- Parengė Alvydas Surblys, Kauno viešosios bibliotekos Senųjų ir retų leidinių skyriaus vyresnysis bibliotekininkas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Santaka" ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senųjų ir retųjų leidinių skyrius tęsia pažintį su tarpukario lietuvių kalbos normintojais bei puoselėtojais.
Kalbininko Prano Skardžiaus (1899 03 26 Subačiuje – 1975 12 18 Hot Springse. Arkanzaso valst., JAV) pagrindinės tyrinėjimo kryptys buvo leksikologija, žodžių daryba, kalbos kultūra.
Universitete užsimezgė jo draugiški santykiai su J.Jablonskiu, buvo jo sekretoriumi, dar buvo vadinamas "antruoju Jablonskiu", t.y. jo įpėdiniu. Po Kazio Būgos mirties, trumpam sustojus kalbotyrinėms studijoms Lietuvos universitete, tęsė mokslus Leipcigo universitete, kur 1925–1929 m. studijavo baltistiką, slavistiką ir lyginamąją kalbotyrą. Švietimo ministerijos stipendiją studijuoti Leipcigo universitete jam ir Antanui Saliui išrūpino Jonas Jablonskis, parašęs rekomendacinį laišką Švietimo ministrui Kazimierui Jokantui. 1929 m. Leipcigo universitete apsigynė filosofijos daktaro disertaciją tema "Slavų skoliniai senojoje lietuvių kalboje". 1933 m. parašė habilitacinį darbą "Daukšos akcentologija", kuris kaip knyga išleistas 1935 m. 1936 m. pasirodė jo darbas "Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas". Tai buvo reikšmingiausi jo darbai lietuvių bendrinės kalbos kilmei ir raidai tyrinėti. Prisidėjo prie akademinio "Lietuvių kalbos žodyno" rengimo. Siekė būti šio žodyno redaktoriumi, bet, pasak kalbininko Aldono Pupkio, dėl Prezidento Antano Smetonos ir P.Skardžių globojusio Vinco Krėvės-Mickevičiaus priešpriešos, "Lietuvių kalbos žodyno redaktoriumi" paskirtas J.Balčikonis. (Pranas Skardžius ir didysis lietuvių kalbos žodynas / Aldonas Pupkis // Acta Linquistica Lithuanica.–Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2012, t. 47, p. 101–129).
Kalbininkas Petras Jonikas, išskyręs tris svarbiausias P.Skardžiaus mokslinio darbo sritis, apie vieną jų rašė: "Trečia Pr.Skardžiaus mokslinio darbo sritis – slaviškieji mūsų kalbos skoliniai. Šių skolinių lietuvių kalboje yra gausiau negu skolinių iš kitų kalbų, ir ne vienu požiūriu buvo svarbu imtis jų tyrinėjimo, ypač kad to dalyko nuodugnaus, patenkinamo nagrinėjimo nebuvo. (...) Todėl Pr.Skardžius savo disertaciniam darbui pasirinko mūsų kalbos slaviškųjų skolinių sritį, ją susiaurindamas senoviniais (XVI–XVII a.) lietuviškaisiais raštais (Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen – Tauta ir žodis VII, 1931 ir atskirai). Jis čia pateikė gudiškųjų ir lenkiškųjų (retkarčiais ir kitų slavų kalbų) lietuvių kalbos skolinių žodyną, duodamas atskirų skolinių reikšmės apibrėžimus, jiems pavaizduoti pateikdamas po vieną antrą sakinį bei žodžių grupę iš senųjų mūsų tekstų ir slaviškąją skolinio formą. Taip pat nurodomi ir svarbesnieji skolinių perdirbiniai lietuvių kalboj." (Ties plačiu lituanistikos baru: prof. Pr. Skardžiaus 70 metų amžiaus sukaktuvėse / Petras Jonikas // Aidai.–1969, kov. (Nr. 3), p. 108).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas17
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...