Prezidentė: užsitęsusi valstybės valdymo sumaištis kelia nerimą

Didžiosios grėsmės saugumui - pratybos „Zapad“ ir Astravo AE

Pasaulis aiškiai supranta, kad didžiosios grėsmės transatlantiniam saugumui kyla mūsų regione dėl Karaliaučiaus srities militarizavimo, pratybų „Zapad“ ir geopolitiniu ginklu pavirtusios Astravo atominės jėgainės, sako prezidentė D. Grybauskaitė.

„Šiandien demokratiją ginantis pasaulis jau labai aiškiai supranta, kad didžiosios grėsmės transatlantiniam saugumui kaupiasi būtent mūsų regione: Kaliningrado srities militarizacija, agresyvios puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad“ ir geopolitiniu ginklu pavirtusi Astravo atominė jėgainė“, -  metiniame pranešime teigė prezidentė.

Ji taip pat įvardijo, kad šiemet Lietuva sulaukė „istorinio palaikymo“ iš NATO sąjungininkų, kuomet buvo dislokuotas batalionas, kurį sudaro 7 valstybių kariai, įskaitant Jungtines Valstijas. Tačiau ji pažymi, kad nepaisant esamų garantijų būtina siekti greitesnio NATO sprendimų priėmimo proceso, dar tvirtesnių gynybos planų, bendros oro gynybos.

D.Grybauskaitė pažymėjo, kad Lietuva ir pati prisideda prie saugumo užtikrinimo būdama strategine Ukrainos ir Gruzijos partnere, talkindama kovoje su migracijos krize, aktyviai dalyvaudama „globalioje antiteroristinėje koalicijoje“.

Ji taip pasisakė už didesnę Europos šalių integraciją, kuri „gali tapti atsvara nestabilumui ir įtampai, tvyrančiai pasaulyje“, o narystė ES, anot jos, yra „garantija, užsitikrinant ilgalaikę taiką, stabilumą ir gerovę“.

„Tačiau Europa neapsaugos mūsų nuo politinės trumparegystės: turime patys apsivalyti nuo išorinių įtakų ir didinti pilietinį atsparumą“, - sakė šalies vadovė.

Per pastaruosius metus – keturi pasikėsinimai į žodžio laisvę

Laisva žiniasklaida yra priešakinė linija vykstančiame informaciniame kare, tuo tarpu per pastaruosius metus valdžioje buvo iškeltos bent keturios iniciatyvos su pasikėsinimu į žodžio laisvę, skaitydama metinį pranešimą pažymėjo prezidentė.

„Nors Lietuva didžiuojasi demokratine visuomene, Lietuvos demokratijos tėvo Kazio Griniaus metinės palydėtos net keturiais pasikėsinimais į žodžio laisvę. O juk kaip ir prieš šimtą metų žiniasklaida yra mūsų ginklas, Tėvynės sargas ir tiesos kardas. Neretai – vienintelis valstybės ramstis, kovojant su korupcija, informacinėmis atakomis ir socialiniu nejautrumu“, – ketvirtadienį per metinį pranešimą pareiškė šalies vadovė.

Šalyje politikai ėmėsi siūlymų riboti žodžio laisvę, kai tuo tarpu priešiškus „trolius“ ir melagingas naujienas virtualioje erdvėje stabdantys Lietuvos „elfai“ sulaukė net tarptautinio dėmesio, nes jie užtikrina saugumą ir atsparumą realiu laiku, pastebėjo prezidentė.

Naujoji vadžia buvo registravusi bent kelias iniciatyvas, kurios sulaukė kritikos dėl žodžio laisvės varžymo, ir jų buvo atsisakyta. Viena iš daugiausiai diskusijų sukėlusi kelių „valstiečių“ registruota nuostata – įpareigoti žiniasklaidą užtikrinti, kad ne mažiau kaip 50 proc. turinio sudarytų pozityvios naujienos.

Taip pat Kultūros komitetas buvo registravęs pataisas, draudžiančias skelbti juridinio asmens reputaciją pažeidžiančią informaciją, tačiau po diskusijų atsisakyta ir jų. Taip pat Seime buvo registruota ir kitų iniciatyvų, pvz., politikams perduoti Lietuvos radijo ir televizijos vadovo skyrimą, jos net nesvarstytos.

Didžiausios Seime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas ir Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad žiniasklaidos laisvės „niekas neplanuoja varžyti“, ir valdantieji kaskart atsitraukdavo kilus abejonėms, kad siūlomi projektai gali varžyti žodžio laisvę.

„Tai ne mūsų ruošti projektai. Mes gavome visą eilę įstatymų, kuriuos rengė praėjusios kadencijos Seimo nariai, mes per tą masę įstatymų, kurie atėjo, nebuvome įsigilinę į jų turinį. Visais atvejais mes pasitraukinėjome, kai tik suprasdavome, kad tas įstatymas kaip nors gali veikti žodžio laisvę. Mes niekada nieko buldozeriu nestūmėme“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R.Karbauskis.

Komentuodamas „tvarkiečio“ Petro Gražulio siūlymą dėl LRT valdymo R.Karbauskis pažymėjo iš karto raginęs projekto atsisakyti.

„Negaliu atsakyti už poną P.Gražulį, kodėl jis teikia tokius siūlymus. Mes jų nepalaikėme, iš karto atmetėme, aš net pasakiau: atsiimkite tą pasiūlymą, nes mes jo nepalaikysime“, – sakė „valstiečių“ vadovas.

Laikas investuoti į partijų kokybę

Stabiliai demokratinei valstybei reikia skaidrios, brandžios ir stiprios partinės sistemos, o išplauta partinė atsakomybė ir atskaitomybė leidžia suvešėti įvairioms populizmo atmainoms, sako prezidentė D. Grybauskaitė.

Skaitydama metinį pranešimą Seime ji pažymėjo, kad dabar pats laikas investuoti į partijų kokybę ir žmones, ir su besikeičiančiomis kartomis partijų vadovybėse politinei sistemai prasideda naujų galimybių laikotarpis.

„Su besikeičiančiomis kartomis partijų vadovybėse siejamas kokybinio atsinaujinimo lūkestis. Uždarumas, savanaudiškumas ar net kriminalizacijos atvejai atveria kelią vis mažiau pasiruošusiems politikos naujokams. Chroniškas koalicijų trapumas neužtikrina žmonėms saugumo jausmo, be aiškaus partinio užnugario nejuda ir pertvarkos. Todėl pats laikas investuoti į partijų kokybę ir žmones“,  Seime ketvirtadienį kalbėjo šalies vadovė.

Anot jos, politinis pasirengimas valdyti valstybę yra gyvybiškai svarbus ir tikrai ne vienos dienos reikalas.

„Kad bus principingai nusigręžta nuo nomenklatūrinių ir korupcinių tradicijų, apsivalyta nuo pinigingose kišenėse užsisėdėjusių veikėjų, kad populistinius vieno sezono darinius ir derinius pakeis atsakingos politinės jėgos. Tuomet ir mūsų žmonių nerimas dėl ekonominių bei socialinių grėsmių nebus stipresnis nei dėl Rusijos invazijos, terorizmo ar Europos Sąjungos ateities“, - pabrėžė prezidentė.