Klaipėdos dramos teatro aktorė Nijolė Sabulytė jaučiasi įskaudinta ir pažeminta. Savo teatre jau 24 metus ją ignoruoja vyriausiasis režisierius Povilas Gaidys, nuo 1988-ųjų savo statomuose spektakliuose jai neskyręs net menkiausio vaidmens.

Aktorė be scenos

Įspūdingo balso ir temperamento aktorė 2013-aisiais švęs 70 metų jubiliejų. Per 46 kūrybinio darbo metus scenoje ji sukūrė daugiau nei 100 charakteringų vaidmenų.

Tačiau Klaipėdos dramos teatrui N.Sabulytė nereikalinga. Beveik ketvirtį amžiaus aktorė vaikšto į darbą ir vis tikisi vaidmens spektaklyje. Tačiau teatro vyriausiasis režisierius to tarsi nepastebi.

„Labai ilgai laukiau, kada ryšiuosi apie tai prabilti. Kitais metais bus sidabrinis jubiliejus, kai aš pas režisierių P.Gaidį negaunu vaidmens. Nors buvau vedančioji teatro artistė“, – kartėlio neslėpė N.Sabulytė.

Moteris pripažino, kad ji niekada nėjo pas meno vadovą ir neklausė, kodėl yra nereikalinga. Tik esą, kai prireikdavo vesti renginį, Teatro dieną, paties režisieriaus jubiliejų, ją staiga prisimindavo.

„Kai tiek metų neturi vaidmens, tai tu tarsi nebedirbi šiame teatre. Kaip čia yra? Vadinasi, yra kažkoks nusistatymas. Jis mane kaip aktorę lyg ir gerbia, ir supranta, bet esu nustumta. Bet jis turi suvokti, kad aš – aktorė“, – nebesitvardė N.Sabulytė.

Kalta rekonstrukcija

Pats vyriausiasis teatro režisierius P.Gaidys tarytum nustebo, kad N.Sabulytė tiek metų negauna vaidmens jo statomuose spektakliuose.

„N.Sabulytė repertuare lyg ir užimta. Bet noras dirbti daugiau yra didelis. Ypač moterų kūrybinis noras – nepasotinamas. Kadangi jos būna daugiau nuskriaustos nei aktoriai vyrai“, – paaiškino P.Gaidys.

Režisieriaus įsitikinimu, aktoriams neigiamą įtaką daro tai, kad teatras dėl statybų neturi savo patalpų. Dar trumpesnį laiką esą būtų galima pakęsti, bet ilgainiui tokia būsena kūrybinius žmones išsekina.

Darbo sąlygos esą visiškai nenormalios. Žmonės nebesimato vieni su kitais ištisus mėnesius.

„Tai labai veikia, atsiranda apatija, kūrybinis entuziazmas nyksta. Čia dirbu beveik pusę amžiaus, o tai – jau trečia teatro rekonstrukcija, kiek metų yra išbraukta iš normalaus kūrybinio gyvenimo“, – guodėsi P.Gaidys.

Režisierius tikino suprantantis, kad aktoriui neturėti vaidmens – didelė drama, tragedija, jis tuomet jaučiasi nebereikalingas. 2 psl. >>