Graikijos ir Makedonijos nesutarime dėl pavadinimo padėtas taškas?

Nepaisant skambių kai kurių pasaulinio garso mokslininkų ar visuomenės veikėjų pareiškimų apie „istorijos pabaigą“ ar „postnacionalinės tapatybės Europoje įsigalėjimą“, šiuo metu dar gausu politinių procesų, savo esme visiškai paneigiančių minėtus samprotavimus. Ypač jų gausu Balkanuose, kurie paženklinti kruvinais konfliktais, kilusiais dėl tautinės, etninės ar religinės priklausomybės. Tačiau ir jie žingsnis po žingsnio siekia rasti veikiantį skirtingas tapatybes turinčių grupių sugyvenimo modelį.

Graikijos ir Makedonijos konfliktas dėl pastarosios valstybės pavadinimo ilgai priminė dar vieną „įšalusį konfliktą“, tik ne teritorinį, o tapatybinį. Mat byrant Jugoslavijai, besikuriančiai Makedonijos valstybei paskelbus apie siekį turėti vieno garsiausių antikinės Europos veikėjų Aleksandro Makedoniečio atminimą faktiškai įtvirtinantį pavadinimą, Graikija griežtai pasmerkė tokį, anot jos, bandymą pasisavinti jos istoriją.

Graikija, kurios viena iš šiaurinių provincijų taip pat vadinasi Makedonija, dėl šios priežasties iki pat 1993-iųjų blokavo Makedonijos priėmimą į Jungtines Tautas netgi su pereinamuoju pavadinimu „Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija“. 1995-aisiais tarp Atėnų ir Skopjė buvo pasirašytas Tarpinis susitarimas, kuris nutraukė 20 mėnesių Graikijos blokadą Makedonijos atžvilgiu, įpareigojo abi puses derėtis Jungtinių Tautų moderuojamame formate ir uždraudė Graikijai blokuoti Makedonijos siekius prisijungti prie kitų tarptautinių organizacijų naudojant jos pavadinimą su „Buvusios Jugoslavijos Respublikos“ prierašu.

Jokio proveržio nepavyko pasiekti iki 2008-ųjų, tačiau tais metais buvo suteikta daug vilčių, mat Makedonija tikėjosi tapti NATO nare kartu su Kroatija ir Albanija. Visgi dėl besitęsiančio Atėnų prieštaravimo ir nepaisant 1995-ųjų susitarimo, Makedonija į Aljanso klubą nebuvo priimta. Tai buvo milžiniškas smūgis Skopjė užsienio politikai ir lėmė daug aštresnio tono atsiradimą. Skopjė oro uostas buvo pavadintas Aleksandro Makedoniečio vardu, apskritai jam sostinėje ėmė kilti įvairūs paminklai ir memorialai, taip siekiant neva parodyti Atėnams jų vietą. Buvo panašu, kad nesutarimas nebebus išspręstas, nes abi pusės perėjo iš diplomatinės į itin griežtą retoriką ir buvo nusiteikusios nebedaryti jokių nuolaidų.

Tačiau pasikeitusi valdžia Makedonijoje grąžino diplomatinę kalbą į šias derybas ir vos per daugiau nei metus sugebėjo įtikinti Atėnus pasiekti susitarimą, kuris buvo pasirašytas birželio 17 d. Jei šį susitarimą ratifikuos Makedonijos parlamentas, Graikija bus įpareigota panaikinti visas kliūtis Makedonijai prisijungti į NATO ir pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Graikija, pasinaudodama veto teise dėl NATO ir Europos Sąjungos klausimų, iš principo pasiekė tokį susitarimą, kurio didžioji dalis įpareigojimų atitenka kitai pusei. Ir netgi sutarties ratifikavimas Atėnuose bus įvykdytas tik tada, kai Skopjė įgyvendins dalį įsipareigojimų. Kas buvo susitarta? Makedonija turės pakeisti savo pavadinimą į Šiaurės Makedonijos Respubliką ir tai įtvirtinti pakeičiant Konstituciją iki šių metų galo. Tai – pagrindinis susitarimo objektas.

Tačiau taip pat tekste itin daug dėmesio skiriama senovės graikų ir slavų kultūrų atskyrimui, taip norint aiškiai parodyti, kad Šiaurės Makedonija yra teritorinio vieneto pavadinimas, bet ne nuoroda į Aleksandrą Makedonietį. Šis aspektas detalizuotas taip, kad net nurodoma, kas turėtų būti padaryta su minėtais monumentais ar pavadinimais, atspindinčiais senovės graikų kultūrą Makedonijoje.

Nors susitarimas – didelis žingsnis į priekį, jo įgyvendinimas nėra apspręstas savaime. Susitarimas jau buvo smarkiai sukritikuotas opozicijos kaip „išdavikiškas“, vienpusiškas Atėnų naudai, o pati Skopjė vyriausybė apkaltinta net savo nusibrėžtų „raudonųjų linijų“ nesilaikymu, pavyzdžiui, dėl Konstitucijos keitimo. Todėl įtikinti visuomenę įgyvendinti susitarime nurodytus punktus, o jai referendume reikės apsispręsti dėl Konstitucijos keitimo, nebus taip lengva. Kita vertus – ant kortų stovi galimybė prisijungti prie NATO ir pradėti derybas dėl Europos Sąjungos narystės, ką palaiko virš 70 proc. gyventojų. Tad šansai dideli, kad šis istorinis-tapatybinis ginčas galiausiai taps istorijos dalimi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS ZUBINAS

