Švietimas ir kultūra suklestės

Švietimo ir kultūros darbuotojų laukia aukso amžius. Visos Seimo rinkimus laimėti pretenduojančios partijos žada smarkiai didinti jų atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas.
6 klausimas. Kiek per artimiausius metus dvejus turėtų būti didinamos algos švietimo ir kultūros darbuotojams? Koks švietimo reformos būdas būtų priimtiniausias ir naudingiausias?

Darbo partija

Numatome didinti švietimo įstaigų darbuotojų algas, jos turėtų pasiekti normalų ES vidurkį, kitaip greitai prarasime savo specialistus. Tai įrašyta į mūsų dvejų metų planus, tačiau puikiai suprantame, kad visą švietimo sistemą reikia modernizuoti, o ne reformuoti. Būtina atnaujinti švietimo įstaigas, skatinti privačių raidą ir plėtrą, užtikrinti deramą tiek valstybės, tiek ir privataus kapitalo paramą.

Liberalų ir centro sąjunga

Atlyginimai turi būti didinami taip, kad 2012 m. pedagogų algos būtų didesnės už vidutinį šalies mėnesinį darbo užmokestį. Valstybės finansavimą studijoms reikia teikti studentams atsižvelgiant į jų pažangumą. Kiekvienas norintis ir gebantis studijuoti galės palankiomis sąlygomis gauti valstybės remiamą paskolą, o gabiausi studentai – stipendijas. Reikia plėtoti viešojo ir privataus sektorių partnerystę mokant, aukštosioms mokykloms suteikti teisę pačioms nustatyti studijų programas ir studijų turinį, mokslo veiklos kryptis, savo vidaus struktūrą, personalo politiką, taip pat teisę disponuoti savo turtu.

Liberalų sąjūdis

Siūlome pedagogų atlyginimus kasmet didinti ne mažiau kaip po 20 proc., kol jie bus 10 proc. didesni už šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Švietimo sistemos pertvarka turi užtikrinti kokybę, prieinamumą, įvairovę. Tai galima pasiekti plačiau į švietimą įtraukiant nevalstybinį sektorių, nustatant skaidrias ir racionalias valstybės skiriamo finansavimo taisykles, supaprastinant ir tiksliai nukreipiant valstybės reguliavimą šioje srityje.

Lietuvos socialdemokratų partija

Siūlome laikytis ilgalaikės šių darbuotojų atlyginimo kėlimo programos, kad kultūros ir švietimo darbuotojų atlyginimai viršytų šalies atlyginimų vidurkį. Tam būtinos papildomos biudžeto pajamos, progresiniai ir fizinių asmenų turto mokesčiai. Vykdant švietimo reformą reikia sustabdyti skatinamą mokyklų konkurenciją ir įdiegti kooperacijos principą: vidurinio ugdymo grandys turi būti susietos, nekonfrontuoti, vaikai turi turėti aiškią perspektyvą, kur jie pradės pirmą ir baigs dvyliktą klasę. Taip galėsime išsaugoti mokyklas kaimuose ir miesteliuose, išlaikyti aukštą švietimo kokybę. Reikia įvykdyti esminę aukštojo mokslo reformą, įtvirtinant partijų susitarime užfiksuotus principus.

Naujoji sąjunga (socialliberalai)

Per būsimą Seimo kadenciją švietimo ir kultūros darbuotojų atlyginimai turi būti padidinti dvigubai. Vykdydami švietimo reformą įgyvendinsime kompleksinę ikimokyklinių įstaigų atnaujinimo ir plėtros programą. Įteisinsime aiškius valstybinius ugdymo kokybės reikalavimus (standartus), išryškinančius asmenybės gebėjimą kurti ir įgyvendinti idėjas, socialinį atsakingumą ir patriotiškumą. Taip užtikrinsime kiekvienam galimybes pasirinkti mokyklą ir mokymosi programą pagal polinkius, gebėjimus ir profesinės karjeros poreikius ir suteiksime bendrojo ugdymo mokykloms didesnę laisvę pačioms, veikiant išvien su tėvais, sudaryti ugdymo programas. Pertvarkysime profesines mokyklas į profesinio mokymo centrus. Užtikrinsime socialines garantijas pedagogams, mokslininkams ir kultūros darbuotojams.

Tautos prisikėlimo partija

Algos švietimo ir kultūros darbuotojams turi būti didinamos pagal rinkos sąlygas tiek, kad pedagogo ar kultūros darbuotojo gaunamas darbo užmokestis neskatintų kaip pelningesnę rinktis statybininko ar tolimųjų reisų vairuotojo specialybę. Tikriausiai visiems, išskyrus dabartinius politikus, akivaizdi aukštojo mokslo sistemos krizė, todėl naudingiausia pokyčius būtų pradėti daryti šioje srityje. Aukštasis mokslas turi būti labiau orientuotas į darbo rinkos poreikius, ypač išsilavinimo kokybės atžvilgiu – tam būtina objektyvi ir nešališka žinių vertinimo sistema. Taip pat būtina didinti universitetų autonomiją veiklos ir turto valdymo srityse, skatinti juos konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Švietimo darbuotojų algos turėtų būti ne mažesnės nei šalies atlyginimų vidurkis. Kultūros darbuotojų atlyginimai turėtų didėti 1,5–2 kartus. Svarbiausia aukštojo mokslo pertvarkos kryptis – kokybė per konkurenciją, studentų pasirinkimo laisvę ir nuo to priklausantį pinigų judėjimą. Esminės problemos kalbant apie vidurinį išsilavinimą: mokytojų autoritetas kaip pagrindinis veiksnys ugdant jaunas asmenybes, švietimo vaidmuo įtvirtinant ir ginant vertybinius pagrindus ir tautinę tapatybę, perteikiamų žinių sistemiškumas ir sutvarkyta mokyklų infrastruktūra. Visam tam reikia tinkamo finansavimo.

Tvarka ir teisingumas:

Savo programoje sakome, kad mokytojo atlyginimas turi būti toks pat, koks yra Seimo nario. Švietimo sistema turi būti tinkamai finansuojama, joje turi dirbti gerai savo darbą išmanantys specialistai, o mokyklose – mokytis žingeidūs moksleiviai. Tam pasiekti reikės ne vienos reformos.

Valstiečių liaudininkų sąjunga

Reikia išvengti didelių lūžių atlyginimų didinimo klausimais. Tai reikia daryti socialiai atsakingai, bet ir ekonomiškai pamatuotai. Negali užsimoti daugiau, negu išgali. Švietimo, aukštojo mokslo, studijų reformų srityje buvo per daug eksperimentuojama. Todėl turi būti pasirinktas vienas daugumai priimtinas reformų būdas ir ryžtingai įgyvendintas. Būtina sudaryti galimybę mažiausiai pusei jaunimo įstoti į valstybės finansuojamas vietas aukštojo mokslo įstaigose.

Rytoj "Vilniaus dienoje" skaitykite, ką apie partijų pažadus mano švietimo ir kultūros ekspertai.