Kūną padalijo įnagiu

Šiais metais tai jau septintas negyvas ruonis, prie kurio žūties rankas pridėjo žmonės.

Tačiau visų jų baigtis iki šiol gaubia paslaptys.

Šių į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų ir valstybės saugomų gyvūnų žūčių, pasirodo, niekas niekada netyrė ir nesiaiškino.

Už neteisėtą žvejybą įstatymai numato ne tik žūklės įrankių konfiskaciją, bet ir solidžias baudas, o štai už ruonių brakonieriavimą jūroje nebuvo sulaikytas nė vienas asmuo.

Šį kartą vandalų elgesys peržengė ribas – nupjauta ruonio galva rasta pirmadienį poilsiautojų gausiai lankomame Karklės paplūdimyje.

"Akivaizdu, kad tai – žmogaus darbas. Kitokių variantų nėra. Sunku pasakyti, kokiu įnagiu, tačiau aiškiai matyti, jog galva mechaniškai atidalinta nuo kūno. Lyg kirsta, o gal ir pjauta. Nesuvokiama, kam to reikėjo. Mūsų šalyje galima žudyti laukinius gyvūnus net iškreipčiausiais būdais, ir niekas už tai negresia. O Lenkijoje prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą dėl kelių rastų negyvų ruonių ir aiškinasi, kas tai padarė", – tikino Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis.

Mūsų šalyje galima žudyti laukinius gyvūnus net iškreipčiausiais būdais, ir niekas už tai negresia. O Lenkijoje prokuratūra pradėjo baudžiamąją bylą dėl kelių rastų negyvų ruonių ir aiškinasi, kas tai padarė.

Neseniai pranešta, jog iš tiesų Lenkijos prokuratūra ėmėsi neįprasto tyrimo dėl pajūryje rastų keturių ruonių.

Už tokią veiką Lenkijos įstatymai numato iki trejų metų nelaisvės.

Lenkai neabejojo, jog už tokį elgesį su gyvūnais verta imtis tyrimo – du ruoniai rasti surišti laidu, kurio gale buvo pririšta plyta.

Trečias ruonis buvo uždaužytas sunkiu daiktu, o ketvirtajam – perrėžtas pilvas.

Nudobia be gailesčio

"Aš turiu tokių pat vaizdų nuotraukų kolekciją – uždaužomi negyvai, šaudyti, pjaustyti, kaip tik jie negalabyti. Va, dabar ir galva nurėžta. Aš nebeturiu jokios vilties, kad kas nors pasikeis. Nesuvokiama, kodėl tam tikros institucijos nesiima veiksmų, kurie jiems privalomi?" – stebėjosi Jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.

E.Paplauskis jam antrino, tikindamas, jog visi pajūrio pliažuose aptinkami negyvi ruoniai dažniausiai būna gerai įmitę.

"Ne ligos juos pakerta, o žmogus. Tai yra mitas, jog jie natūraliai miršta. Mums yra pagrįstas įtarimas, jog jie yra žudomi. O štai kada bus pradėti šių ruonių žūties tyrimai, nėra aišku. Sistemiškai niekada niekas nesiaiškino, kokiu pagrindu gyvūnas krito", – pažymėjo aplinkosaugininkas.

Veža traktoriais

Daugybę metų sužalotus ar jūros išmestus ruoniukus slaugantis A.Grušas pastebėjo, jog už neprižiūrėtą arklį ar vištą šiais laikais teisėsauga kelia baudžiamąsias bylas, o štai ruonių žudymo niekas nenori matyti.

"Mūsų valstybė yra neįgali. Ką gali padaryti paprastas žmogus, visuomenininkas? Aišku, kad štai taip negali būti. Už gyvūno kapojimą kirviu nieko negalime padaryti? Aš nežinau, kam tą galvą reikėjo kirsti. Gal čia pasityčiojimas?" – samprotavo A.Grušas.

Beje, egzekucijos įkaltis buvo mįslingai dingęs.

Šią nupjautą ruonio galvą pajūrį tvarkęs žmogus matė dar išvakarėse.

Surinkęs šiukšles, darbuotojas ketino galvą paimti sugrįždamas atgal, tačiau jos neberado.

"Spėjame, kad kažkas paskubomis įmetė į jūrą. Kad niekas nerastų. Tačiau bangos vėl išplovė ją", – pasakojo E.Paplauskis.

Gamtosaugininkai turi rimtų įtarimų, jog su ruoniais sąskaitas suvedinėja vietiniai žvejai.

Tačiau kas iš jų taip elgiasi, nėra žinoma.

