atima didžiąją laiko dalį. Ar atrandate laiko sau, šeimai, ką veikiate turėdamas laisvą valandėlę?

– Tą laisvalaikį, kurio turiu labai nedaug, pastaruosius dvejus metus skiriu savo sūnui Matui. Mažylis atima visas laisvas minutes, bet tuo pat metu ir yra pats didžiausias džiaugsmas. Labai gera matyti, kaip jis auga, kaip mokosi.

– Ar Klaipėdoje jau rimtai įsikūrėte, ar dar kol kas gyvenate "ant lagaminų"?

– Kol kas šeima gyvena Vilniuje, bet planuojame kurtis čia. Mums priimtinas ramus Klaipėdos ritmas, lėtesnis tempas, laisvas stilius. Tad esame pasirengę įžengti į uostamiestį ilgesniam laikui. Kol kas kyla buitinių ūkinių klausimų, bet viskas išsprendžiama.

– Turite kokių nors pomėgių?

– Vienas mano hobių – krepšinis. Žaidžiau jį mokykloje, vėliau – universitete. Tačiau darbai atima daug laiko. Bet labai smagu grįžti į senų draugų kompaniją ir prisijungti prie jų bei išbandyti savo jėgas. Kartais įsilieju ir į "Klaipėdos naftos" krepšinio komandą.

Vizitinė kortelė

Gimė 1984 m. liepos 8 d. Varėnoje.

2003–2007 m. Vilniaus universitete įgijo vadybos ir verslo administravimo specialybę.

2005–2007 m. dirbo konsultantu bendrovėje BDO "Auditas ir apskaita".

2007–2010 m. – vyresnysis konsultantas kompanijoje "Ernst & Young Baltic".

Nuo 2010 m. dirba bendrovėje "Klaipėdos nafta". Iki šių metų rugsėjo – Finansų ir administravimo departamento direktorius, šiuo metu – generalinis direktorius.

Nepriklauso jokiai partijai.

Hobis – krepšinis.

Su žmona Indre augina 2 metų sūnų Matą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių