Profesorių atkirtis ministrui

Kovo 10 d. prie Seimo vyko sankcionuotas mitingas, per kurį buvo protestuojama prieš neapgalvotą ir rizikingą šalies aukštojo mokslo reformą. Per mitingą iš švietimo ir mokslo ministro, Seimo nario Gintaro Steponavičiaus lūpų nuskambėjo frazės ir vertinimai, kurie gali būti traktuojami kaip diskriminacija pagal esminius socialinę padėtį apibūdinančius požymius – amžių ir pareigas. Pasisakymo citata: "Ar jus tenkina seni profesoriai, 20 metų iš senų konspektų skaitantys paskaitas?"

Naudodamiesi nuomonių raiškos laisve, norėtume pateikti įvykusio incidento vertinimą moralės ir pilietinės demokratijos požiūriu.

1. Šalies aukštasis mokslas yra masinė sistema, kurioje dalyvauja per du šimtus tūkstančių socialinių veikėjų. Yra visko – ir išskirtinių laimėjimų, ir skaudžių problemų bei negerovių, kurias būtina įveikti bendromis pastangomis. Prie aukštojo mokslo kokybės (arba nekokybės) prisideda VISI akademinės bendruomenės nariai – studentai, dėstytojai, administracija. Viešas asmuo – ministras – per viešą renginį kaltę už blogybes, kurios galbūt egzistuoja aukštojo mokslo sistemoje, kandžios metaforos forma permeta vienai konkrečiai pareigybei – profesoriams, taip pat konkrečiam amžiaus tarpsniui – seniems asmenims. Įtakingo viešo asmens, beje, turinčio teisininko išsilavinimą, kalba postuluoja blogio prezumpciją visai socialinei grupei. Klijuojama neigiama socialinė etiketė, skleidžiami ir įtvirtinami ydingi socialiniai stereotipai. Didelė grupė žmonių nepelnytai pažeminama, paminamas daugelio žmonių orumas.

2. Svarbu tai, iš kieno lūpų diskriminuojantys teiginiai ir vertinimai išeina. Nors universitetų darbuotojai darbo sutartis pasirašo su rektoriumi, bemaž visas reikiamas lėšas, studentų kvotas universitetams skiria būtent Švietimo ir mokslo ministerija. Šiuo požiūriu ministro pareigybė įkūnija simbolinį valstybės darbdavį. Ministro išsakyta diskriminacinė pozicija gali būti suprasta kaip netiesioginis bandymas vertinti universitetus ne pagal mokslo laimėjimus, bet pagal personalo amžių. Gilios finansinės krizės sąlygomis visa tai gali būti suprasta kaip raginimas universitetų administracijoms vykdyti diskriminuojamą personalo politiką (neatestuoti pagyvenusių profesorių, nepratęsti ir nesudarinėti su jais darbo sutarčių ir pan.).

3. Šaliai yra iškilusi būtinybė reformuoti aukštąjį mokslą. Visuomenė ir akademinė bendruomenė tikisi iš švietimo ir mokslo ministro demokratiškos lyderystės, gebėjimo sutelkti ir vesti bendruomenes. Sektinų pavyzdžių daug: Š.de Golis, M.Gandis, B.Obama ir kt. Kokią žinią visuomenei ir akademinei bendruomenei pasiunčia ministras, viešai pažemindamas pagyvenusius profesorius, įžeidinėdamas ir kiršindamas akademinę bendruomenę? Griaunamos prielaidos socialiniam dialogui, kuris, vykdant demokratines reformas, yra būtinas. Kiek prasmingas dabar yra ministro, kaip reformos lyderio, susitikimas su akademine bendruomene? Kalba yra mąstymo funkcija, žmogus paprastai kalba tai, ką galvoja. Ydingų socialinių stereotipų viešinimas iš ministro lūpų kelia socialinę įtampą ir nerimą dėl ateities. Ar reformuojant sudėtingą, bet krašto ateičiai strategiškai svarbią sistemą – aukštąjį mokslą, – kai kurių politikų ir valdininkų sąmonėje nepradeda reikštis socialinio primityvizmo pasaulėžiūra (liberalizuokime, komercializuokime, ryžtingai spręskime senų profesorių klausimą ir pan.).

4. Ydingus socialinius stereotipus įtvirtinančios viešos kalbos prasilenkia su Konstitucijos 21 ir 29 str., taip pat su vertybėmis ir nuostatomis, kurių laikytis įpareigoja Seimo nario priesaika ir Vyriausybės nario priesaika (pagarba Konstitucijai, įstatymams, demokratinėms vertybėms). Moderni demokratinė visuomenė viešam asmeniui pagrįstai kelia gerokai griežtesnius moralumo ir politinio korektiškumo kriterijus nei eiliniam piliečiui.

Ministro žodžiai platina ir įtvirtina viešoje erdvėje antikultūrą, ydingus socialinius stereotipus, žemina daugelio žmonių orumą, socialiai neigiamus bruožus nepagrįstai priskiria didelei žmonių grupei. Galbūt to visai nenorint, visgi buvo padaryta moralinė žala, buvo sukelta socialinė įtampa, pakenkta viešajam interesui ir demokratinėms vertybėms, kurios su bet kokia diskriminacija (atvira ar latentine) yra nesuderinamos. Norėtume išreikšti viltį, kad ministro žodžius principingai įvertins šalies vadovai, politinės partijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, žiniasklaida ir piliečiai.

Pagarbiai
1. Prof. habil. dr. Gediminas Merkys (KTU)
2. Prof. habil. dr. Romualdas Grigas (VPU)
3. Prof. habil. dr. Povilas Gylys (VU)
4. Prof. habil. dr. Bronius Genzelis (VDU)
5. Prof. habil. dr. Vicentas Lamanauskas (ŠU)
6. Prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila (MRU)
7. Prof. habil. dr. Stasys Puškorius (MRU)
8. Prof. dr. (HP) Eugenijus Jovaiša (VPU)
9. Prof. habil. dr. Juozas Bagdanavičius
10. Prof. habil. dr. Leonardas Lukosevicius (LVA)