- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asta Dykovienė
Trečią dieną po rinkimų Vilniaus rotušės rūsyje kilo gaisras. Sąmokslo teoretikai čia nesunkiai galėtų įžvelgti kokius nors už antrojo turo ribos likusio juodosios buhalterijos mago burtus, nors faktas kaip blynas – ten tiesiog buvo netvarkingi elektros laidai.
Nepaisant to, dūmai, galbūt net liepsnos, ugniagesiai ir darbuotojų evakuacija iš rotušės buvo labai simbolinė, kaip tik rinkimams pasibaigus, ir kai kuriems galutinai suvokus, kad net balsų perskaičiavimas čia vargiai padės.
O gaisras įstaigoje, reprezentuojančioje sostinės politinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą buvo kaip tik toks ženklas, net įspėjimas, kad įprastas biurokratinis ritmas į miestus gal ir grįš nustatytu laiku, tačiau ugnis anaiptol neužgesinta.
Rotušės ten smilks lėtai ir tyliai, tarsi koks apleistas durpynas, kol išdegs vidus ir galiausiai viskas įgrius į duobę.
Kalbant ne Ezopo kalba (o tai ne visiems ir šiandien įkandama), naujai išrinkta valdžia vargiai ilgam prisimins duotus rinkimų pažadus. Nors jų dėl to labai kaltinti gal ir negalėtume, nes biurokratų užkratui, kuris yra neišvengiamas, atsparūs tik tie, kurie netarpsta iš valdiško iždo.
Taigi rotušės pasmerktos amžinam vidiniam smilkimui. Ir taip po kiekvienų rinkimų.
Todėl tegul naiviai nesitiki tūlas rinkėjas, interneto platybėse pareiškęs, jog balsuosiąs už tą, "kuris prižadės ištaisyti projektuotojų klaidą Girulių plente, nes autobusai negali įvažiuoti į kalną, nes status kampas", kad jo reikalavimus, kad ir labai logiškus, kas prisimins? Na nebent prieš kitus rinkimus.
Ir šventasis naivumas čia nepadės, kad štai tuos išmesime, o šituos išrinksime, ir visiems bus geriau ir gyvenimas pagerės. Ar tikrai?
Pagal geriausią scenarijų rinkėjams derėtų susitaikyti, kad visas naujai pažadėtas gėris baigsis ten, kur ir prasidėjo – prie išrinktųjų rinkimų pažadų, nes čia tokios tradicijos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Kandidatas į prezidentus G. J...
-
R. Žemaitaičio komanda lauki...
-
A. Mazuronio štabas Darbo par...
-
G. Nausėdos štabas laukia ri...
-
I. Vėgėlė su bendražygiais...
-
I. Šimonytė laukia prezident...
-
D. Žalimas ir jo komanda lauk...
-
E. Vaitkus laukia rinkimų rez...
-
G. Jeglinsko štabas laukia ri...
-
„Lietuvos balsas. Kartos...
-
Savivertės nuospaudos5Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas17Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...
-
Kiekviena diena – lyg asilų šventė21Vos tik dienraštyje pasirodė straipsnis apie trijų Baltijos šalių sėkmę, patirtą per 20 metų Europos Sąjungoje, iškart sučiurleno komentatorių pagiežos upeliai. ...
-
V. Matijošaitis apie verslo pasitraukimą iš Rusijos: visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas104Jeigu iki šiol dirbčiau versle, pastarasis laikotarpis būtų skirtas vien atsakinėjimui į klausimus „kas, kaip, kada ir už kiek“. Tema jau išsemta, bet klausimai pilasi toliau. Kai kas negali susitaikyti su mintimi, kad „Vi...
-
Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą2Savaitgalį teko praleisti Palangoje. Mero Šarūno Vaitkaus kvietimu teko dalyvauti Palangoje įvykusiame Europos brasbandų (varinių pučiamųjų orkestrų) čempionate. ...
