Pokyčiai vaistinėje

Gali būti taip, kad vieną dieną užėję į vaistinę... pamatysite ją ištuštėjusią. Taip nutiktų, jei Sveikatos apsaugos ministerija pritars iniciatyvai patrumpinti prekių sąrašą.

Gali būti taip, kad vieną dieną užėję į vaistinę... pamatysite ją ištuštėjusią. Taip nutiktų, jei Sveikatos apsaugos ministerija pritars iniciatyvai patrumpinti prekių sąrašą, kuriomis leidžiama prekiauti vaistinėje. Dabartiniu metu šis sąrašas ir taip yra neilgas. Be vaistinių preparatų vaistinėse galima prekiauti maisto papildais, vandeniu, fasuotomis sultimis, arbata, kosmetikos, asmens higienos gaminiais, ir dar keliomis prekių grupėmis, kurios yra įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą.

Šį sąrašą, iš tikro, reikėtų tik plėsti, bet, panašu, jį ketinama trumpinti – t.y. iš jo išbraukti maisto papildus. Išbraukti lengva, tik kokios laukia pasekmės? Na, pradėkime nuo to, kad vaistinėms yra keliami įvairiausi reikalavimai, vienas jų – vaistinės plotas. Jis turi būti ne mažesnis nei 60 kvadratinių metrų. 2013 metais, kai ėmė sparčiai nykti rajoninės vaistinės, šioms ploto reikalavimas buvo sumažintas. Taigi jei vaistinės asortimentas bus dirbtinai apkarpytas – mažosios vaistinės nyks toliau, jų vietą gal užims tinklinės vaistinės. Tačiau ir šios privalės reaguoti į ryškų asortimento apkarpymą. Jos kels kitų prekių kainas, tad vaistinės lankytojui gresia vaistų kainų augimas. Sumažėjus pasiūlai, antkainis tikrai kils, atitinkamai kaina galutiniam vartotojui bus aukštesnė.

Vaistų kainos yra senas valdžios galvos skausmas. Valdžiai jos visą laiką buvo per didelės, todėl jas imta mažinti reguliuojant antkainį. Įvyko tai, kas ir buvo prognozuota – suveikė masto ekonomijos dėsnis. Mažosios vaistinės „nesutilpo“ į antkainį ir užleido vietą tinklams, šie – vis dar galėjo pasiūlyti vartotojams pigesnius vaistus, nei jiems leidžia valdžios nustatytas antkainis. Jei iš vaistinių lentynų reikės išimti dalį prekių, brangs vaistai. Net jei ministerija panaikintų ploto reikalavimą – pertvarkyti ir perpus sumažinti vaistinę – ne taip jau greita ir pigu.

Kitas klausimas, o kur gi iš vaistinių iškeliautų maisto papildai? Biurokratų svajonė – maisto papildai tegu keliauja į parduotuves, šalia maisto. Taip, maisto papildai yra ne vaistas, o maistas, bet nuo kitų maisto produktų jis skiriasi tuo, kad jame medžiagos yra labai koncentruotos, todėl turi didesnį poveikį, ir todėl turi vartojimo instrukciją. Kai perkate pieno pakelį, jame nėra rekomendacijos – ne daugiau vieno litro per dieną, o štai maisto papildams – toks reglamentas galioja. Dar daugiau – vartotojai nori patarimo, kiek maisto papildo vartoti yra saugu. Savitarnos kasoje „Bitutė“ tokio patarimo negausite, nesuteiks jo ir „Rimi“ kasininkė ar „Barboros“ kurjeris. Tinklinė prekyba, kurioje apskritai niekas nekontroliuoja maisto papildo pateikimo, po tokio sprendimo nepelnytai įgis pranašumą.

Įdomu, kad vaistinėse yra tik dalis maisto papildų, kita dalis, beje – didžioji – turguose, dar didele registruotų maisto papildų dalimi apskritai neprekiaujama. Pati buvau liudininkė, kai vaistininkas rekomendavo žmogui turguje ieškoti žaizdas gydančio tepalo, nes vaistinėje jo nėra. Nors tai ir ne maisto papildas, bet buvo akivaizdu, kad visiems būtų geriau, jei farmacininkas profesionalas parduotų žmogui tokią prekę, o ne turgaus prekeivis. Taip, su valdžios reguliavimų pagalba, ant vieno prekystalio kur nors turguje atsidurs ir „stebuklingas liekninantis preparatas“, ir aukščiausius kokybės standartus atitinkantis vitaminas C ar nakvišų aliejus. Save gerbianti maisto papildų įmonė prekiauti į turgų tikrai nekeliaus. Kaip jau minėjau, maisto prekių parduotuvės – irgi ne geriausia alternatyva.  Taigi, mes Lietuvoje prašysime savo emigravusių draugų ir giminių nupirkti mums šio bei to kokioje „Boots“ parduotuvėje. Bet gal sveikas protas ir vartotojo interesas šį kartą nugalės?


