Žinutė „Facebook“: akimirka šlovės ar visiškas fiasko?

Šiuo metu „Facebook“ paskyrą turi daugiau kaip 1,6 mln. Lietuvos gyventojų. Šį socialinį tinklą naudojame labai įvairiai. Norėdami paskelbti apie naujausią savo karjeros ar sporto pasiekimą, pasidalinti patrauklia nuotrauka iš atostogų ar pasidomėti, kuo šiuo metu gyvena mūsų draugai ir kas aktualaus vyksta pasaulyje. Dar svarbiau, kad čia noriai dalijamės ir ta informacija, kurią ne taip seniai laikėme itin asmeniška ir skirta tik artimiausiems žmonėms. Taip tikimės sulaukti palaikymo ir simpatijų iš „Facebook“ bendruomenės, tačiau elgdamiesi neapgalvotai – galime akimirksniu užsitraukti jos rūstybę.

Nors „Facebook“ kuriamas turinys kartais ironiškai pavadinami „burbulu“, kuriame aktyviai veikia tik nedidelė žmonių grupė, realybėje viskas yra šiek tiek kitaip. Tarp šio socialinio tinklo vartotojų – du trečdaliai visų šalies gyventojų. Didžiausią grupę sudaro palyginti jauno 25-34 m. amžiaus gyventojai, kurių skaičius siekia apie 440 tūkstančių. Tačiau čia galima rasti ir daugybę kitų amžiaus grupių atstovų – ir jaunesnių, ir vyresnių vartotojų grupės sudaro po kelis šimtus tūkstančių žmonių. Apskritai, „Facebook“ auditorija po truputį „sensta“, įvaldę skaitmenines technologijas ir išmaniuosius telefonus čia vis patogiau jaučiasi ir daugiau vertės atranda vyresni žmonės.

Šiandien „Facebook“ jungia pakankamai skirtingo amžiaus, įvairių interesų ir pažiūrų vartotojus. Nors kai kas sako, kad šio socialinio tinklo populiarumo era eina į pabaigą, nes jis konkuruoja su naujesniais ir jaunesnio amžiaus auditoriją labiau įtraukiančiais tinklais, statistika tokią prognozę paneigia. „Facebook“ praleistas laikas, kaip ir jo reikšmė kasdieniam žmonių gyvenimui, toliau didėja. Jei prieš penketą metų vienas vartotojas „Facebook“ tinkle per dieną praleisdavo vidutiniškai 1 val. 30 min., tai šiandien jo praleistas laikas jau sudaro 2 val. 15 min. kasdien.

Augant šio socialinio tinklo naudojimui, ribos tarp realaus gyvenimo ir virtualios erdvės nyksta. Pavyzdžiui, „Facebook“ užgimusios sėkmingos iniciatyvos gali per trumpą laiką pelnyti daug dėmesio ir virsti realiais darbais. Tuo metu kontraversiški poelgiai iš realaus gyvenimo gali persikelti į virtualią erdvę ir greitai tapti karštų diskusijų objektu. Todėl šiandien „Facebook“ veikia kaip galingas garsiakalbis, kuris pajėgus akimirksniu sustiprinti tiek teigiamas, tiek neigiamas žinutes.

Aštrūs ar nekorektiški pasisakymai dėl rasės, pažiūrų ar lyties ir realiame gyvenime, ir virtualioje erdvėje gali per trumpą laiką susilaukti didelio bendruomenės pasipiktinimo. Ypač tuo atveju, jei į tai dėmesį atkreipia nuomonės lyderiai, turintys tūkstančius sekėjų. Atitinkama jų žinutė ar kvietimas nelikti abejingiems sulaukia daugybės pasidalijimų ir pritraukia didelio skaičiaus vartotojų palaikymą. Tuo jau spėjo įsitikinti keli šalies atlikėjai, mados pasaulio garsenybės ar visuomenėje žinomi žmonės.

Tačiau „Facebook“ tinkle ne ką mažesnio susidomėjimo gali sulaukti ir teigiamos iniciatyvos. Pavyzdžiui, kai radijo ir TV laidų vedėjas Orijus Gasanovas paskelbė įrašą apie tai, kad ilgametis Spaudos rūmų sargas neteko darbo ir ieško naujos veiklos, jis sulaukė kelių šimtų naujų darbo pasiūlymų. Didelio populiarumo sulaukė ir sporto entuziasto Algirdo Ramaškos iniciatyva minint Lietuvos Nepriklausomybės šimtmetį, per kurią jis pakvietė padaryti 100 atsispaudimų. Nors kvietimas paskelbtas „Facebook“ grupėje, prie jo prisijungė nemažai žmonių, įskaitant policijos, ugniagesių ir kariškių atstovus.

Kaip viešinti savo žinutes „Facebook“, kad tai netaptų reputacijos fiasko? Pirmiausia, reikia nesielgti taip, kaip įprastai nesielgiate viešoje erdvėje. Nors kai kas šį socialinį tinklą įsivaizduoja kaip gana uždarą erdvę, iš tiesų tai itin atvira erdvė. Statistiškai tik 28 proc. visų kontaktinių asmenų, kuriuos „Facebook“ vartotojas turi savo draugų sąraše, yra realybėje sutikti žmonės. Vadinasi, jei vienas šio socialinio tinklo vartotojas turi vidutiniškai 330 draugų, bent 200 jų yra menkai pažįstami žmonės. Pastarieji dviprasmiškiems ar griežtiems pasisakymams gali būti kur kas mažiau atlaidūs negu tikrieji draugai, kurie jus gerai pažįsta. Todėl kai skelbiate informaciją „Facebook“, visada įvertinkite, ką tuo norite pasakyti, kaip tai gali perskaityti nepažįstami žmonės, kaip jie gali dėl to pasijausti. Ir galiausiai, įsivaizduokite, kad jūsų įrašas atsidurtų pirmame populiariausio naujienų portalo puslapyje – ar to tikrai norėtumėte.

