Graikijos ir Makedonijos nesutarime dėl pavadinimo padėtas taškas?

Nepaisant skambių kai kurių pasaulinio garso mokslininkų ar visuomenės veikėjų pareiškimų apie „istorijos pabaigą“ ar „postnacionalinės tapatybės Europoje įsigalėjimą“, šiuo metu dar gausu politinių procesų, savo esme visiškai paneigiančių minėtus samprotavimus. Ypač jų gausu Balkanuose, kurie paženklinti kruvinais konfliktais, kilusiais dėl tautinės, etninės ar religinės priklausomybės. Tačiau ir jie žingsnis po žingsnio siekia rasti veikiantį skirtingas tapatybes turinčių grupių sugyvenimo modelį.

Graikijos ir Makedonijos konfliktas dėl pastarosios valstybės pavadinimo ilgai priminė dar vieną „įšalusį konfliktą“, tik ne teritorinį, o tapatybinį. Mat byrant Jugoslavijai, besikuriančiai Makedonijos valstybei paskelbus apie siekį turėti vieno garsiausių antikinės Europos veikėjų Aleksandro Makedoniečio atminimą faktiškai įtvirtinantį pavadinimą, Graikija griežtai pasmerkė tokį, anot jos, bandymą pasisavinti jos istoriją.

Graikija, kurios viena iš šiaurinių provincijų taip pat vadinasi Makedonija, dėl šios priežasties iki pat 1993-iųjų blokavo Makedonijos priėmimą į Jungtines Tautas netgi su pereinamuoju pavadinimu „Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija“. 1995-aisiais tarp Atėnų ir Skopjė buvo pasirašytas Tarpinis susitarimas, kuris nutraukė 20 mėnesių Graikijos blokadą Makedonijos atžvilgiu, įpareigojo abi puses derėtis Jungtinių Tautų moderuojamame formate ir uždraudė Graikijai blokuoti Makedonijos siekius prisijungti prie kitų tarptautinių organizacijų naudojant jos pavadinimą su „Buvusios Jugoslavijos Respublikos“ prierašu.

Jokio proveržio nepavyko pasiekti iki 2008-ųjų, tačiau tais metais buvo suteikta daug vilčių, mat Makedonija tikėjosi tapti NATO nare kartu su Kroatija ir Albanija. Visgi dėl besitęsiančio Atėnų prieštaravimo ir nepaisant 1995-ųjų susitarimo, Makedonija į Aljanso klubą nebuvo priimta. Tai buvo milžiniškas smūgis Skopjė užsienio politikai ir lėmė daug aštresnio tono atsiradimą. Skopjė oro uostas buvo pavadintas Aleksandro Makedoniečio vardu, apskritai jam sostinėje ėmė kilti įvairūs paminklai ir memorialai, taip siekiant neva parodyti Atėnams jų vietą. Buvo panašu, kad nesutarimas nebebus išspręstas, nes abi pusės perėjo iš diplomatinės į itin griežtą retoriką ir buvo nusiteikusios nebedaryti jokių nuolaidų.

Tačiau pasikeitusi valdžia Makedonijoje grąžino diplomatinę kalbą į šias derybas ir vos per daugiau nei metus sugebėjo įtikinti Atėnus pasiekti susitarimą, kuris buvo pasirašytas birželio 17 d. Jei šį susitarimą ratifikuos Makedonijos parlamentas, Graikija bus įpareigota panaikinti visas kliūtis Makedonijai prisijungti į NATO ir pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Graikija, pasinaudodama veto teise dėl NATO ir Europos Sąjungos klausimų, iš principo pasiekė tokį susitarimą, kurio didžioji dalis įpareigojimų atitenka kitai pusei. Ir netgi sutarties ratifikavimas Atėnuose bus įvykdytas tik tada, kai Skopjė įgyvendins dalį įsipareigojimų. Kas buvo susitarta? Makedonija turės pakeisti savo pavadinimą į Šiaurės Makedonijos Respubliką ir tai įtvirtinti pakeičiant Konstituciją iki šių metų galo. Tai – pagrindinis susitarimo objektas.

