Egiptas ką tik atnaujino Sueco kanalą, bet vis daugiau laivų kažkodėl renkasi apiplaukti Afriką, nei plaukti per egiptiečių valdomą kanalą. Kodėl?

Sueco kanalas, ko gero, vienas iš reikšmingiausių XIX a. inžinerijos projektų. Kanalo statybos truko du dešimtmečius, o jį kasė net 1,5 mln. darbininkų.

Tūkstančiai jų paaukojo gyvybes dėl tikslo sujungti Viduržemio ir Raudonąją jūras. Kai kanalas pagaliau buvo atidarytas, o tai nutiko 1869 m., šis įvykis tapo perversmu pasaulinėje prekyboje.

Iki šių dienų Sueco kanalas tebėra laikomas viena iš pagrindinių arterijų, būtinų pasaulinei prekybai. Egiptui – tai ir aukso gysla. Laivybos bendrovės kasmet sumoka po kelis milijardus JAV dolerių, kad galėtų naudotis kanalu.

Pavyzdžiui, kelias iš Singapūro į Roterdamo uostą Nyderlanduose dėl Sueco kanalo sutrumpėja net 6,4 tūkst. km. Tai sutaupo laivybos įmonei nemažai laiko ir pinigų, kuriuos reikėtų skirti įgulai išlaikyti ir, žinoma, degalams.

Nors vis daugiau laivų renkasi plaukti aplinkui Afriką.

Skaičiuojama, kad nuo 2015 m. spalio iki praėjusių metų pabaigos net 100 laivų plaukė pro piečiausią Afrikos tašką – vadinamąjį Gerosios Vilties kyšulį.

"Stebiu ir analizuoju pasaulinę laivybą jau aštuonerius metus, – sakė Michelle Wiese Bockmann, naftos pramonės analizės bendrovės "OPIS Tanker Tracker" analitikė. – Galiu pasakyti, kad labai neįprasta matyti tiek daug laivų per tokį trumpą laiką, plaukiančių aplinkui Gerosios Vilties kyšulį"

Pasak jos, tą galima paaiškinti tuo, kad pastaruoju metu kelionių jūromis kaina reikšmingai sumažėjo. Pagrindinis veiksnys – pinganti nafta ir degalai.

Bet kodėl laivybos bendrovės neskaičiuoja laiko, sugaišto plaukiant aplinkui Afriką?

Štai viena iš didžiausių pasaulio laivybos bendrovių "Maersk" paskaičiavo, kad laivas, plaukiantis maždaug 13,5 mazgų greičiu, iš Europos į Aziją Sueco kanalu nuplaukia vienuolika dienų greičiau nei plaukdamas aplinkui Afriką.

Tai kodėl atsisakoma plaukti per Sueco kanalą?

Anot "Maersk", vieną laivą per kanalą egiptiečiai praleidžia už maždaug 350 tūkst. JAV dolerių. Tiesa, tuo išlaidos nesibaigia.

Štai Rose George, kelionių jūromis ekspertė, plaukė per kanalą prieš kelerius metus. Pasak jos, laivai turi įsileisti egiptiečių įgulą tranzito metu, už kurios darbą, žinoma, imamas atitinkamas mokestis. "Tikrovėje ta vadinamoji Sueco įgula nieko neveikia, tik klauso radijo ir pardavinėja suvenyrus..." – pastebėjo R.George.

Be to, laivai turi susimokėti vadinamąjį cigarečių mokestį.

"Kiekvieną kartą, kai plaukiama per Sueco kanalą, vienam laivui tenka sumokėti apie 560 JAV dolerių už jame esančias cigaretes ir netgi už tai, kad laive yra šokoladukų", – dėstė ji. Taigi, suma, kurią tenka pakloti, dar išauga.

Tiesa, nors įvairios rinkliavos, kurių prisigalvoja egiptiečiai, ir pykdo laivybos bendroves, yra ir reikšmingesnė priežastis, dėl ko laivai suka ratus aplinkui Afriką.

Ekspertai mano, kad plaukiant aplinkui Afriką, tiesiog deginamas laikas – laukiama, kol pakils naftos kaina, o tada juodąjį auksą bus galima parduoti už didesnę kainą.

Šiuo metu naftos paklausa pasaulinėje rinkoje nėra didelė, tad ir nėra reikalo skubėti jos parduoti. Anot M.W.Bockmann, dėl to laivas paverčiamas plaukiojančia naftos saugykla ir netgi gali būti prišvartuotas kokiame nors Afrikos uoste, kur lauks geresnio meto parplaukti.

"Niekas niekur neskuba. Laivybos bendrovės dabar gali rinktis ir ilgas keliones, tikėdamosi, kad sugrįžus jų krovinys atsipirks. Galbūt tai skamba paradoksaliai, tačiau kartais geriau rinktis ilgesnį kelią", – sakė ekspertė.