Sumažins iki nulio

Rusijos magistralinių naftotiekių monopolininko "Transneft" vadovas Nikolajus Tokarevas prieš kurį laiką aiškino, esą iki 2018 m. Rusija naftos bei jos produktų eksportą per Baltijos šalių jūrų uostus sumažins iki nulio.

"2015 m. per Baltijos šalių uostus eksportavome maždaug 9 mln. tonų naftos produktų. Šiemet šias apimtis mažiname iki 5 mln. tonų. O iki 2018 m. jos turėtų sumažėti iki nulio. Šiuos krovinius nukreipsime į savo uostus, kurių pajėgumai – pertekliniai", – kalbėjo N.Tokarevas, asmeniškai susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

"Vykdant atitinkamą vyriausybės nurodymą, krovinių srautai iš Baltijos šalių uostų – Ventspilio bei Rygos – bus perorientuojami į mūsų uostus prie Baltijos jūros – Ust Lugos ir Primorsko, taip pat į Novorosijsko uostą", – patikslino "Transneft" vadovas.

Pasak N.Tokarevo, planas įgyvendinamas magistralinius vamzdynus, kurie nebūtini žaliavinei naftai transportuoti, panaudojant naftos produktams perpumpuoti.

Problemų neįžvelgia?

Tiesa, tiek Latvijos, tiek ir Estijos tranzito verslui tokie Rusijos užmojai – ne naujiena.

"Rusijos planai mums – seniai žinomi. Ir tam ruošiamės: aktyviai ieškome galimybių Rusijos krovinių netekčiai kompensuoti", – patvirtino Latvijos valstybės įmonės "Latvijas dzelzcelš" (Latvijos geležinkeliai) vadovas Edvinas Berzinis.

Jo skaičiavimu, Latvijos tranzito verslas praras iki 10 mln. tonų krovinių per metus.

Viena vertus, tokį Maskvos sprendimą galėjo padiktuoti politinės aplinkybės – ne tik reikšmingai suprastėjo Rusijos ir Europos Sąjungos santykiai, bet ir Baltijos valstybės užėmė kategorišką poziciją Maskvos atžvilgiu.

Kita vertus, E.Berzinio teigimu, svarbus yra ir ekonominis aspektas. "Rusija pastaraisiais metais daug investavo į savo uostus prie Baltijos jūros. Taigi ji norėtų, kad šios investicijos atsipirktų", – aiškino "Latvijas dzelzcelš" vadovas.

Negana to, pastaruoju metu su problemomis susiduria Rusijos ekonomika. O tai taip pat turi įtakos tranzito sumažėjimui.

Estijos valstybinės įmonės "EVR Cargo" vadovas Raulis Toomsalu pripažino: "Rusija jau nuo kovo neeksportuoja naftos produktų per Estiją, todėl tokie jų pareiškimai – visiškai nieko naujo. Mūsų vežėjai ir uostai orientuojasi į kitus krovinius."

Uostai nukraujavo

Vis dėlto, remiantis statistika, Baltijos šalių uostuose nuo šių metų sausio iki rugpjūčio mėnesio buvo perkrauta 96,43 mln. tonų krovinių, taigi apie 4,269 mln. tonų arba 4,2 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.

42,6 proc. viso krovinių srauto teko Latvijos, 33,5 proc. – Lietuvos, 23,9 proc. – Estijos uostams.

Gana didelius praradimus tiek šiais, tiek praėjusiais metais skaičiavo antras pagal dydį Latvijos Ventspilio uostas. 2015 m. krova šiame uoste sumažėjo 14 proc. (iki 22,527 mln. tonų), o šiais metais (nuo sausio iki rugpjūčio) – daugiau kaip penktadaliu, ženkliai sumažėjus rusiškų akmens anglies bei naftos produktų tranzitui.

Kaip patikslino Ventspilio uosto direkcija, per aštuonis šių metų mėnesius buvo perkrauta 12,9 mln. tonų krovinių – 21,6 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

"Ventspils nafta terminals" krovinių apyvarta sumenko 25 proc. (iki 5,7 mln. tonų), naftos produktų "Ventall terminals" – 49 proc. (iki 482 tūkst. tonų). Anglies terminalo "Baltic Coal Terminal" krova sumažėjo 50 proc. (iki 740 tūkst. tonų), o krovos bendrovės "Ventspilio prekybos uostas" krovinių apyvartą 34 proc. (iki 1,4 mln. tonų) sumažino sustojęs anglies srautas.

Trąšų terminalo "Kalija parks" pajėgumai, anot uosto direkcijos, šiemet yra panaudojami vos 5 proc. – perkrauta 236 tūkst. tonų krovinių. Krova "Ventbunkers" terminale smuko 21 proc. (iki 1,5 mln. tonų), "Ventamonjaks" – 8 proc. (iki 302 tūkst. tonų). Tiesa, krovą padidino grūdų, medienos, keltais gabenamų krovinių terminalai.

Krovos mažėjimu skundžiasi ir Rygos uostas – didžiausias pagal krovos apimtis Latvijos uostas.

