Baltijos jūros regione mažėja konteinerių. Daugiausiai jų netekę Rusijos uostai kurpia planus, kaip pervilioti konteinerius su rusiškais kroviniais iš kitų Baltijos šalių uostų.

Maitina „rusiški“ konteineriai

Per 2015 metų I pusmetį per Rusijos Baltijos jūros uostus buvo krauta 410 tūkst. TEU konteinerių. Dar beveik 95 tūkst. TEU konteinerių su Rusijai skirtais kroviniais buvo krauti kituose Baltijos jūros šalių uostuose. Iš jų apie 35 tūkst. TEU Rusijos tranzito konteineriuose keliavo per Rygos uostą, 33 tūkst. TEU per Suomijos Hamina-Kotkos uostą, 26 tūkst. TEU – per Talino uostą.

Rusijoje rimtai imtasi analizuoti, kodėl Rusijos importo ir eksporto kroviniai konteineriuose keliauja per kitų šalių uostus. Juo labiau, kad nei gyliais, nei sugebėjimais priimti išskirtinius konteinerinius laivus kitų šalių uostai nieko neišsiskiria. Netgi akcentuota, kad Sankt Peterburgo ir Ust Lugos uostai gali priimti iki 3 tūkst. TEU laivus, kai, pavyzdžiui, Rygos uosto galimybės priimti iki 2 tūkst. TEU laivus.

Klaipėdos uostas gali priimti iki 8 tūkst. TEU laivus, atskirais atvejais gal net ir didesnius. Tačiau Klaipėdos uostas Rusijoje nevertinamas, kaip išsiskiriantis konkurentas, nes Rusijos eksporto ir importo konteinerių per Klaipėdą keliauja palyginti nedaug.

Kas veja konteinerius?

Pačioje Rusijoje pripažįstama, kad konteinerius su rusiškais kroviniais iš jos uostų gena muitinėje įsikerojusi pernelyg didelė biurokratija. Kita priežastis – pernelyg didelis Rusijos  verslo noras uždirbti iš konteinerių sandėliavimo.

Rusijos uostuose yra nustatyti 2-3 kartus trumpesni nemokamų konteinerių sandėliavimo terminai. Tuo pat metu mokami konteinerių sandėliavimo tarifai yra gerokai didesni nei kitose Baltijos jūros šalyse.

Kitaip tariant, rytinės Baltijos šalys lanksčiau prisitaikė priimti rusiškus konteinerius. Kol Rusijoje konteinerių kiekis nuolat augo, niekas į tuos niuansus nekreipė dėmesio. Dabar vis garsiau prabylama apie konteinerių gabenimo problematiką pačios Rusijos uostuose.

Noras išsiaiškinti savo „silpnąsias puses“ Rusijoje kyla ir dėl politinių paskatų. Dėl ES sankcijų, pasisakymų prieš Rusijos ekspansiją į Ukrainos regionus, Rusijoje vis labiau kyla priešiškumas prieš Baltijos šalis. Tuo pačiu ir noras atimti iš baltijiečių bet kokią galimybę užsidirbti iš tranzito su Rusija.

Ar Bronka sudoros konkurentus?

Kažkada buvo kalbos, kad visus ‚rusiškus“ krovinius iš Baltijos uostų pervilios naujai pradėjęs veikti Ust Lugos uostas. Šimtu procentų to neįvyko, tačiau Latvijos Ventspilio, Estijos Talino, iš dalies ir Suomijos uostai Ust Lugos „kvėpavimą“ pajuto itin skaudžiai.

Dabar tikinama, kad visus „rusiškus“ konteinerius iš Baltijos jūros šalių perims prie Sankt Peterburgo apvažiavimo žiedo pradėsiantis veikti Bronkos konteinerių terminalas. Šio terminalo startas numatytas jau šių metų rugsėjį.

Bronkos konteinerių uostas galės priimti daugiau kaip 5 tūkst. TEU talpinančius konteinerinius laivus. Bendrovės „Feniks“, kuri valdo Bronkos uostą, vykdantysis direktorius Aleksejus Šuklecovas teigė, kad „didžiausią atkirtį rytinės Baltijos uostams perimant iš jų Rusijos eksporto ir importo konteinerius“ jie nusiteikė suduoti 2016 metais.

Tai, kad Bronka kalbomis pervilioja konteinerius iš kitų Baltijos jūros šalių uostų dar nereiškia, kad taip vyks realybėje. Gali būti taip, kad Bronka, panašiai kaip ir Ust Luga, pirmiausia vilios krovinius iš Sankt Peterburgo uosto. Greitai perimti krovinius iš rytinės Baltijos uostų tikrai nepavyks, nes yra nusistovėjusios konteinerinės linijos. Aišku, gali būti  sankcijų panašiai kaip su Lietuvos kroviniais, kai jie sąmoningai buvo stabdomi prie Rusijos sienos. Tuomet konteinerių judėjimas iš Baltijos šalių į Bronką gali paspartėti. Bronkos uosto atsiradimo įtaka Klaipėdos uostui neturėtų būti didelė. Žymiai svarbiau būtų, kad Klaipėdos uostas kaip galima greičiau pradėtų labiau apčiuopiamais tempais veikti kaip konteinerių HUB-as. Bet kuriuo atveju Bronkos uosto atsiradimas šalia Sankt Peterburgo gerokai supurtins šiais metais besitraukiančią Baltijos jūros regiono konteinerių gabenimo rinką.