- Vytautas Markevičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
-
Etnologas: Užgavėnės – kaimiška šventė, netinkama miestui
Dabar į miestus atgabenamos kaimiškos Užgavėnės, tačiau tokia erdvė joms – ne pati geriausia vieta, LRT RADIJUI sako Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto, Baltų filologijos katedros profesorius Rimantas Balsys. Profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro teigimu, senovėje kilmingųjų švęstos Užgavėnės turėjo akivaizdžių sąsajų su žymiausiais Europos karnavalais – vakarų Europos tradicijomis paremti pasilinksminimai galėtų vykti ir dabartiniuose miestuose.
– Kokia Užgavėnių kilmė?
– Visos kalendorinės šventės, užfiksuotos etnografiniuose aprašuose XIX–XX a., išsivystė ir buvo paveiktos senųjų ritualų, skirtų ikikrikščioniškojo laikotarpio dievams. Visi žemdirbiški ritualai pamažu neteko savo prasmės ir tapo papročiais.
Apie Užgavėnes kalbėti kebliau, nes apie tai, kaip jas galėjo švęsti valstiečiai, rašytiniuose šaltiniuose duomenų beveik nėra. Kilmingųjų švęstos Užgavėnės turėjo akivaizdžių sąsajų su žymiausiais Europos karnavalais ir tradicijomis, tai liudija XV a. duomenys.
Reikia paminėti vyskupą Beringerį, kuris 1428 m. rašė, kad per vestuves ir Užgavėnes vyksta velnių šokiai. Jų metu garbingi žmonės moterims leisdavo persirengti vyriškais drabužiais, kas buvo Dievo uždrausta.
Raktinis žodis čia – garbingi žmonės. Tai reiškia, kad kalbama apie kilminguosius, kurie sekė vakarų Europos tradicija ir rengė tokius pasilinksminimus. Daugiau informacijos randama XVI–XVIII a. raštijoje. Tai laikotarpis, susijęs su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmuose vykusiais pasilinksminimais, skirtais būtent Užgavėnių šventei. Tai unikali, bet mažai populiarinta tradicija, iki šiol neatgaivinta. O tai galėtų vykti, miestai turėtų specifinę šventę. Dabar į miestus atgabenamos kaimiškos Užgavėnės. Tačiau įspraustos į miesto erdvę jos jaučiasi kiek nejaukiai, nepatogiai.
– Užgavėnės pradedamos švęsti keletą dienų prieš tikrąją jų dieną. Ar tai nesipriešina su tikrąja prasme?
– Prisiminkime, ar seniai Lietuvoje turime kalendorių, juk jis atsirado su krikščionybe. Valstiečiai, švęsdami bet kokią žemdirbišką šventę, atsižvelgdavo į gamtos ženklus, kurie buvo pagrindas. Kalendorius įtvirtino krikščioniškas šventes, jos tapo pastovios, aiškiai įrėžtos. Kai kurios – kilnojamos, bet vis tiek įrėžtos. Užgavėnes imta švęsti antradienį.
Kaip Užgavėnes šventė mūsų protėviai, kol nebuvo kalendoriaus, galima tik spėlioti ir fantazuoti. Manau, kad jie kreipė dėmesį į gamtos ženklus. Tai buvo susiję su žemdirbiškais rūpesčiais, darbais. Net vėliau, XIX a. Užgavėnių turinys susijęs su tam tikrais žemdirbiškais dalykais.
Kalbant apie dvarų kultūrą, XVI–XVIII a. LDK dvaruose, tiek didžiuosiuose miestuose, tiek atokesniuose kaimo dvaruose Užgavėnės švęstos ne tik antradienį ir ne tik vieną dieną. Yra sakoma, kad šventė tęsiasi tris dienas iki pat gavėnios pradžios, tad baigdavosi tik Pelenų dieną, paryčiais.
Galime visiškai ramiai ir laisvai elgtis, neapsistoti prie antradienio. Juolab kad tradicija nėra sustabarėjęs sausmedis, kurio negalima pajudinti. Logiška, kad šiandien reikia pritaikyti šventę prie visuomenės poreikių, kad žmonės turėtų laiko ir galėtų sudalyvauti.
– Mūsų kraštas toks nedidelis, bet Užgavėnės skirtinguose regionuose švenčiamos vis kitaip. Kodėl taip yra? Kodėl jos ypatingos Klaipėdos krašte?
