Kova: vėjas prieš keltą

Tas pats vaizdas ir Kintuose

Drevernos uostelyje vykstantys procesai specialistų nestebina, nes, anot pašnekovo, mariose vanduo nuolat svyruoja.

"Vasarą jis būna žemesnis, pavasarį – aukštesnis. Viskas čia yra tvarkoje. Tai normalūs procesai", – patikino S.Gulbinskas.

Vandens lygis uostelyje mažėja, kai pučia stipresnis rytų vėjas, o didėja, kai pučia šiaurės vakarų vėjas.

Tačiau neabejojama, kad ne vėjo kryptis uoste, kuriame tikimasi laivybos, turėtų tapti lemiamu vandens lygio veiksniu.

"Suformuokime normalų farvaterį, iškaskime normalius gylius. Čia ne tie vandens lygio svyravimai, kurie turi daryti įtaką laivybai. Nėra farvaterio. Tai yra didžiausia problema. Su Dreverna visada taip buvo – pastatė uostą ir neįrengė farvaterio", – tvirtino S.Gulbinskas.

Pašnekovo teigimu, panašių nesėkmių esama ir daugiau, pavyzdžiui, Kintuose. Ten dėl tos pačios problemos nevyksta laivyba.

Lengviau pritaikyti laivą?

Nors specialistai ir įsitikinę, kad uostelį išgelbėtų kanalo gilinimas, tačiau maršrutą remianti Klaipėdos rajono savivaldybė kol kas tiksliai nežino, ar verta tobulinti ir tokių laivų eismui pritaikyti Drevernos uostą.

Anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Karbausko, kanalo gilinimas – lengviausia išeitis, tačiau kol kas nežinia, ar tokius darbus bus galima atlikti.

"Šiomis dienomis dar rinksimės į pasitarimą, kur aiškinsimės, ar aplinkosauga leis tokius dalykus daryti. Galbūt lengviau, kritus vandens lygiui, pritaikyti laivą", – svarstė S.Karbauskas.

Šiuo metu susiklosčiusios situacijos administracijos direktorius dramatizuoti nebuvo linkęs ir pastebėjo, kad esant įprastam vandens lygiui nesklandumų nekyla.

Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad pagilinus kanalą yra tikimybė, jog jis ir vėl bus užneštas.

Viltis – koncesininkas

Drevernos mažųjų laivų uostelis pastatytas prieš aštuonetą metų. Kelis kartus nesėkmingai operatoriaus ieškojęs objektas kainavo per 15 mln. litų.

Tada didžiąją dalį pinigų skyrė ES, keliais procentais teko prisidėti ir rajono savivaldybei.

Vis dėlto kodėl apvalią sumą kainavęs objektas pastatytas taip, jog naujajam keltui diriguoja vėjas ir uostą įrengiant nebuvo išgilintas įplaukos kanalas, S.Karbauskas atsakyti negalėjo.

Pašnekovas tik pabrėžė, kad uostu jo svečiai buriuotojai yra patenkinti ir gilinti kanalo nereikalauja.

Taip pat didelės viltys dedamos ir į uostelio koncesininką, mat šis investuoja keliasdešimt tūkstančių eurų ir yra suinteresuotas, kad laivyba jame vyktų ir objektas trauktų kuo daugiau lankytojų.

Drevernos mažųjų laivų uostas pagal koncesijos sutartį perduotas bendrovei "Hortivita".