1990-ųjų blokados pamoka

Lygiai prieš 24 metus SSRS paskelbė ekonominę blokadą nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai. Akimirksniu sustojo degalų ir dujų bei kitų žaliavų tiekimas. Po ketvirčio amžiaus Rusija vėl ėmėsi ekonominių sankcijų prieš Lietuvą, kurių pasekmės šįkart veikiausiai bus sunkesnės nei tada.

"Neišsižadėkime laisvės"

Lietuvos laisvės siekį anuomet Rusijos biurokratai pamėgino užgniaužti benzinu ir dujomis.
Klaipėdietis Kostas Kaukas savo knygoje "Sąjūdis Klaipėdoje" rašė: "1990 04 18. Lietuvos ekonominė blokada. Autobusų parkas gavo telegramą, kad nutraukiamas kuro tiekimas iš Sovietų Sąjungos. Dujos tiekiamos tik gyventojams".

Dabartinė "Klaipėdos autobusų parko" direktorė Jelizaveta Daugininkienė, įmonei vadovaujanti nuo 1992 m., teigia, jog senieji bendrovės vadovai nepamena tokios telegramos.

Tačiau pripažino, kad tuo metu teko gerokai riboti viešojo transporto reisų skaičių, gyventi taupiai, kad Klaipėdoje nenutrūktų ši miestiečiams svarbi paslauga.
Maždaug po savaitės, kai buvo paskelbta ekonominė blokada, Klaipėdos miesto taryba kreipėsi į gyventojus ir paprašė "šiuo sunkiu išbandymų metu išlaikyti orumą, savitvardą, ištikimybę Lietuvos Respublikos Nepriklausomybei".

Miestiečiai pakviesti remti vyriausybinį "Nepriklausomybės fondą". O miesto deputatų taryba įkūrė antiblokadinių idėjų banką ir prašė siūlyti, kaip taupiai vartoti dujas, elektros energiją, degalus.

"Tiktai nuo mūsų bendrų pastangų, politinio sąmoningumo ir ištvermės priklausys mūsų visų ateitis. Neišsižadėkime savo Tėvynės laisvės "dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto" (V.Kudirka)", – buvo rašoma Miesto tarybos kreipimesi.

Verslo pradžiamokslis

Tuometis miesto tarybos pirmininkas, dabartinis vicemeras Vytautas Čepas be ironijos teigė, kad ekonominė blokada buvo gražus metas, nes tai buvo pirma laisvos rinkos pamoka verslui, kaip reikia be valdžios nurodymų ir direktyvų savarankiškai dirbti.

"Buvo labai gerai, kad miesto strateginėms įmonėms tuo metu vadovavo patyrę savo srities specialistai. Gero žodžio vertas Vytautas Petrulis, vadovavęs miesto šilumos ūkiui. Turiu pasakyti, kad visi vadovai blokados išbandymą išlaikė 10 balų", – pabrėžė V.Čepas.

Vicemeras teigė, kad tada miesto vadovai "atrišo rankas" aktyvesniems asmenims, kurie važiavo į Rusiją, Kaliningradą benzovežiais, cisternomis ir gabeno į Lietuvą benziną.

"Pradėjo kurtis firmos, kurios būtent tuo laiku uždirbo pirmuosius milijonus. Net savo romane aprašiau tuos žmones, nes aš juos pažinojau. Tas laikas daug kam buvo verslo pradžiamokslis, kai reikėjo ieškoti prekių ir žaliavų, sudarinėti sutartis, rasti pinigų, nes bankai tada kreditų dar neduodavo", – pasakojo V.Čepas.

Daugelis tokių pirmųjų verslininkų skolinosi iš savo draugų bei pažįstamų ir pradėjo verslą.

Norma – 10 litrų benzino

Kai kurie klaipėdiečiai ir šiandien prisimena pirmąsias ekonominės blokados dienas, – miesto gatvėse automobilis staiga tapo retenybe.
Degalinėse gautas nurodymas kiekvienam piliečiui pagal mašinos registracijos pasą leisti vienąkart įsipilti 10 litrų benzino, ir viskas.

Lietuva tuo metu priimti benziną galėjo per Klaipėdos uostą, tačiau šis buvo užblokuotas svetimos valstybės kariaunos.

Klaipėdiečiai pradžioje benzino važiavo ne tik į Kaliningrado sritį, bet ir į Baltarusiją. Tačiau ten netrukus pasirodė užrašai: "Lietuviams benzinas neparduodamas". Teko važiuoti į Ukrainą ir, pripildžius įvairias talpykles degalų, keliauti atgal į Lietuvą.

Tuo metu 20 litrų talpos benzino kanistras juodojoje rinkoje, nes kitokios iš viso nebuvo, kainavo apie 20 rublių. Tai maždaug sudarytų 200 litų šių laikų pinigais.