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS  ZUBINAS  portretas
ALEKSANDRAS MAKEDONIETIS - MITINIS HEROJAS!!! Visi priešistorinių laikų mūsų protėviai, nepertraukiamai stebėjo Žemėje vykstančius geofizinius procesus. Tuo rūpinosi arijų- baltų aukščiausieji šventikai - Krivių Krivaičiai. Tai ką žyniai regėjo vykstant gamtoje - fiksuodavo ir vėliau tas žinias perduodavo iš kartos į kartą. Šumerų "Karalių Sąrašas" liudija, kad šumerai, gamtoje vykusius procesus, stebėjo net 450 000 metų!? Beja, anot protėvių šaltinių, šį žynių "darbą" nuolat stebėdavo to meto DIEVAS! Todėl paklaidų žynių darbe būti negalėjo ir NEBUVO! Būtent todėl, protėvių informacijoje niekur ir niekada nerasime to meto Žemiškojo valdovo vardo ar pavardės! Mat, gamtoje vykusius procesus stebėję žyniai, tuo pat metu buvo ir aukščiausio rango dvasininkais! Tačiau įamžintais (amžinais) galėjo būti tiktai DIEVAI - tai kas vyko gamtoje, kas buvo siejama su gamta! Todėl protėvių informacijoje mes regime tiktai DIEVIŠKUS - GAMTOJE VYKUSIUS PROCESUS!

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS ZUBINAS

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS  ZUBINAS  portretas
Taip, graikų praeitis labai turtinga. Dar įdomiau tai, kad GRAIKŲ prieš istorija, labai tampriai susieta su LIETUVOS praeitimi. Tačiau dar įdomiaui, kad LIETUVIŲ KALBOS DĖKA yra įminta aibe senųjų kultūrų šaltinių, kurie liudija, kad - TARP TREČIOJO ir ANTROJO ŠIMTMEČIO pr.m.e., dabartiniuose pietiniuose Balkanų- Kaukazo- Himalajų kalnų šlaituose, dėl Saulės aktyvumo, vyko INTENSYVUS SNIEGYNŲ BEI LEDYNŲ TIRPSMAS! Šis geofizinis procesas pagimdė gausias NUOŠLIAUŽAS bei intensyvius SIELIUS, kurie mūsų laikais, šaltiniuose įvardijami ALEKSANDRO MAKEDONIEČIO VARDU!
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip prancūzai užkariavo Rusiją
    Kaip prancūzai užkariavo Rusiją

    Pagaliau visą mėnesį trukusi sporto ir smegenų plovimo orgija liovėsi. Kalbame, savaime suprantama, apie 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionatą, kuris šiemet vyko pačiame "Žiedų valdovo" pasaulyje, Mordoro šalyje, valdomoje ro...

    12
  • Gyvenimo gėlės
    Gyvenimo gėlės

    Jei esi mergina, spėjai įpusėti trečiąją dešimtį, o dar ir antrąją pusę turi, praktiškai neišvengiamas klausimas "Tai kur vaikučiai?" ims tave persekioti it šmėkla. Kada į pasaulį paleisi mažąją savo kopij...

    12
  • Iš patrankų – į šešėlius
    Iš patrankų – į šešėlius

    Ministrų kabinetas subūrė naują kovos su šešėliais kariauną. Šįsyk į kovos lauką ištrauktos stambiausio kalibro patrankos: Valstybės saugumo departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra, Nacionali...

  • Ne taip supratote
    Ne taip supratote

    Londono olimpinės žaidynės. 2012-ieji. Lietuvos krepšinio rinktinės sirgaliai apkaltinami, esą vienos ar dviejų rankų pakėlimas po plojimo yra nacių saliutas. Jie iškart viešai išplatina pareiškimą, kuriuo atsiriboj...

  • Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?
    Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?

    Šiuo metu „Facebook“ paskyrą turi daugiau kaip 1,6 mln. Lietuvos gyventojų. Šį socialinį tinklą naudojame labai įvairiai. Norėdami paskelbti apie naujausią savo karjeros ar sporto pasiekimą, pasidalinti patrauklia nuotrauka i...

  • Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?
    Ką turi tirti R. Karbauskio tyrimų komisija Seime?

    Didžiausia Lietuvos bėda – korupcija, o politikoje ji turi daug veidų. Kyšių korupcija – „sukursiu jums problemą ir ją parduosiu”. Nuo šios korupcijos formos labiausiai kenčia Lietuvos žmonės ir ją labai sunku pa...

  • D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti
    D. Trumpo diplomatinis vojažas verčia susimąstyti apie priemones Vakarams apsaugoti

    Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną. Prezidento impulsyvus, neišmanėliškas elgesys, jo panieka sąjungininkams ir meilikavimas priešininkams Vašingtone sukėlė didžiul...

  • Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė
    Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

    Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. ...

    13
  • Politikų cirkuliacija
    Politikų cirkuliacija

    Socialinės akcijos, skatinančios empatiją, – ne naujiena. Viešojo transporto vairuotojų bandymą pabūti neįgaliųjų kailyje Lietuvos žmonių su negalia sąjungos vadovai pavadino istoriniu įvykiu, mažinančių socialiai pažeidžiamų ...

  • D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis
    D. Trumpas – patikimas Lietuvos laisvės saugiklis

    Toks pareiškimas turbūt išvers iš koto save demokratijos ir vakarietiškos orientacijos šalininkais laikančius, tačiau tarptautinės politikos situaciją naiviai ar paviršutiniškai vertinančius tautiečius. ...

    9
Daugiau straipsnių