Rotušės aikštę puošusi balta tarsi nuotaka kalėdinė eglė šviečia Vokietijoje, o Kaune netrukus sužibs smaragdinė jos įpėdinė iš žalio plastiko butelių. Tradiciškai į eglę galima bus įeiti, įkvėpti malonaus aromato ir palikti laišką Kalėdų Seneliui.

Spyglių kvapą panaikins

Pagrindinė Kauno kalėdinė eglė kelerius metus pripažinta pačia gražiausia Lietuvoje. Šiemet tekstilininkė Jolanta Šmidtienė sumanė dirbtinę žaliaskarę sutverti iš žalių plastiko butelių.

Beveik 15 m aukščio kūriniui prireikė apie 40 tūkst. butelių. Tiesa, eglės šakų imitacijai reikalingas tik butelio dugnas, kuris išgaubtas it gėlė. Butelių dugnai tvirtinami prie pusapvalių metalinių karkasų, o šie – prie pagrindinio stovo. Eglės kamienui bus panaudotas nuo tarptautinių Hanzos dienų Rotušės aikštėje likęs stovas.

Pusgaminius pagrindinei Kauno eglei maždaug pusantro mėnesio ruošė apie 15 savanorių. Skaidriose šakose švies apie 4 km girliandų, bus papildomų šviesos efektų. Jokių žaisliukų ar dekoracijų, įsitikinusi autorė, nebereikia.

Būsimos smaragdinės eglės apačioje jau suformuota dar viena eglutė iš natūralių eglės šakų. Tiesa, natūralių spyglių kvapo nesijaus. Aplink mažąją eglaitę bus suformuota erdvė, kurioje galėsime pakvėpuoti specialiu kalėdiniu kvapu – iš cinamono, apelsinų ir kitų Kalėdoms būdingų sudedamųjų dalių.

Be to, eglės viduje bus pakabinta daugybė veidrodėlių, sukursiančių papildomą šviesų žaismą. Kaip ir ankstesniais metais, čia bus galima palikti atvirlaiškį Kalėdų Seneliui.

Žaliava – ne iš konteinerių

Kauniečiai buvo kviečiami prisidėti prie Kalėdų stebuklo – mesti nebereikalingus plastikinius butelius į specialius konteinerius. Tačiau tai tik simbolinis miestiečių indėlis, nes eglė gaminta ne iš konteineriuose rastų, o iš naujų, bet brokuotų butelių.

„Visais aspektais ši eglė yra ekologiška, nes naudojamos perdirbamos medžiagos. Be to, eglė gali tarnauti ne vienus metus. Raginimas nešti butelius Kalėdų stebuklui – tai dar viena priežastis rūšiuoti atliekas“, – dėstė tekstilininkė.

J.Šmidtienės preliminariais skaičiavimais, smaragdinė eglė kainuos apie 70 tūkst. litų. Tačiau iš savivaldybės biudžeto menininkai pinigų nekaulijo. Savivaldybė tarpininkavo surasdama įmones, kurios galėjo finansiškai paremti. Menininkė pripažino, kad eglės savikaina didelė, tačiau, pasak jos, už ekologiškumą visuomet mokame brangiau.

Svečiuojasi Vokietijoje

J.Šmidtienė neabejoja, kad smaragdinė eglė ne iš karto keliaus į perdirbimo įmonę – ji galės būti surenkama dar bent kelis kartus. Antai pernai ir užpernai plastiko plėvele tarsi voratinkliais apipinta Kauno kalėdinė eglė prieš kelias dienas įžiebta Vokietijos mieste Hiutenfelde, kuriame veikia lietuviška Vasario 16-osios gimnazija. „Baltaskarė“, stovėsianti čia du mėnesius, – tik 7,5 m aukščio, tai yra, perpus žemesnė nei originalas. 2 psl. >>