Lagaminai, pilni praeities

Nežinau, kaip jums, bet man oro uostai visuomet sukelia filosofinių pamąstymų. Ten gali stebėti tarsi sutrumpintą ir išgrynintą viso gyvenimo versiją. Už širdies griebiantys atsisveikinimai ir rūpestingi "paskambink, kai atvyksi", apsikabinimai po metų nesimatymo, o kartais elementarus laiko stūmimas nuobodžiaujant. Kad jau laike smarkiai išsitęsė manosios kelionės maršrutas, turėjau laisvų valandų patyrinėti aplinką. Ir kažkaip susimąsčiau, kaip dažnai mes tampomės savąjį bagažą. Ne oro uostuose.

Žmogiškoji logika neretai linkusi į išankstinius nusistatymus, ypač kai kalba pasisuka apie bendravimą su kitais. Ypač kai tas bendravimas – romantinis. Ypač jei tie nusistatymai gimė iš nemalonios patirties. Kažkada nudegė žmogus nuo karštų jausmų, o paskui visą likusį amželį kankina save ir aplinkinius iš baimės, kad tai pasikartos. Taip iki maksimumo padidindamas riziką, kad būtent tai tikrai ir nutiks.

Štai kad ir toji patologinio pavydo tema. Būna, kartą perėję visus patirtos išdavystės pragaro ratus, žmonės tampa tiesiog paranojiški. Naujam mylimajam užtrukus benešant šiukšles, jau įsivaizduoja kaip jis ar ji kažkur užsiima seksu. Antrajai pusei į vonią su savim pasiėmus telefoną jau regi, kaip skambinama meilužiui. Įdėmiau užsižiūrėjus į praeivį tuoj sulauksi kaltinimų "Tai gal ir eik su juo permiegoti!" Teisybės dėlei, kuo ilgiau bendrauji su paranojišku pavyduoliu, tuo realiau, kad vieną dieną tokių minčių iš tikrųjų gali atsirasti.

Arba kentėjusieji, kai juos, bent jau pačių manymu, be jokios priežasties paliko antroji pusė, nusprendžia, kad scenarijus būtinai pasikartos ir taip įsikimba į naują simpatiją, taip neleidžia kvėpuoti dusinančiu dėmesiu ar kontrole, kad žmogui išties kyla refleksas bėgti kuo toliau.

Sunkūs praeities lagaminai tikrai nesiliaus skaudžiai daužyti kojų. Bent jau iki tol, kol suprasime: bausti žmogų už kieno nors kito padarytas šunybes – kvaila ir neteisinga.

O kur dar (dažniausiai) vyrukai, apkandžioti kokios aštriadantės barakudos? Su tolesniame gyvenime atsirandančiomis moterimis jie kartais ima elgtis it tie anekdotiniai suvalkiečiai šykštuoliai. Ir su tokiais bendraujant erzina visai ne tai, kad tenka į pasimatymą imti piniginę. Bent jau aš net nepalaikau tos nuomonės, kad vyras privalo mokėti visur nuo A iki Z. Bet užmuša tas įtarus žvilgsnis – lyg į vagilę. Tarsi gaištum laiką ir energiją, imituotum simpatiją ir viskas tik dėl puoduko kavos.

Bet žanro klasika patyrus nelaimingą meilę yra apskritai nuspręsti atkeršyti priešingai lyčiai – jos nebeprisileisti. Rėkti, kad meilės nėra. Bet kad yra. Ir matyt, pasitaikė labai stipri, jei šitaip skauda. Pabūti su savimi, kol atsiras tikrai patinkantis žmogus – puikus sprendimas, bet, jam atsiradus, nerti į krūmus, mano kuklia nuomone, kvailystė. Aplink draugai tuokiasi, vaikučius gimdo, o tu kartoji it mantrą "meilės nėra" ir sėdi sau vienas kaip pirštas (ar keiti kompaniją kas savaitgalį). Ot atkeršijai! Ot kažką įrodei!

Ir tų, kurie kartą nudegę ima su įtarumu žvelgti į visą priešingą lytį, baisiai daug. Sveika savisauga sveikintina, joje nieko blogo nėra, tačiau peržengti liniją ir į įbristi į manijos vandenis nesunku. Ir ne pyragai tam ar tai, kuris tokiu atveju atsiduria šalia. Nes tuomet moteris ar vyras gali tau nuoširdžiausiai linkėti viso geriausio, o tu tik lauksi surauktais antakiais, kol pakiš kiaulę. O kaip jam ar jai jaustis? Negana to, kad brangus asmuo nepelnytai laiko niekšu, tai dar kasdieniam tavo gyvenimui įtaką vis daro vaiduoklis iš jo praeities.

