Pagausėjo šeima, pasiūlė gerą darbą kitame mieste, nebeužtenka pajamų mokėti paskolą už namą – reikia kito būsto. Stingantieji tam sutaupyto pinigų kapšelio gali mėginti atsiskaityti turimu turtu.
Keistis atrodo saugiau
"Keičiu keturių kambarių butą Garliavoje į butą Vilniuje, galiu primokėti." Šio skelbimo autorius Virginijus pamanė, kad tokiu pasiūlymu kas nors susidomės.
"Pardavus butą, nesinorėtų po to ilgai ieškoti, ką nusipirkti, juk ir kainos gali keistis. Toks variantas atrodo saugesnis", – motyvavo kaunietis.
Skelbimą internete maždaug prieš mėnesį įdėjęs vyras sulaukė vieno interesanto skambučio.
Buto keitimo priežastis paprasta. Pakaunėje būstas laisvas, o sostinėje jį tenka nuomoti. Kokio buto norėtų Vilniuje, vyras griežtų kriterijų neišsakė. Pasak jo, variantai galėtų būti įvairūs, priklausomai nuo buto dydžio, būklės ir vietos.
"Manau, surastume variantą, kad keturis kambarius iškeistume į keturis", – pridūrė pašnekovas. Tačiau, pasak jo, norėtųsi, kad įgyjamas būstas būtų ne senesnis nei 15 metų. Jei neatsiras norinčiųjų mainytis, butą šeimininkas mėgins parduoti ir ieškos ką pirkti sostinėje.
Sutiktų ir primokėti
Kaunietis Vaidas, paskelbęs, kad dviejų kambarių butą Kaune pageidautų išsikeisti į dviejų ar trijų kambarių būstą Klaipėdoje, per keletą dienų sulaukė vieno skambučio. "Ir tas pats buvo nerimtas", – šyptelėjo vyras.
Pašnekovas prisipažino, kad butą Eigulių mikrorajone šeima jau kurį laiką bando parduoti.
"Pirkėjų yra, tačiau bėda ta, kad jie siūlo nerealias kainas arba nori pirkti išsimokėtinai. Nežinau, ką reikės daryti, – gal palaukti? Kita vertus, mes labai ir neskubame", – prisipažino Vaidas.
Jūrininku dirbantis vyras pasakojo, kad į uostamiestį šeima dairosi jau kurį laiką, tad jeigu pavyktų surasti keitimuisi tinkamą būstą, tai esą būtų patogiausias variantas.
"Jei sutiktų abiejų pusių norai ir lūkesčiai, mainai iš dalies būtų geriau, nei parduoti ir pirkti, nes būtų mažiau formalumų, reikėtų mažiau dokumentų", – svarstė vyras.
Pašnekovas teigė, kad jam nėra labai svarbu, kuriame uostamiesčio rajone įsikurti. Bene vienintelis nepriimtinas variantas – žvejybos uosto rajonas, o tarp labiausiai pageidautinų vietų – Sportininkų ir jai artimos gatvės.
Vaidas įvertino, kad jo turimas būstas – puikus pasiūlymas, ypač jaunoms šeimoms, mat netoliese veikia ir mokykla, ir vaikų darželis. Pašnekovo įsitikinimu, jo turimo turto vertę taip pat kelia gera infrastruktūra, vaizdinga aplinka, ramūs kaimynai, kurių nėra daug – daugiabutyje tik dvi laiptinės.
Tačiau esą jei Klaipėdoje pasitaikytų dėmesio vertas variantas, kauniečiai būtų pasiryžę ir primokėti.
Už sklypą nori buto
Butą nuomojantis Romualdas nuosavą būstą uostamiestyje tikisi įsigyti mainais už 4,6 ha žemės prie Minijos. Greta keitimo klaipėdietis šį turtą mėgina ir parduoti, tačiau kol kas – nesėkmingai.
Pašnekovas tikino, esą dar praėjusių metų pradžioje kaimo turizmo paskirties sklypas su visais projektais ir statybų leidimais buvo įvertintas 2,5 mln. litų. Apmirus nekilnojamojo turto rinkai Romualdas tokios sumos gauti nebesitiki.
