Lyg ant mielių augančios sąskaitos klaipėdiečius privertė susimąstyti apie taupymą. Galva dėl sąskaitų už šilumą mažiau skauda renovuotų namų gyventojams, – kai kuriems užteko sumokėti tik 20 litų.

Skiriasi šešis kartus

Geriausia šilumos taupymo priemonė – kompleksinė daugiabučių namų renovacija.

Tai parodo ir energijos suvartojimo statistika. Visiškai atnaujintuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai suvartoja kur kas mažiau šilumos nei nerenovuotuose.

Renovuotame Kauno gatvės 19 name gruodį vidutiniškai 1 kv.m apšildymas atsiėjo 1,60, o lapkritį – 1,54 lito. Trijų kambarių, 65 kv.m ploto buto apšildymas kainavo 104 ir 100 litų atitinkamais mėnesiais.

Šalia stovinčiame tuo pat metu statytame, tokio pat tipo ir konstrukcijų Kauno gatvės 21 name šildymas atsiėjo pustrečio karto brangiau. Už 1 kv.m apšildymą gyventojai lapkritį vidutiniškai mokėjo 4,03, gruodį – 4,18 lito.

Šiame name trijų kambarių tokio pat ploto apšildymas atsiėjo 262 ir 272 litus.

Kur kas didesnis skirtumas šilumos suvartojimo požiūriu yra tarp renovuoto Statybininkų prospekto 19 ir greta esančio nerenovuoto Statybininkų prospekto 21 namo. Lapkritį skirtumas buvo 6, gruodį – 3 kartai.

Pirmojo namo gyventojams 1 kv.m apšildymas paskutinį rudens mėnesį vidutiniškai kainavo 0,75, gruodį – 1,29 lito. Atsižvelgiant į tai, už trijų kambarių buto šildymą reikėjo mokėti apie 49 ir 84 litus.

Statybininkų prospekto 21 namo gyventojai už 1 kv.m apšildymą lapkritį vidutiniškai mokėjo 4,61, gruodį – 4,2 lito. Trijų kambarių buto apšildymas jame atsiėjo 300 ir 273 litus.

Vagia šilumą iš kaimynų

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Konsultacijų ir informavimo skyriaus Klaipėdoje vyriausiasis specialistas Eugenijus Šimonis tvirtino, jog, atlikus renovaciją, name galima sutaupyti nuo 40 iki 70 proc. šilumos.

Pastebėta, kad kai kurie atnaujinti namai energijos suvartoja mažiau ir už naujos statybos.

„Viskas priklauso nuo gyventojų poreikių. Net to paties renovuoto namo, tokio pat ploto butų sąskaitos gali skirtis 2–3 kartus. Vienam gyventojui užtenka, kad bute vyrautų 18, kitam reikia 23 laipsnių šilumos“, – teigė E.Šimonis.

Nors renovuotuose namuose energijos sutaupoma nemažai, neslepiama, jog yra ir minusų. Paprastai net baigus darbus gyventojai nesutaria, ar šie buvo reikalingi. Vieni džiaugiasi, kiti – piktinasi. Yra žmonių, kurie seka, kiek už šilumą moka kaimynas, lygina su savo sąskaitomis, o sulaukę didesnės – piktinasi.

E.Šimonis pabrėžė, kad yra gyventojų, kurie renovuotuose namuose piktnaudžiauja – nuolat laiko radiatorius prisuktus iki minimumo ir naudojasi per sienas patenkančia kaimynų šiluma.

Sąskaitos gerokai sumažėjo

I.Simonaitytės gatvės 3 namo, kuris renovuotas prieš pusantrų metų, bendrijos „Austėja“ pirmininkė Danutė Krasnaja tvirtino, jog gyventojai džiaugiasi atliktais darbais.

Į šio pastato atnaujinimą buvo investuota didžiausia suma Klaipėdoje – 3,5 mln. litų.

„Renovacija pasiteisino. Šilumos suvartojame 4–5 kartus mažiau nei anksčiau. Gyventojai patenkinti“, – tvirtino pirmininkė.

Anot D.Krasnajos, gruodį trijų kambarių, 65 kv.m ploto buto gyventojai už šilumą vidutiniškai mokėjo 44 litus. Tačiau buvo ir tokių, kurių sąskaitos už patalpų šildymą siekė 18–20 litų.

„Atsiperkamumas geras. Kitų namų gyventojai už šilumą moka šimtus. Sąskaitos priklauso ir nuo pačių gyventojų. Yra žmonių, kurie nori gyventi šiltai ir šilumos netaupo. Pernai tokių asmenų sąskaitos už šilumą siekė net po 180 litų. Tačiau taupant galima jas gerokai sumažinti“, – pabrėžė D.Krasnaja.

Anot pirmininkės, namas buvo renovuotas dar pagal seną programą, kada valstybė suteikė 50 proc. paramą. Paskolą gyventojai buvo ėmę 10 metų. Dauguma ją jau išsimokėjo. 2 psl. >>