Valdžiai žmonių bėdos nerūpi

Valdžiai žmonių bėdos nerūpi

Dažnai uostamiesčio dienraščiuose skaitome paprastų žmonių prašymus, nusiskundimus.

Jaučiamas ir nusivylimas dėl opiausių nūdienos buitinių klausimų, kuriuos privalėtų padėti spręsti Klaipėdos savivaldybė bei klaipėdiečių išrinkti Seimo nariai.

O gal tie ponai neskaito vietinės spaudos, neklauso regioninių radijo laidų ir nežiūri Klaipėdos televizijos? Sunku tuo būtų patikėti.

Žmones piktina šaligatvių „okupacija“ automobiliais, kurių savininkai nenori jų laikyti savo garažuose bei mokamose aikštelėse.

Kita vertus, o kam jiems vykti į garažą ar mokamą automobilių saugojimo aikštelę ir dar išleisti papildomus litus?

O kam visa tai, jei daugiabučio namo kieme tepalais varvančią atgyveną galima veltui metų metus laikyti?

Ir dar kokie patogumai - „prišvartuoji“ savo metalinį „keturkojį“, kada nori ir kur nori (juk demokratija, viskas galima!): ir ant šaligatvio prie pat laiptinės durų, ir ant žolyno, ir ant kanalizacijos dangčių, ir prie pat šiukšlių konteinerių.

Tegul pavargsta šiukšlių vežėjai, medikai, kanalizacijos vamzdyno valytojai.

Ir toliau tūlas samprotauja - o ką daryti, jei mano senienai kieme vietos trūksta? Mažinkite kiemuose vaikų sporto aikšteles ir kai kur dar išlikusius žolynus! Nes pastarieji juk reikalingi tik šunų gamtiniams reikalams atlikti.

Tegu kaimynai regi ne kiemų žalumą ir balkonuose žydinčias gėles, o senas „geldas“ ir į kiemus išmestus nereikalingus rakandus bei stiklintuose balkonuose pakabintus pantalonus.

Galima būtų stebėti į kupron susirietusius kažką darančius šunis, į įvairiausių rėmų balkonus, į poniutes, purtančias keturkojų plaukų ir žarnyno turinio prisotintas paklotes.

Lepinkite savo plaučius laiptinių rūkalių dūmais ir šunų plaukais, nudrengtų automobilių išmetamomis nuodingomis medžiagomis.

Pratinkite savo organizmą prie nuolat didėjančių teršalų dozių!

Miško kvartalo daugiabučių namo kiemai jau seniai dūsta nuo senų mašinų ir šunų fekalijų.

O gretimose P.Lideikio bei Kaštonų gatvių prieigose yra ir kur mašinas palikti, ir šunis vedžioti.

Nors jau metas būtų ir šunų aikšteles įrengti bei pabandyti keturkojų savininkus priversti savo numylėtinių fekalijas rinkti. Tam yra svertų, tik reikia noro.

Niekaip iš miesto valdžios žmonės nesulaukia sprendimų ir dėl kitų opių buitinių klausimų.

Kiek rašyta ir kreiptasi - kodėl komunaliniai bei vis kurpiami nauji („elektros instaliacijos varžos matavimo“, „mechaninio sniego stumdymo“) mokesčiai skaičiuojami pagal buto kvadratūrą, o ne pagal bute gyvenančių žmonių ir keturkojų skaičių?

Juk daugiabučio namo laiptinėse ar rūsiuose ne buto kvadratūra spaudinėja elektros jungiklius. Ne buto kvadratai važinėja liftais.

Nejaugi neįmanoma pakeisti kažkieno sugalvoto absurdiško nutarimo - mokesčius lupti nuo buto ploto?

O kam biurokratui vargintis dėl gyvenančiųjų butuose skaičiaus? Juk „kvadratinius“ mokesčius už keturkojus sumokės vienišiai, gyvenantys didesnio ploto butuose.

Todėl ne be reikalo paprasti ir neturtingi žmonės ilgisi „senų gerų laikų“, kai komunaliniai mokesčiai buvo keliskart mažesni, mokami pagal bute gyvenančių žmonių skaičių.

Buvo ir viena atsiskaitymo knygelė.

Nebuvo nei „kvadratinių“ mokesčių už liftą, nei už laiptinių apšvietimą, nei už įvairius „eksploatacinius“ patarnavimus, nei bankuose mokesčių už mokestį nereikėjo mokėti.

Paslaugų tiekėjai ir bankai mus įžūliai reketuoja, o vietinei ir aukštajai valdžiai, užsiėmusiai politinėmis rietenomis, intrigomis bei kėdžių stumdymu, mūsų komunalinės bėdos nerūpi.

Šiek tiek apie mus ir mūsų bėdas prisimenama tik prieš artėjančius rinkimus.

ANTANAS LĖLAITIS