© Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Daugiau nei du trečdaliai apklaustųjų neprieštarauja, kad Lietuvoje būtų įteisinta dviguba pilietybė, rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" atliktas tyrimas.

Kaip rodo apklausos rezultatai, dvigubai pilietybei linkę pritarti 72,3 proc. respondentų, 10 proc. apklaustųjų atsakė tam nepritariantys, o 6,3 proc. sutiktų, kad tokia galimybė būtų numatyta tik tiems asmenims, kurie Lietuvą paliko iki Nepriklausomybės paskelbimo 1990 m.

Dvigubos pilietybės idėją labiau palaiko didesnes pajamas gaunantys gyventojai ir vyrai. Neigiamai ją dažniau vertina vyriausieji ir menkesnio išsimokslinimo respondentai, Vilniaus ir kaimų gyventojai.

Tyrimo duomenimis, visi išeiviai - ir emigravusieji iki 1990 m., ir išvykusieji vėliau - vertinami panašiai: beveik pusė apklaustųjų (atitinkamai 46 ir 48 proc.) teigė juos vertinantys teigiamai, šiek tiek mažiau (42 ir 40 proc.) - neutraliai. Neigiamą požiūrį į emigrantus išsakė atitinkamai 4 ir 2,6 proc. respondentų.

Teigiamai emigrantus dažniau vertina vyresnio amžiaus, vidutinio išsimokslinimo ir vidutines pajamas gaunantys žmonės. Neutraliai - 26-35 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausias pajamas gaunantys gyventojai.

Didžioji dalis (62 proc.) apklaustųjų teigė, kad palikti Lietuvą juos priverstų ekonominės priežastys, 9,5 proc. rinkosi atsakymą "bendra atmosfera valstybėje", 4,7 proc. - "per mažai erdvės saviraiškai", 3,4 proc. kaip priežastį nurodė meilę.

Ekonomines priežastis dažniau minėjo jaunesnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažiausias pajamas gaunantys žmonės, darbininkai, smulkūs verslininkai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Bendrą atmosferą valstybėje kaip galimos emigracijos priežastį dažniau nurodė aukštąjį išsilavinimą turintys ir didžiausias pajamas gaunantys apklaustieji, vadovai, specialistai, studentai, didmiesčių gyventojai.

Liepos 8-17 dienomis 95 atrankiniuose šalies taškuose apklausti 1005 gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa atlikta standartizuoto interviu metodu.

Šiuo metu Seime svarstoma naujoji Pilietybės įstatymo redakcija dvigubą pilietybę išsaugo iš Lietuvos pasitraukusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo bei jų palikuonims, tuo metu po 1990-ųjų pasitraukusieji dvigubos pilietybės turėti negalės, ji galėtų būti suteikiama tik užsienyje gimusiems jų vaikams.

Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Šis Konstitucijos straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.

Pernai birželį Seimas priėmė naują Pilietybės įstatymą, pagal kurį užsienyje gimusiems išeivių vaikams ir Europos Sąjungos ar NATO valstybių pilietybę įgyjantiems lietuviams leista turėti du pasus. Tačiau tuometinis prezidentas Valdas Adamkus įstatymą vetavo, pareiškęs, kad jis neatitinka Konstitucijos ir diskriminuoja kai kurių valstybių pasus gavusius emigrantus. Seimas valstybės vadovo veto pritarė.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.