"Šioje vietoje patys žadėjome plėtoti kaimo turizmą, tačiau susiklostė nepalankios aplinkybės ir šių sumanymų teko atsisakyti. Mintis pabandyti iškeisti sklypą į butą kilo žmonai. Kol kas sulaukėme tik vieno pasiūlymo – keisti į nebaigtą statyti namą, bet mums toks variantas netiko", – pasakojo pašnekovas.
Sklypą vaizdingoje vietoje Romualdas viliasi iškeisti į gerai įrengtą dviejų kambarių butą su maždaug 400 tūkst. litų priemoka. Šiuo metu senamiestyje būstą nuomojantis klaipėdietis norėtų įsikurti ramesnėje vietoje.
Vilnietė Gražina taip pat viliasi įgyti butą mainais už 14 arų sklypą Vilniaus rajone, Riešėje. "Tikiuosi, žmonės turi prisipirkę butų, kurių nenaudoja. Butas – toks daiktas, kurį reikia išlaikyti, o žemės sklypas valgyti neprašo, išlaidų nereikalauja", – svarstė moteris.
Savo turto nenuvertina
Vilnietė patikino, jog susidomėjusių žmonių buvo, tačiau sandoriai neįvyko. "Vieni neturėjo grynųjų pinigų primokėti, keitimas nebuvo lygiavertis. Kiti siūlė tokį butą, į kurį reikėtų investuoti dar mažiausiai 100 tūkst. litų", – prisiminė pašnekovė.
Moters nuomone, sklypas vertas nemažų pinigų, nes yra su komunikacijomis, geroje vietoje. Nepaisant to, ji nuleido kainą žemiau 200 tūkst. litų. Mat ši suma esanti ta riba, aukščiau kurios nekilnojamojo turto žmonės nebeperka, o už mažesnę kainą pirkėjai esą moka neimdami banko paskolų.
Gražina džiaugėsi, kad parduoti sklypą jai neskubu. Jis įgytas seniai ir nebrangiai, grąžinti paskolos už jį nereikia.
"Keitimas – vienas paskutinių variantų. Pagrindinis tikslas – parduoti, o ne keisti. Aš jau pajutau, kad mainai gali būti labai netolygūs, abu turtus labai sunku įvertinti", – prisipažino moteris.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad buto ir žemės nuvertėjimo tendencijos labai skiriasi. "Butai nuvertėja greičiau, o žemės vertė priklauso nuo įstatymų. Jei įves nekilnojamojo turto mokestį, manau, kainos dar labiau kris", – svarstė pašnekovė.
Vilnietės manymu, dabar tokio turto pardavimas – laimės dalykas, o mainų variantas – dar mažiau tikėtinas.
"Tačiau keičiantiesiems iš mažesnio buto į didesnį dabar yra labai puikus šansas išlošti. Žmonės, pasiėmę paskolas, nebeišsimoka, ieško mažesnio būsto", – komentavo moteris, per pusantrų metų tapusi nekilnojamojo turto rinkos žinove.
Pašnekovės nuomone, juo mažiau žmonės turės pinigų, tuo labiau populiarės mainai. "Juk sovietiniais laikais tik taip ir būdavo", – prisiminė Gražina.
Paskola nekliudytų mainytis
Jei butas arba namas pirktas paėmus paskolą iš banko, keitimosi variantas taip pat įmanomas. Tačiau bankininkai skeptiškai vertina tokias operacijas.
"Kai žmogus nori vieną turimą turtą iškeisti į kitą, labai maža tikimybė, kad ras kitą žmogų, kurį absoliučiai tenkins tokie mainai. Tai tas pats, kas apsimainyti žmonomis", – komentavo bendrovės "DnB Nord būstas" direktorius Gediminas Jankauskas. Nors yra gausybė žmonių, kurie nori pakeisti savo butą į didesnį arba mažesnį, G.Jankausko žiniomis, nekilnojamojo turto mainai itin retas reiškinys.
Specialisto įsitikinimu, daug paprastesnė procedūra yra mainai naudojant pinigus: parduodi ką turi, nuperki ką nori.
Jei žmogus, turintis būstą su paskola, vis tik nusprendžia pakeisti jį kitu nekilnojamuoju turtu ir suranda tuo suinteresuotą asmenį, banko paskola tai daryti netrukdytų. Paskola liktų, tik jos užstatu taptų kitas būstas.