Tačiau taip pat tekste itin daug dėmesio skiriama senovės graikų ir slavų kultūrų atskyrimui, taip norint aiškiai parodyti, kad Šiaurės Makedonija yra teritorinio vieneto pavadinimas, bet ne nuoroda į Aleksandrą Makedonietį. Šis aspektas detalizuotas taip, kad net nurodoma, kas turėtų būti padaryta su minėtais monumentais ar pavadinimais, atspindinčiais senovės graikų kultūrą Makedonijoje.

Nors susitarimas – didelis žingsnis į priekį, jo įgyvendinimas nėra apspręstas savaime. Susitarimas jau buvo smarkiai sukritikuotas opozicijos kaip „išdavikiškas“, vienpusiškas Atėnų naudai, o pati Skopjė vyriausybė apkaltinta net savo nusibrėžtų „raudonųjų linijų“ nesilaikymu, pavyzdžiui, dėl Konstitucijos keitimo. Todėl įtikinti visuomenę įgyvendinti susitarime nurodytus punktus, o jai referendume reikės apsispręsti dėl Konstitucijos keitimo, nebus taip lengva. Kita vertus – ant kortų stovi galimybė prisijungti prie NATO ir pradėti derybas dėl Europos Sąjungos narystės, ką palaiko virš 70 proc. gyventojų. Tad šansai dideli, kad šis istorinis-tapatybinis ginčas galiausiai taps istorijos dalimi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS ZUBINAS

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS  ZUBINAS  portretas
ALEKSANDRAS MAKEDONIETIS - MITINIS HEROJAS!!! Visi priešistorinių laikų mūsų protėviai, nepertraukiamai stebėjo Žemėje vykstančius geofizinius procesus. Tuo rūpinosi arijų- baltų aukščiausieji šventikai - Krivių Krivaičiai. Tai ką žyniai regėjo vykstant gamtoje - fiksuodavo ir vėliau tas žinias perduodavo iš kartos į kartą. Šumerų "Karalių Sąrašas" liudija, kad šumerai, gamtoje vykusius procesus, stebėjo net 450 000 metų!? Beja, anot protėvių šaltinių, šį žynių "darbą" nuolat stebėdavo to meto DIEVAS! Todėl paklaidų žynių darbe būti negalėjo ir NEBUVO! Būtent todėl, protėvių informacijoje niekur ir niekada nerasime to meto Žemiškojo valdovo vardo ar pavardės! Mat, gamtoje vykusius procesus stebėję žyniai, tuo pat metu buvo ir aukščiausio rango dvasininkais! Tačiau įamžintais (amžinais) galėjo būti tiktai DIEVAI - tai kas vyko gamtoje, kas buvo siejama su gamta! Todėl protėvių informacijoje mes regime tiktai DIEVIŠKUS - GAMTOJE VYKUSIUS PROCESUS!

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS ZUBINAS

Geofizikas proistorikas inž. ROMUALDAS  ZUBINAS  portretas
Taip, graikų praeitis labai turtinga. Dar įdomiau tai, kad GRAIKŲ prieš istorija, labai tampriai susieta su LIETUVOS praeitimi. Tačiau dar įdomiaui, kad LIETUVIŲ KALBOS DĖKA yra įminta aibe senųjų kultūrų šaltinių, kurie liudija, kad - TARP TREČIOJO ir ANTROJO ŠIMTMEČIO pr.m.e., dabartiniuose pietiniuose Balkanų- Kaukazo- Himalajų kalnų šlaituose, dėl Saulės aktyvumo, vyko INTENSYVUS SNIEGYNŲ BEI LEDYNŲ TIRPSMAS! Šis geofizinis procesas pagimdė gausias NUOŠLIAUŽAS bei intensyvius SIELIUS, kurie mūsų laikais, šaltiniuose įvardijami ALEKSANDRO MAKEDONIEČIO VARDU!
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    11
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
Daugiau straipsnių