Šiame straipsnyje: vaistaivaistinėpirkėjai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Petras

Petras portretas
taigi ,kad sveikas protas nugalės ir Rūtos svaičiojimus atmes,juk ir runkeliai po truputį pradeda mąstyti.Manau Rūtos rašliava yra nenaudinga vartotojui.Apie papildus, kad reikalinga išimti iš vaistinių kalbama senai ir manau,kad šį kart vartotojas sulauks teigiamo sprendimo.

lukaa

lukaa portretas
Dar niekada negavau vykusio patarimo dėl papildo. pati analizuoju sudėtį ir tinkamus perku. apskritai gerų vaistininkų vienetai, vienas iš jų garliavoje, bet jis ir turi savo vaistinę. o tose 'tinklinėse' nematau skirtumo nuo kasininkių.ir gerai būtų prekybos centruose, nes dabar kad nusipirkti kokių tai gerųjų bakterijų turi stovėti eilėje su "receptininkais". super geras sprendimas bus jeigu priims.

Ai

Ai portretas
Man kur kas labiau rūpi, kad vieną dieną užeinu į vaistinę, o ten preparatas, kuris prieš įsiveisiant eurui kainavo dešimt litų - dabar kainuoja devynis eurus...
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

  • Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija
    Lietuvos ūkis metus pradėjo su nauja energija

    Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas per metus išaugo 2,9 proc., o palyginti su paskutiniuoju 2023 m. ketvirčiu jis padidėjo 0,8 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyči...

  • Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas
    Rinkimai – visuomenės brandos įvertinimas

    Rinkimai demokratinėje valstybėje – tai pirmiausia visuomenės brandumo įvertinimas, tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek laisvos Lietuvos piliečiai turi galimybių ir noro per rinkimus išreikšti savo valią ir lemti valstybės r...

    2
  • Rinkimų kampanija lygi nuliui
    Rinkimų kampanija lygi nuliui

    Rinkimų į valstybės vadovo postą šiemet nebus, prezidento institucija po D. Grybauskaitės – nususinta ir nebeaktuali. Tyla, ramybė ir bangų ošimas – kampanija lygi nuliui. Kybo tik keli ironiški premjerės plakatai tarp ...

    6
  • Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?
    Kaip prisivyti Europos Sąjungos vidurkį ne tik vartojant, bet ir kaupiant ateičiai?

    Pastarąjį dešimtmetį pajutome tikro „vakarietiško“ gyvenimo skonį. Mūsų jau nebestebina kavos puodelio kaina Madride, nes Vilniuje už jį mokame beveik tiek pat. Daugeliui savotišku standartu tapo ir savaitgalio kelion...

    3
  • (Ne)reikalingos knygos
    (Ne)reikalingos knygos

    Užbaigdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, šiandien  bibliotekininkai leisis į žygį Plateliuose. Tai šios profesijos atstovų žinutė visuomenei, kad bibliotekininkai – ne tarp knygų lentynų užsisklendusi, o aktyvi,...

  • Vagių ir šliundrų sovietai
    Vagių ir šliundrų sovietai

    Niekas negali pasakyti, ką Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) iš tiesų veikė nuo 1913-ųjų rudens iki 1917-ųjų pavasario, gyvendamas Sibiro tremtyje. ...

    19
  • Mergelė Bufetava
    Mergelė Bufetava

    Prastai lietuviškai kalbantis pilietis Z. Z. turėjo jugoslavišką bufetą. Kažkada pirktą pagal pažintis už talonus. Nors Jugoslavijos jau nėra, tačiau bufetas tebestovi. Virš bufeto ant sienos prikalta Rusijos vėliava. Kartą, kai...

    6
  • Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato
    Pirmi mero V. Benkunsko kadencijos metai: sostinė išsirinko merą, kuris dirba puse etato

    Kasmetinė mero ir tarybos darbų ataskaita ilgus metus buvo privalomas dokumentas, kurį miesto vadovas kasmet pateikdavo vilniečiams, kad jie galėtų matyti, kaip vykdomi valdžios  įsipareigojimai. Šią tradiciją įvedė Artūras Zuokas, ka...

    4
  • Timūras be būrio
    Timūras be būrio

    Potvynis Sibire nesibaigia, užtvindė jau ir urano kasyklas (skęstantys miestai, kaimai, namai su visu gyvuoju inventoriumi šiuo atveju – ne tiek svarbūs), taiką vis drumsčia ukrainiečių koviniai dronai (nepainioti su kovinėmis žąsimis),...

  • Atstatėme istorinį teisingumą
    Atstatėme istorinį teisingumą

    Man, kaip partizano ir tremtinės dukrai, itin svarbu ir labai džiugu, kad balandžio 18-ąją Seime įstatymo pakeitimu atstatytas istorinis teisingumas nuo okupacijų nukentėjusiems panašaus likimo Lietuvos gyventojams. Mano inicijuotoms Asmenų, nu...

    3
Daugiau straipsnių