Almanache „Baltija 2012“ skamba ir nauji vardai

Almanachas „Baltija“ – kasmetis Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus leidinys, kurio naujausias numeris pirmadienį pristatytas skaitytojams.

Įprasta manyti, kad juo turi būti apžvelgiamas šio krašto literatūrinis ir kultūrinis gyvenimas. Iš nusistovėjusio požiūrio nelaisvės uostamiesčio menininkus išvaduoti pabandė šiųmečio almanacho sudarytojas Rolandas Rastauskas. Jo ir Klaipėdos rašytojų vado Juozo Šikšnelio atrinkti tekstai atveria galimybę išgirsti ne tik save, bet ir kitus...

Temas padiktavo sukaktys ir apdovanojimai

Neatsitiktinai almanacho pristatymo vakaras buvo pradėtas klausantis įrašo su Tomo Venclovos skaitomais eilėraščiais. Kaip savo straipsnyje rašo literatūrologas Marijus Šidlauskas, šis poetas „formaliai galėtų būti pavadintas Klaipėdos sūnumi, nes šiame mieste jis išvydo pasaulį“, o šiais metais dar ir 75-tąsias gimimo metines švenčia. Tad jubiliejus buvo viena iš paskatų almanachą sudaryti šio mąstytojo stiliumi – laužant „tabu“ ir leidžiant skambėti įvairiems balsams.

Nors naujos T.Venclovos kūrybos almanache nerasime, tačiau jo paties pasirodymo uostamiestyje galima pradėti laukti jau dabar. „Lapkričio mėnesį Tomui Venclovai ir Adamui Michnikui bus suteikti Klaipėdos universiteto garbės daktarų vardai, tad šiuos garbius asmenis matysime čia“, – patikino R.Rastauskas.

Atidus leidinio sudarytojo žvilgsnis užkliudė ir kitą apdovanojimą, kurio rašytojai buvo linkę nesureikšminti. „Beveik visi „Baltijos“ almanachai nusigręždavo nuo I.Simonaitytės premijos, lyg tai būtų visiškai nereikšmingas kultūrinis judesys. Mes nusprendėme tą kultūrinį judesį sureikšminti. Premijos laureatės Elenos Kranauskaitės publikacija išties puiki“, – teigė almanacho sudarytojas.

Galimybę išgirsti kitus atveria dramaturgija. Caryl Churchill pjesė „7 žydų vaikų“ buvo parašyta po to, kai Izraelis bombardavo Gazą. Šis tekstas erzino ir nebuvo palankiai vertinamas nei žydų, nei arabų, apie kuriuos pjesėje kalbama. Su šiuo kūriniu, sulauksiu daug atgarsių pasaulyje, pažindinami „Baltijos“ skaitytojai.

Laisvė turi struktūrą

Almanache uostamiesčio autorių kūryba nėra dominuojanti. Pirma mintis, šaunanti į galvą matant tai – nejau mūsų rašytojų galios šiemet yra išsekusios? J.Šikšnelis greitai šią mintį paneigė: „Ne, galios neišseko. Tiesiog leidinio koncepcija buvo truputėli kitokia nei įprasta. Sudarytojui buvo suteikta laisvė rinktis kūrinius pagal savo skonį. Klaipėdiečių autorių almanache mažuma ne dėl to, kad jis nematė jų tarpe pajėgių, o todėl, kad metai po metų tos pačios pavardės keliauja iš almanacho į almanachą ir skaitytojams tai pabosta.“

Tvirtą poziciją 2012-ųjų „Baltijoje“ užima jaunimas. Leidinys apipavidalintas Kristinos Gentvainytės nuotraukomis. Mergina gimė ir augo Klaipėdoje, šiuo metu gyvena Belgijoje. Anot R.Rastausko, tai vienintelė jam žinoma fotografė moteris, kurios kūrybą taip stipriai yra paveikęs Remigijus Treigys. Almanache publikuojami darbai iš fotociklo „Simetrija“ kitokie. Skulptūriškai tvirti, vaizduojantys mechanizmų pasaulį – jie diktuoja leidinio norą būti struktūriškai aiškiu.

Klaipėda dažnai yra pavadinama atviru ir laisvu stiliumi gyvenančiu miestu. Ši „Baltija“ – tai mėginimas ne tik deklaruoti, bet ir įgyvendinti šias vertybes. Ar tai jai pavyko iš tiesų? Pamatysime, kai jau atidžiau būsime ją perskaitę. Šiųmetį almanachą įsigyti galima knygyne, esančiame šalia I.Simonaitytės bibliotekos.