2015 m. krova Rygos uoste sumažėjo 2,5 proc. (iki 40,056 mln. tonų). O per tris 2016 m. ketvirčius Rygos uostas perkrovė 26,873 mln. tonų krovinių, taigi apie 10,7 proc. mažiau nei prieš metus.

Birių krovinių srautas Rygoje sumenko 8,4 proc. (iki 15,661 mln. tonų), skystų – 20,5 proc. (iki 6,534 mln. tonų), generalinių – 0,5 proc. (iki 4,678 mln. tonų). Maždaug 33,9 proc. viso krovinių srauto sudarė akmens anglis, 24,2 proc. – naftos produktai, 10,2 proc. – kroviniai konteineriuose, 8 proc. – chemikalai, 7,4 proc. – mediena. Visa krova praėjusį mėnesį siekė 1,89 mln. tonų.

Estijos jūrų uostai, anot statistikos, taip pat perkrovė mažiau krovinių. Krova didžiausiame Talino uoste, palyginti su praėjusiais metais, šiemet sumenko apie 10 proc., tuo metu Silamejos uosto krova – mažesnė 4,5 proc.

Renkasi savus

Krova Rusijos uostuose – tiek šiauriniuose, tiek pietiniuose – nuosekliai auga.

2015 m. Rusijos jūrų uostuose buvo perkrauta 676,7 mln. tonų krovinių – 5,7 proc. daugiau nei 2014 m. O per tris šių metų ketvirčius rusų uostuose perkrauta 531,7 mln. tonų krovinių – 5,7 proc. daugiau nei pernai sausį–rugpjūtį. Skystų krovinių krova padidėjo 3,9 proc. (iki 283 mln. tonų), sausų – 7,8 proc. (iki 248,7 mln. tonų).

Krova Rusijos uostuose prie Baltijos jūros – Ust Lugoje, Primorske ir Sankt Peterburge – ūgtelėjo 1,9 proc. Tuo metu krovinių srautai per visus Rusijos šiaurinius uostus augo 31,8 proc. (iki 34,9 mln. tonų), Tolimųjų Rytų – 8,5 proc. (iki 137,9 mln. tonų), Juodosios bei Azovo jūrų – 3,9 proc. (iki 179,7 mln. tonų).

Tiesa, Kaspijos jūros uostų krova sumenko 15,9 proc. (iki 4,3 mln. tonų).

Konkurencija tarp kaimynų

Klaipėdos jūrų uostas šių metų rugpjūtį taip pat fiksavo krovos mažėjimą; paskutinį vasaros mėnesį uoste perkrauta 3 mln. tonų krovinių, taigi 2,6 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu.

Kita vertus, žvelgiant į laikotarpį nuo šių metų sausio, bendras krovos rezultatas Klaipėdos uoste demonstravo augimą. Jis siekė apie 3,4 proc.

Vis dėlto nors Klaipėdos jūrų uostas išlaiko lyderio pozicijas pagal krovos prieaugį, mažėjantis rusiškų krovinių skaičius Estijoje, o ypač Latvijoje, gali nulemti tai, jog tarp Baltijos šalių uostų stiprės konkurencinė kova dėl kitų valstybių krovinių.

Viena iš tų šalių – Baltarusija. O latviai pernai jau pademonstravo, kad jiems netrūksta ambicijų konkuruoti su Lietuva dėl krovinių iš Baltarusijos.

Be kita ko, Baltarusijoje daug investuoja Kinija, dėl to kinai nori turėti prieigą prie Baltijos jūros, per kurią eksportuotų Baltarusijoje gaminamas prekes. Iš pradžių svarstyta, kad jūros vartais gali būti arba Klaipėdos, arba Rygos uostai. Tačiau lietuviai užbėgo latviams už akių – pernai investuotojai iš Kinijos leido suprasti, kad jiems yra patrauklesnis Klaipėdos variantas.

Vis dėlto kaimynai latviai neketina sėdėti rankų sudėję – jie privalo kaip nors kompensuoti praradimus, kuriuos sukėlė krovinių iš Rusijos mažėjimas. Tad nekyla abejonių, kad Latvija bus agresyvi medžiodama naujus krovinius.

Geležinkelininkų kova

Negana to, dėl krovinių aktyviai kovoja ne tik Latvijos jūrų uostai, bet ir geležinkeliai, kadangi ir šie skaičiuoja krovinių mažėjimą.

2015 m. krovinių Latvijos geležinkeliais gabenta 2,4 proc. mažiau nei 2014 m. – 55,645 mln. tonų. O per tris šių metų ketvirčius Latvijos geležinkeliais buvo gabenta 19,6 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai – 34,26 mln. tonų. Importo krovinių srautai sumenko 18,4 proc., eksporto – 14,8 proc.

Naftos ir jos produktų pervežta 24,3 proc. mažiau (12,9 mln. tonų), anglies – 28,6 proc. mažiau (10,46 mln. tonų), o mineralinių trąšų – 0,6 proc. mažiau (2,82 mln. tonų) nei pernai.