- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rodomas vidurinis pirštas neturi vienos konkrečios reikšmės, kaip ir nėra dviejų vienodo ilgumo ir formos vidurinių pirštų. Kokių tik pirštų dabar nepriraito. Įspūdingiausio vidurinio piršto savininkas galbūt yra investicinį fondą apie pirštą vyniojęs ir pats, kaip spėjama, ant kito piršto pasimovęs A. Stepukonis.
Tačiau pažvelkime plačiau. Gal derėtų pastatyti paminklą Viduriniam pirštui? Toks monumentas turėtų iškilti labiausiai tam tinkamoje vietoje – nacionalinio stadiono statybų aikštelės viduryje. Monumentas turėtų būti matomas iš tolo ir tarsi perspėti – nežiopsok, nes išdurs, t. y. apgaus, primeluos, apšvarins. Monumento papėdėje ant specialių plokščių būtų užrašytos įspūdingiausių vidurinių pirštų savininkų pavardės. Pradėti galbūt reikėtų nuo EBSW vadovų ir tęsti iki šių dienų, atskleidžiant vidurinio piršto Lietuvoje raidos istoriją, ypatumus ir suklestėjimą, tokiu būdu padedant suprasti, kad vidurinio piršto rodytojai ne pirštais penėti, bet tradicijomis.
Juk ne šiaip sau per kelis dešimtmečius Lietuvoje sudygo ir subujojo įspūdingas vidurinių pirštų miškas ir įvairaus dydžio pirštukų krūmynai, kurie juosia ministerijas, bankus, gydymo įstaigas, bažnyčias ir labdaros organizacijas.
Tikras vidurinių pirštų miškas. Kai kur pro juos neprasibrausi. Visur gali rasti tą pirštą. Net ir bažnyčioje yra tokių žiedais padabintų riebuilių, kad negali atsistebėti. O kokius pirštus išraito tariami geradariai! Antai, fondas „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ iš tiesų tiesė jiems vidurinį pirštą, mat, kaip atskleista, labdara buvo tik priedanga lėšoms surinkti ir plačiai gyventi.
Sumažintas piršto statulėles visiškai pelnytai posėdžių salėje, savo darbo vietoje, galėtų pasistatyti ne vienas Seimo narys ir tai būtų labai praktiška – ant pirštų būtų galima mauti čekiukus.
Bėda, kad valdiškuose pasėliuose įvairaus dydžio vidurinių pirštų tiek daug ir jų šaknys tokios gilios, kad viską iškapojus gali suirti valstybės sąranga.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaukazo žaizdos
Graikų mituose Kaukazas – vienas tų stulpų, laikiusių pasaulį. Čia Dzeusas prie uolos prikalė ir amžinoms kančioms pasmerkė Prometėją – vieną garsiausių titanų – už tai, kad tas iš dievų pavogė ugnį ir perdavė ją m...
-
Atsarginiai piliečiai4
Referendumas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turint ir kitos šalies pilietybę įvyko, tačiau laukiamų rezultatų neatnešė. Keisti šalies Konstitucijos 12-ąjį straipsnį sutiko kiek daugiau nei 1 mln. rinkėj...
-
Aikštei reikia konkretumo6
Svarstydami, už ką balsuoti, žmonės klausinėjo vienas kitą: ar pakeis ką nors naujasis tautos vadas ar ir toliau sruvensime įkyrėjusia vaga? ...
-
Savivertės nuospaudos6
Šiandien „Eurovizijoje“ nuskambės lietuviškai atliekama daina, pakėlusi visą Malmės areną ant kojų. Koks pasididžiavimas sava kalba! Nereikia nė 1,3 mln. eurų, už kuriuos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ketina stiprint...
-
Skaitymo pagirios1
Skaudėjo galvą, nes gegužęs 7 d., kaip ir kasmet, buvo švenčiama Knygos diena. Skaitytoja vėl padaugino – per daug prisiskaitė, nes be saiko varė iki paryčių. Tada prisiekė – daugiau nė puslapio, na, nebent tik savaitgaliais ir t...
-
Lauko išvietės paveldas19
Kerenskių giminės atstovas Aleksandras Fiodorovičius (1881–1970) jau buvo dingęs, tačiau Laikinosios vyriausybės nariai to dar nežinojo ir 1917 m. spalio 25 d. (pagal Julijaus kalendorių) popietę susirinko į paskutinį savo posėdį. ...
-
Auksinis aštuonetas2
Yra toks smagus filmas „Oušeno aštuntukas“ apie pramuštgalvių šutvę ir jų tobulą vagystę. Bet kalba šįkart ne apie holivudišką versiją. Lietuviškas variantas kur kas įdomesnis – čia a...
-
Kodėl mes ne Amerika?7
Kodėl mūsų rinkimų kampanijos atrodo kaip melancholijos persmelktas moliūgas juodame lauke. Lauke, kur mėnulis šviečia visur, išskyrus jį. ...
-
E. Lucasas: Europa privalo skirti daugiau lėšų gynybai6
Buvęs (ir galimai būsimas) JAV prezidentas Donaldas Trumpas į aljansus žiūri per sandorių prizmę. Jo kalbose nėra miglotos retorikos apie vadinamosios D dienos išsilaipinimą, Berlyno sieną ar džiaugsmingą Europos susivienijimą 1989–19...
-
Poetų ar miestų karas?3
Kiekviena XX a. kauniečių karta užaugo su sava Vilniaus idėja. Dabar nė vienas jų vasaros neįsivaizduoja be pajūrio, tarpukariu ateities neįsivaizdavo be Vilniaus. Jų nenoru „nurimti be Vilniaus“ sumaniai pasinaudojo ir Kremlius, š...