Būtent tai ir liūdniausia. Kad purvus, kuriuos išgyvenus reikėtų pamiršti ir versti švarų lapą, tempiamės sau iš paskos. Kur ten tempiamės, tiesiog tepliojame jais tą švarų lapą, kol šis tampa juodas. O tada sakom, kad visa knyga brokuota. Užuot atleidę mus įskaudinusiems asmenims arba paprasčiausiai pasiuntę juos velniop, taip suteikiame jiems milžinišką galią. Įduodame į rankas jėgą, vieną kartą pakartinus mums gyvenimą, per atstumą ir be jokių pastangų gadinti jį toliau. Mums ir tiems, kuriems rūpime. O sunkūs praeities lagaminai tikrai nesiliaus skaudžiai daužyti kojų. Bent jau iki tol, kol suprasime: bausti žmogų už kieno nors kito padarytas šunybes – kvaila ir neteisinga. Pastarasis supratimas neateina lengvai, ypač jei dar neseniai naktimis ašarojai į pagalvę. Bet, patikėkite, be sunkaus bagažo lengviau visiems.



NAUJAUSI KOMENTARAI

AK

AK portretas
Sutikus tokią gerą merginą viskas gali būti lengviau (bent kurį laiką), tik bėda kad jos poretės.

Aaa

Aaa portretas
Kai tave isdave- tai tas pats kad sulauze rankas- atleist gali , o abkabinti jau Ne ( L. Tolstoj)

Xxx

Xxx portretas
Itarus zmogus ne tik uzmusa meile,bet ir save sulosina
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Milijoninė alkoholio žala – tik ledkalnio viršūnė
    Milijoninė alkoholio žala – tik ledkalnio viršūnė

    Alkoholio žala aplinkiniams, o ne pačiam geriančiajam, yra milžiniška – Lietuvoje ji sudaro daugiau nei trečdalį visos žalos ir siekia šimtus milijonų eurų, o teikiama pagalba yra nepakankama arba jos visai nėra. Tuo tarpu labiaus...

    1
  • Politinės rinkodaros dumblas
    Politinės rinkodaros dumblas

    Politinės rinkodaros ir savireklamos asas, turbūt garsiausias tėvas Lietuvoje (po Kęstučio P.), parlamentaras ir disidentas Petras G. susirūpino grėsmėmis valstybei, kurią myli kaip pats save ir savo Seimo kėdę. Todėl surašė laišką,...

    6
  • Vietoj „Kvadrato“ – joga
    Vietoj „Kvadrato“ – joga

    Naujienų srauto niekaip neapleidžia švietimo sistemos naujovės. ...

    1
  • Mintys apie 1918-uosius ir jų padarinius
    Mintys apie 1918-uosius ir jų padarinius

    2018-ųjų lapkritis – kupinas išdidumo ir nostalgijos, šalims minint Pirmojo pasaulinio karo pabaigą ir nepriklausomų valstybių susikūrimą (arba atsikūrimą) žlugus Austrijos-Vengrijos, Vokietijos ir Rusijos imperijoms. ...

    1
  • Neteisingas teisingumas
    Neteisingas teisingumas

    Aišku, privati nuosavybė yra neliečiama, o jei liečiama, už ją kompensuojama. Maža smulkmena, dar žiūrint, kieno liečiama. Jei liečiama niekam nežinomų, mažų žmonelių, tie gali ir palūkėti. Pavyzdžiui, šiuo metu grąžinta 99 p...

    7
  • Mėnulio fazių ritmu
    Mėnulio fazių ritmu

    Klejojantis Seimas ruošiasi metro statybai, apie žodžio laisvę burnojanti Mėnulio brolija reikalauja rodyti per televiziją visą jų mitingą iš naujo, minia nori, kad iš narkomanų nebeatiminėtų vaikų, o portalai prisiminė laikus...

    11
  • Pirmyn į kolchozą
    Pirmyn į kolchozą

    Seimas po šešto (!!!) svarstymo pagaliau leido šunims loti. Štai visa dabartinių valdančiųjų esmė vienu sakiniu. Gal uždraustų, bet jei ir uždraudus tas šuva los? Ką su tokiu daryt? Atimt? O kur atėmus dėt? Ai, teg...

    108
  • Kai komplimentai gąsdina
    Kai komplimentai gąsdina

    Neseniai su įvairiataute kompanija įdomiai diskutavome komplimentų tema. Kaip visuomet, kalba prasidėjo nuo lygių teisių sampratos, kol neišvengiamai vieno vaikino buvo ištarta frazė: "Dabar jau nebegalima ir pasakyti panelei, kad ji ...

    7
  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Žinios apie Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio mirtį smarkiai perdėtos. Kauno liberalų skyrius, demonstruodamas vidinę jėgą ir tvirtus raumenis, sugebėjo išlaikyti partijos stabilumą ir orumą. Todėl pelnytai Kaunas nusi...

    16
  • Pradžios pabaiga. 100 metų
    Pradžios pabaiga. 100 metų

    Prieš šimtą metų, vienuolikto mėnesio 11 dieną 10 val. 58 min. vokiečių snaiperio kulka pražudė reido metu iš pastato Belgijoje išėjusį britų imperijos kareivį, atvykusį į Europą iš Kanados, George‘ą Law...

    2
Daugiau straipsnių