Vieno sėkmės recepto „Facebook“ nėra, bet ir čia galima vadovautis taisyklėmis iš realaus gyvenimo. Žmonių simpatijas gali pelnyti nuoširdumas. Kartais ir dėl nepavykusių dalykų. Daugelis dažniausiai nori kalbėti ir skelbti apie tai, kas jiems pavyksta, ir nutylėti apie nesėkmes. Nusprendęs viešai kalbėti apie savo patiriamas emocijas bei įrašų seriją pavadinęs „#VyraiVerkia”, fotografas Tomas Tumalovičius sulaukė didelio „Facebook“ bendruomenės palaikymo. Taip pat reikėtų atsiminti, kad tekstas ir prie jo pridėtas vaizdo turinys nuotraukos ar vaizdo įrašo pavidalu yra kur kas paveikesni vien tik už tekstinį turinį.

Galiausiai, „Facebook“ yra bendravimui skirta platforma, kurioje galima ne tik skelbti savo turinį, bet ir komentuoti ar reaguoti į kitų komentarus, o suklydus – ir pripažinti tai bei atsiprašyti. Nors socialiniuose tinkluose kartais kyla pagunda puoselėti tobulumo iliuziją, to nevertėtų daryti − tai sunki ir daug pastangų reikalaujanti užduotis. Nesurežisuotas autentiškumas, priešingai − gali būti kur kas paveikesnis ir labiau įtraukiantis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Teatrą – į visus namus
    Teatrą – į visus namus

    Neužrašytos tautosakos lobynuose esama sakmės apie tai, kaip elektros tiekimo trikdžiai teritorijoje X pagerino jos demografinę situaciją. ...

  • Latvijos rinkimų galvosūkis
    Latvijos rinkimų galvosūkis

    Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie šį mėnesį įvykusius Latvijos parlamento rinkimus man buvo panašios į mėgstamą vaikystės galvosūkį „sujunk taškus“. Mano netvirta rankutė vedžiodavo linijas tarp i&scaron...

  • Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?
    Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

    Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių runkelių augintojus bei baltojo cukraus gamintojus. Tačiau faktas lieka faktu: tokio pigaus baltojo cukraus, koks jis buvo šių metų vasaros ...

  • Nykštukiniai milžinai
    Nykštukiniai milžinai

    Lietuviai, gavę valdžios titulų, nuo neatmenamų laikų geresni už kitus. Nuo tada, kai išsivystė plikbajorio sindromas. Nuogi, basi, bet prieš apsirengusį nosis užrietę. Ir jokios negandos nepadeda pasveikti, nusileisti ant žemės. ...

    1
  • Kai durniams ploja naudos gavėjai
    Kai durniams ploja naudos gavėjai

    Nejaugi Lietuvai visą laiką vadovavo vieni debilai? Tai jie, pardavę "Mažeikių naftą", dar ir patys lieka skolingi, tai alkanų pensininkų akivaizdoje stato stadionus už 80 mln., tai pagaliau išsinuomoja dujinį ferarį už bemaž 200 ...

    15
  • Prabanga nepolitikuoti
    Prabanga nepolitikuoti

    Pamenu, prieš ketverius metus, pirmąkart atėjusi į dienraštį, sulaukiau klausimo: "Apie ką norėtum ir galėtum rašyti?" "Beveik viską, išskyrus sportą ir politiką", – tada su jaunatvišku mak...

    6
  • Skolingi išauginusiesiems laisvės medį
    Skolingi išauginusiesiems laisvės medį

    Kankintas, niekintas, nužudytas ir galiausiai niekingai pakastas kapinių patvoryje okupantų ir jų tarnų rankomis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas liko ištikimas laisvei ir Tėvynei. Praėjusį savaitgalį pagaliau garbingai palaidojome šį did...

    8
  • Pramogų parkas „Seimas“
    Pramogų parkas „Seimas“

    Ko tik nenugirsi Seimo kabinetuose ir komitetuose, smagu klausytis, disneilende daug nuobodžiau. Štai užsuko žmogus į Seimo kultūros komitetą ir išgirdo labai rimtai svarstant visi skaitėme ką. ...

    10
  • Mistinių Adolfo ūsų paieškos
    Mistinių Adolfo ūsų paieškos

    1942-ųjų ruduo. Ašies valstybių pajėgos, vedamos Erwino Rommelio (1891–1944), pavojingai priartėja prie Sueco kanalo. Tai – vienas iš keleto momentų, kai sprendžiamas ne tik Antrojo pasaulinio (1939–1945) karo baigties kl...

    10
  • Ar sulauksime Kalėdų įstatymo?
    Ar sulauksime Kalėdų įstatymo?

    Kai vienos Anglijoje esančios parduotuvės darbuotojai dar rugpjūčio mėnesį papuošė Kalėdų eglutę, socialiniuose tinkluose britai sukilo: "Ar jau gražiausioms žiemos šventėms ruošimės vasarą?", "Kodėl kasmet K...

    4
Daugiau straipsnių