– Teisingiau būtų sakyti, kad Užgavėnės turėtų skirtis. Dažnai užmirštame, kad sovietiniu laikotarpiu buvo niveliuota daugybė dalykų, taip pat ir šventės. Po visą Lietuvą buvo išplatintas žemaitiškas Užgavėnių scenarijus. Taip šventė prarado savo regioninį savitumą, pradėta jas rengti pagal vieną kurpalių.
Kalbant apie Klaipėdos kraštą, tarpukariu užfiksuotas unikalus dalykas. Ši šventė vadinta ne Užgavėnėmis, o Šiupinio vakaru. Pagrindinis vakaro akcentas – šiupinio, specifinio patiekalo, ruošimas. Būta ir pasilinksminimo programos su dainomis, šokiais, vaidinimu ir pan. Dar vienas Šiupinio vakaro bruožas – aukų rinkimas arba tam tikrų bilietų pardavimas. Surinktas pelnas būdavo skiriamas labdaringiems tikslams – kultūrai, meno draugijoms remti.
Šiupinio šventė gyvavo tarpukariu ir šiek tiek po karo. Vėliau dėl sovietmečio tradicija nutrūko. Tačiau XXI a. pradžioje Klaipėdos inteligentai ir Mažosios Lietuvos bendrijos šventę vėl ėmė gaivinti. Ji vėl pradėta rengti Klaipėdoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Radvilų ir Chodkevičių sarkofagus planuojama paskelbti kultūros paminklais
Kėdainių ir Kretingos bažnyčiose esančius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų ir Chodkevičių sarkofagus planuojama paskelbti kultūros paminklais. ...
-
Vilnius ruošiasi ypatingai šventei: laukiama rekordinio dalyvių kiekio2
Vilnius ruošiasi ypatingai šventei šią vasarą – jubiliejinei 100-ajai dainų šventei. Laukiama rekordinio kiekio dalyvių. Anot organizatorių, viešbučiai jau užpildyti, mokyklos taip pat, tad ar liks vietų svečia...
-
Prezidentas įteikė apdovanojimus mamoms ir globėjoms iš visos Lietuvos9
Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį, Motinos dienos išvakarėse, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo 51 mamą ir globėją, pranešė prezidentūra. ...
-
Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros ministrai pabrėžė būtinybę stiprinti paveldo apsaugą8
Stokholme viešintis Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys su kolegomis iš Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto (NB8) pabrėžė būtinybę stiprinti paveldo apsaugą. ...
-
Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas: senos pasakos naujos spalvos3
Kauno valstybinis lėlių teatras (KVLT) kviečia į premjerą „Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas“, kurią režisuoja Milda Mičiulytė. Spektaklyje puikiai žinoma lietuvių liaudies pasaka nuskambės naujai, įvedant naujų personažų ir li...
-
Knygų klubas „Paraštėse“ vienija skaityti mėgstančius klaipėdiečius
Metus I. Kanto bibliotekos Pempininkų padalinyje veikiantis knygų klubas „Paraštėse“ vienija skaityti mėgstančius klaipėdiečius. Bendraminčiai susitinka kiekvieną paskutinį mėnesio antradienį. Jų ratas kol kas nėra labai gausus...
-
Profesoriaus darbuose – pasaulio gatvės5
Profesorius Jonas Minkevičius tiki, kad išėję iš jo darbų parodos žmonės supras, kad architektūra – ne atvirukas delne, o istoriškai svarbus menas. ...
-
Garažų vyrų gyvenimo kontrastai: yra vienas dalykas, kuris juos vienija7
Prieš kelerius metus pradėjęs gvildenti vyriškumo temą, fotomenininkas Justinas Stonkus ją tęsia. Lankytojų vertinimui – garažų vyrai ir įtraukūs jų pasauliai. ...
-
Edukacija, kai susilieja teatras ir pedagogika2
Prie jau keturioliktus metus Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) rengiamo festivalio „Nerk į teatrą“ programos kūrėjų šiemet prisidėjo ir vengrų teatro menininkas Gáboras Takácsas. Jis – Káva Dramos / Te...
-
Kaip nepasiklysti informacijos sraute?
Ar kada pagalvojote, kad knygos gali tarpusavyje megzti dialogus? Net ir tos, kurios iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendro, kurių žanrai, komunikacijos formos, o gal net ir vertybės išsiskiria. Ar ne taip būna ir su žmonėmis? Mieliau užs...