"Mes savo klientams siūlome daug paprastesnį būsto keitimo būdą – specialią paskolą keičiantiesiems būstą. Jei žmogus turi vieną būstą su paskola ir pageidauja kito buto ar namo, antro kredito imti jam nereikės", – dėstė banko atstovas.
Pavyzdžiui, žmogus turi butą, kurio vertė 400 tūkst. litų ir nori nusipirkti butą, kurio vertė 600 tūkst. litų. Bankas skaičiuos, ar klientas sugebės grąžinti didesniąją – 600 tūkst. litų paskolą. Kreditą keičiantiesiems būstą bankas išduos dar tebesant pirmajai, 400 tūkst. litų, paskolai. Tačiau bankas įpareigos klientą per tam tikrą laikotarpį pirmąjį būstą parduoti.
"Ne veltui žmonija išrado pinigus – mainų ekvivalentą. Daug lengviau daiktą keisti į pinigus nei daiktą į daiktą", – nuo natūrinių mainų atkalbinėjo G.Jankauskas.
Kartais įmanoma išlošti
Kadangi nekilnojamojo turto kainos nukrito, atsirado didelė pasiūla, dabar palankus laikas pasikeisti butą ar namą į geresnį, erdvesnį, patogesnėje vietoje. Tačiau bene dažniau pirkėjai prispiriami rinktis atvirkštinį variantą.
Pavyzdžiui, žmogus turi paėmęs 400 tūkst. litų paskolą, kai pirko, jo būsto vertė buvo 500 tūkst. litų. Dabar šio buto vertė 400 tūkst. litų. Jis rado butą, kuris vertas 250 tūkst. litų. Bankas paskolins dar 250 tūkst. litų, o pirmąjį parduos už 400 tūkst. litų ir padengs dalį antrosios paskolos. Tada banko klientas liks su mažesniu butu ir mažesne paskola.
Jei būstas buvo pirktas piko metu, kai kainos buvo rekordinės, o parduotas dabar, pelną reikėtų pamiršti. Tačiau galima išlošti, jei būstas pirktas, kai nekilnojamojo turto kainos dar nebuvo sukilusios ir dabar būtų parduotas brangiau. Tuomet galima įsigyti didesnį, kokybiškesnį būstą už tokią pačią arba net mažesnę kainą.
Pasak G.Jankausko, bankas paskolą keičiančiajam būstą linkęs išduoti tada, kai reikalingas didesnis gyvenamasis plotas pagausėjus šeimai arba kai nebeišgalima grąžinti didelės paskolos. Kita vertus, šie veiksniai nelemiantys.
Bankas vertina kliento dabartines pajamas, tiek senojo, tiek naujojo būsto vertes. Tačiau keičiant būstą paskolos sąlygos bus šiandieninės. Kartais tai naudinga, kartais – ne.
"Jei paskola paimta 1998 m., dabar sąlygos gali būti palankesnės. Jei lygintume su 2007 m., reikalavimai yra sugriežtėję", – palygino G.Jankauskas.
Keičiantis mokama mažiau
Nekilnojamojo turto mainų įforminimas pas notarą turi privalumų – tai atsieina pigiau, nei tokį turtą parduodant ir perkant.
"Tiek vienu, tiek kitu atveju dokumentacija ir formalumai – menki, juos atlieka notaras. Tačiau mainų atveju klientams reikės mokėti tik už vieną sandorį vietoj dviejų", – komentavo Klaipėdos 7-ojo notarų biuro notarė Virgilija Joana Martinauskienė.
Mainų atveju mokestis notarui skaičiuojamas nuo didesnės nekilnojamojo turto vertės objekto ir sudaro 0,45 proc. Pavyzdžiui, jei vieno buto vertė – 50 tūkst., o kito – 100 tūkst. litų, notarui teks sumokėti 450 litų.
Nors mainomo objekto vertę gali nusistatyti pats savininkas, tačiau ji neturi būti mažesnė nei inventorizacinis įkainojimas.
"Notaras iš Registrų centro gauna pažymą, kurioje nurodyta vidutinė konkretaus mainų objekto rinkos vertė. Per sandorį ši pažyma mums tarnauja kaip atspirties taškas", – aiškino pašnekovė.