Pernai vien per gegužę pajūryje rasta 25 nušauti, nudurti ar uždaužyti ruoniai.

Tai buvo rekordiškai kruvinas mėnuo per visus metus, nes vidutiniškai per metus aptinkama apie 40 negyvų ruonių. Pernai jų rasta 41.

Para – be reakcijos

Kyla klausimas, kodėl per tiek metų teisėsaugai nekilo noro išsiaiškinti, kas rengia visas šias egzekucijas?

Paaiškėjo, jog pirmadienį, kai buvo aptikta ruonio galva, nuotraukos ir visa informacija iš Pajūrio regioninio parko direkcijos pasiekė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekciją.

Tačiau tą dieną nebuvo girdėti jokios reakcijos.

Dienraštis "Klaipėda", vakar, praėjus parai po įvykio, kreipėsi į Vitalį Marozą, Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininką, su vieninteliu klausimu – ar inspekcijos vadovas kreipsis į prokuratūrą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu?

"Dar ne. Nieko negalvojau dar. Aš dar nepriėmiau sprendimo. O bus aišku tada, kai bus aišku", – arogantiškai pareiškė V.Marozas, puolęs auklėti dienraštį, jog šis rašo ne taip, kaip jam norėtųsi.

Tyrimą pradėti privalu?

O štai Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė buvo visiškai kitokios nuomonės.

"Nesu girdėjusi, kad kas nors tokį prašymą kada nors būtų teikęs. O vertėtų. Jei valstybė apsiėmė saugoti šią gyvūnų rūšį, mes turėtume laikytis tam tikrų pozicijų. Mano galva, tyrimas turėtų būti atliekamas. Aš nekalbu apie jo perspektyvą. Tačiau svarbu pabrėžti, jog net ir tokiais atvejais, kai kalbame apie preliminarią žmogaus veiką, teisėsauga turi aiškintis aplinkybes. Man labai gaila, kad tam tikros institucijos neparodė iniciatyvos tam, kad tai būtų pradėta", – kalbėjo D.Pocienė.

Prokurorė patikino, jog teisėsauga privalo žinoti apie tokius dalykus. O nematymas reikalo tokią informaciją perduoti teisėsaugai gali padvelkti įtartinais dalykais.

"Jei tam tikros institucijos nepranešinėja, galvoju, kad iniciatyvos gali imtis bet kas – Pajūrio regioninio parko direkcija arba minimi visuomenininkai, kurie turi surinkę duomenų. Aš kalbu ne tik kaip prokuroras, bet ir kaip žmogus. Kokią žinią mes siunčiame visuomenei ar savo vaikams? Kad ruonius galima žudyti? Tokių faktų ignoruoti negalima. Ignoravimas tik sukelia tolesnių neteisėtų veiksmų darymą. Turi būti formuojamas požiūris į visa tai", – kalbėjo D.Pocienė.

Teisininkė pastebėjo, jog išaiškinamumas šioje byloje būtų glaudžiai susijęs su visuomenės aktyvumu.

"Tai reiškia, jog valstybės institucijų požiūris turi būti tinkamas, ir ši žinia turėtų būti ištransliuota visai visuomenei. Tik tuomet ir visuomenės reakcija bus kita. Mes visi esame sociumo dalis ir turime formuoti požiūrį į visuotinai priimtas taisykles bei normas, to turi mokytis ir jaunesnė karta. Negali voliotis saugomų gyvūnų galvos. Net jei būtų nustatyta, kad ruonius ištiko natūrali mirtis, tyrimas vis tiek turėtų būti atliekamas", – teigė D.Pocienė.

Pareiškimą rašys

Vakar, praėjus dviem valandoms po dienraščio pokalbio su Klaipėdos gyvosios gamtos inspekcijos viršininku V.Marozu, vis tik paaiškėjo, jog aplinkosaugininkas teiksis kreiptis į prokuratūrą.

"Taip, nuvažiavau, galvą pasiėmiau. Pateiksime gaišeną ekspertams. Gal net rytoj (trečiadienį – A.A.) kreipsimės į prokuratūrą, nieko per daug nelauksime. Pats faktas – labai negražus. Ekspertai turės atsakyti, kaip ta galva buvo atskirta, ar gyvam, ar negyvam esant. Ir tuomet kreipsimės į prokuratūrą. Jei kas nors iš visuomenės narių turėtų kokios nors informacijos, gali kreiptis, anonimiškumą garantuosime. Bet kokia informacija padėtų. Sunku suvokti, kas galėjo taip barbariškai pasielgti, patį tokį veiksmą sunku suvokti", – jau tikino V.Marozas.