„Kino pavasaris 2016“: ką vertėtų pamatyti?

O štai talentingiausias šių dienų kinų režisierius Jia Zhang-ke sukūrė kiek prieinamesnį, mažiau nišinį filmą – „Kalnai gali pasislinkti“. Jo centre – meilės trikampis trimis skirtingais laikotarpiais. Filmas nukelia į 1999, 2014 ir 2025 metus. Tačiau per intymią kelių žmonių istoriją siekiama apčiuopti Kinijos „sielą“. Kas su ja vyksta laukinio kapitalizmo sąlygomis? Tai kartu subtilus ir be galo ambicingas darbas.

„Kritikų pasirinkimo“ programoje – taip pat 12 filmų. Turbūt garsiausias jų – anglakalbis graikų režisieriaus Yorgoso Lanthimoso („Iltinis dantis“) debiutas „Omaras“, apdovanotas Kanų festivalio žiuri prizu. Jei jį įtrauksite į savo asmeninę programą, tai bus neabejotinai pats keisčiausias Jūsų pamatytas „Kino pavasario“ filmas.

„Omaras“ nukelia į distopinę visuomenę, kurioje neturėti partnerio yra nusikaltimas. Antros pusės neturintys asmenys yra apgyvendinami viešbutyje, kur per 45 dienas turi susirasti partnerį. Jei to nepavyksta padaryti, jie paverčiami gyvūnais pagal savo pasirinkimą. 

Pagrindinis filmo veikėjas – ką tik išsiskyręs Deividas (turbūt geriausias iki šiol aktoriaus Colino Farrello vaidmuo). Atvykęs į viešbutį kartu su šunimi paverstu broliu, jis nurodo, kad nesėkmės atveju norėtų virsti omaru. Savo taisyklėmis bet kokius romantiškus santykius paraližuojančiame viešbutyje gausu komiškų ir intriguojančių personažų.

Visas viešbučio galimybes išbandęs Deividas galiausiai pabėga į netoliese plytintį mišką, kuriame slepiasi visuomenės medžiojama vienišių gentis, kurių taisyklės nemažiau represyvios ir slegiančios. Čia jis sutinka aktorės Rachel Weisz vaidinamą silpnaregę moterį ir išvysta prasmingesnio gyvenimo galimybę.

Absurdiško humoro kupinas filmas maištauja prieš sistemą ir bet kokį visuomenės spaudimą – ar tai būtų poravimasis, ar buvimas vienišiu. Šis autentišką patirtį įprasminantis filmas yra nepraleistina kino patirtis.

Dar viena apie buvimą savimi ir su kitu žmogumi pasakojanti juosta – kadrinės animacijos darbas „Anomaliza“. Jo režisierius – žymus JAV scenaristas („Būti Džonu Malkovičiumi“, „Adaptacija“, „Jausmų galia“) ir pradedantis režisierius Charlie Kaufmanas („Anomalizą“ kūrė kartu su animatoriumi Duke`u Johnsonu). Man jo pavardė yra sinonimiška su geru kinu, nes dar niekada nenuvylė joks su ja sietinas darbas.

Vos kelių filmo minučių užtenka, kad užmirštum, jog pagrindinis filmo veikėjas yra animuota lėlė. Jos vardas – Maiklas Stounas (įgarsina Davidas Thewlisas), ir jis – tikras, žmogiškas, išgyvenantis krizę, susvetimėjęs su visais aplinkiniais žmonėmis, kurie jam visi yra vienodi. Šis susvetimėjimas perteikiamas juos visus, vyrus ir moteris, įgarsinus vienu – Tomo Noonano – balsu. Bet staiga netikėtai pasigirsta vienas autentiškas, tikras balsas. Ji yra vardu Liza ir kalba aktorės Jennifer Jason Leigh balsu. Šis balsas Maiklui suteikia galimybę įprasminti gyvenimą. Venecijos kino festivalyje filmas buvo apdovanotas Didžiuoju žiuri prizu.

Kolumbijos režisierius Ciro Guerra pakvies į filosofinę odisėją po Amazonės džiungles filme „Gyvatės apkabinimas“. Jo centre – paskutinio iš savo genties išlikusio šamano Karamakate santykiai su dviem vakariečiais mokslininkais, į ekspediciją besileidžiančiais 2 skirtingais laikotarpiais: 1911 ir 1940 m. Filmas paremtas tikrais, tyrimus džiunglėse atlikusių mokslininkų vokiečio Theodoro Koch-Grunbergo ir amerikiečio Richardo Evanso Schulteso dienoraščiais. Juodai baltai nufilmuotame filme atskleidžiamas žmogaus ir gamtos ryšys bei kolonializmo destruktyvumas. Šis kūrinys tapo pirmuoju Kolumbijos filmu, nominuotu „Oskarui“.

1962 metais susitikę du režisieriai – Holivude karaliavęs britas Alfredas Hitchcockas ir prancūzų naujosios bangos atstovas Francois Truffaut – kalbėjosi visą savaitę. Po keturių metų šių pokalbių pagrindu buvo išleista knyga „Hitchcockas pagal Truffault“, kuri daugeliui režisierių tapo kone biblija. 2015 metais to pokalbio atrastų įrašų ir archyvinės medžiagos pagrindu buvo sukurtas filmas „Hitchcockas/Truffault“ (rež. Kentas Jonesas), kuriame 10 garsių šių dienų režisierių dalinasi savo mintimis apie šiuos du kino grandus ir minėtąją kultinę knygą.

Debiutinį brito Johno Macleano filmą „Vangūs vakarai“ rasite „Metų atradimų“ programoje. Tai dar vienas bandymas (sėkmingas!) suteikti „šviežumo“ atrodytų jau gana smarkiai nuvalkiotam vesterno žanrui.

16-metis škotas Džėjus (akt. Kodis Smit-McPhee) atsidangina į Ameriką ieškoti prapuolusios mylimosios Rozos (akt. Caren Pistorius). Naivų vaikiną netrukus imasi globoti ciniškas klajūnas (kaip visada prikaustantis Michaelas Fassbenderis). Prasideda išbandymų ir kraujo kupina kelionė į Vakarus, pakeisianti abu personažus. Tai be galo žavingas filmas su smagiu, feministiniu „kabliuku“, kuris tiks pasiilsėti nuo kitų, kiek labiau smegenis įtempiančių filmų.

Daugiau informacijos – kinopavasaris.lt.