Nekilnojamojo turto mainai prilygsta pirkimui ar pardavimui. Tad vienai kuriai pusei po kurio laiko sumanius "atsimainyti", to šiaip sau padaryti nepavyks – sandorį teks ginčyti teisme.
V.J.Martinauskienė pripažino, kad pastaraisiais metais natūriniai mainai sudaro labai nedidelį sandorių procentą.
"Dabar apskritai nekilnojamojo turto sandorių rinka faktiškai sustojusi. Mainai dažniausiai vyksta tarp tėvų ir vaikų ar kitokių giminystės ryšių siejamų žmonių. Tačiau tai net ne rinka, o turto perrašinėjimas", – pastebėjo notarė.
Vakariečiai susižavėję mainais
Nekilnojamojo turto mainai Vakarų pasaulyje laikomi naujove. Užsienio spaudoje teigiama, kad jie populiarėja, ypač kai būsto nesiseka parduoti kelerius metus. Šiam procesui ypač padeda internetas – skelbimus gali skaityti viso pasaulio žmonės. Tam skirtas ne vienas specializuotas tinklalapis. Pavyzdžiui, Amerikoje sukurto interneto portalo goswap.org šūkis – "Tu perki mano, aš – tavo!"
Šio portalo autorius Sergejus Naumovas prisipažino, kad idėja jam kilo po to, kai pats ilgą laiką negalėjo parduoti namo Floridoje ir ėmė galvoti apie keitimo variantą. Tiesa, namą jis netikėtai pardavė, bet mainų idėją plėtojo toliau. Nekilnojamojo turto keitimas, S.Naumovo nuomone, krizės laikotarpiu išeitis tiems, kurie priversti keisti gyvenamąją vietą.
Klientus "poruojančioje" interneto svetainėje goswap.org vyrauja Amerikos ir didžiųjų Europos valstybių gyventojų pasiūlymai. Paieškos langelyje reikia įrašyti, ką siūlai ir ko ieškai.
Nekilnojamojo turto mainų privalumu laikoma tai, kad sutaupoma daug pinigų, nes nereikia mokėti komisinių tarpininkams. Svetainės kūrėjai tikina, kad keitimasis išties veiksmingas ir siūlo paskaityti sėkmingas mainų istorijas.
Per dvi savaites minėtame portale atsirado beveik 8 tūkst. naujų skelbimų. Kantriai juos panaršius galima rasti pasiūlymų, galinčių sudominti ir lietuvius. Antai mainais už kokį nors lygiavertį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje siūlomas prašmatnus namas Floridoje, ant vandenyno kranto. Šio namo Majamyje vertė – 1,2 mln. JAV dolerių.
Lietuvoje pasirašyta mainų sutarčių
2007 m. – 40
2008 m. – 25
2009 m. I pusm. – 9
Šaltinis: Valstybės įmonė Registrų centras
Darius Verbyla, Nekilnojamojo turto rinkos specialistas
Užklausimų dėl mainų sulaukiame daugiau nei, pavyzdžiui, prieš pusę metų. Tačiau tai tik pavieniai klientai, kurie sako: "Parduočiau arba mainyčiau būstą". Iš klientų girdime, kad tokios derybos vyksta. Specialios keitimo paslaugos neteikiame, tačiau jei būtų abi pusės, kurios norėtų keistis savo turtą, suvestume juos. Surasti du klientus, kurių norai visiškai atitiktų, dar nepavyko. Tai nenuostabu, nes abiejų pusių nuomonės dėl įgyjamo turto turi sutapti. Jei žmogus duoda 300 tūkst. litų – viskas aišku. Jei duoda 100 tūkst. litų ir dviejų kambarių butą, nesi garantuotas, kad pardavęs butą turėsi 300 tūkst. litų. Nekilnojamojo turto įvertinimas, kad ir koks objektyvus jis būtų, visada turi ir subjektyvų vertinimą. Manau, kad dėl to mainai niekada nebus labai populiarūs. Keitimasis nekilnojamuoju turtu pasiteisina tuo, kad nereikia turėti didelių pinigų sumų. Tokie sandoriai galėtų būti patrauklūs tiems, kurie turi ypač didelio ploto nekilnojamąjį turtą. Jie įgyja mažesnį būstą ir papildomai pinigų.
Naujausi komentarai